- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-29
- Bylos Nr.
- eA-2353-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00989-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2026 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 26S33293, kuriuo nutrauktas prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas, nes pareiškėjas per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjas nurodė, kad jis 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikė Departamentui prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas, PĮ) 9 straipsnio pagrindu (toliau – ir Prašymas). Departamentas informavo pareiškėją, kad dokumentai patvirtina jo prosenelio J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę (nėra duomenų, kad asmuo 1940 m. birželio 15 d. būtų netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės), todėl pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta pagal 2010 m. gruodžio 2 d. priimto Pilietybės įstatymo 9 straipsnį, kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuoniui, tik pareiškėjui atsisakius turimos Ukrainos pilietybės ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus. Departamentas ginčijamu Sprendimu nutraukė Prašymo nagrinėjimą, nes pareiškėjas per vienerius metus nepateikė Ukrainos pilietybės atsisakymą patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas, nes Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo atsakovo nebuvo tinkamai išnagrinėtas, o Sprendimas nėra motyvuotas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis išvyko iš Ukrainos 2022 metais, būdamas 16 metų amžiaus, pareiškėjas turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nuolat gyvena Lietuvoje. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pareiškėjas teigė ėmęsis veiksmų, kad atsisakytų turimos Ukrainos pilietybės, tačiau pagal Ukrainos įstatymus – kitos pilietybės neturintis asmuo, norėdamas pateikti pareiškimą dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo, turi būti įregistruotas nuolatinėje konsulinėje apskaitoje. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 19 d. gavo iš Ukrainos ambasados Lietuvoje pranešimą, suteikiantį jam teisę likti ir nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad norint užbaigti įforminimo procedūrą per šešių mėnesių terminą reikia išsiregistruoti iš deklaruotos gyvenamosios vietos Ukrainoje pagal konsulinio skyriaus dokumentą ir registruojančioje įstaigoje uždėti spaudą pase „išvyko nuolat gyventi į užsienį“ bei gauti atitinkamą pažymą. Pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. per atstovą pateikė kompetentingai Ukrainos institucijai – Poltavos miesto tarybos Registravimo departamento Fizinių asmenų gyvenamosios vietos registravimo, išregistravimo valdybai (toliau – ir Valdyba) – prašymą išsiregistruoti jį iš gyvenamosios vietos, pridėjo visus turimus dokumentus, įskaitant oficialią pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas nėra ir niekada nebuvo asmuo, registruotas karo tarnybai (moksleiviai / šauktiniai). Valdyba 2023 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą atsisakyti išregistruoti pareiškėją iš deklaruotos gyvenamosios vietos dėl to, kad nebuvo pateiktas karinės registracijos dokumentas. Valdybos 2023 m. spalio 23 d. sprendimą pareiškėjas apskundė Ukrainos teismui – Poltavos apygardos administracinis teismas 2024 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Ukrainos Antrasis administracinis apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Poltavos apygardos administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo, 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas akcentavo, kad jis negalėjo įveikti administracinės kliūties ir išsiregistruoti iš deklaruotos gyvenamosios vietos Ukrainoje, siekiant įsiregistruoti į nuolatinę konsulinę apskaitą. Registravimas nuolatinėje konsulinėje apskaitoje yra privalomas norint pateikti pareiškimą dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo. Oficiali pilietybės atsisakymo procedūra Ukrainoje pareiškėjui iš esmės sukuria užburtą ratą: būdamas už Ukrainos ribų pareiškėjas negali atlikti reikiamų administracinių formalumų, nes procesą stabdo oficialus reikalavimas pateikti karinės registracijos dokumentą. Šio reikalavimo įvykdymas karo padėties sąlygomis yra objektyviai apsunkintas. Dėl to susiklostė situacija, kad pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisės atsisakyti Ukrainos pilietybės, siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Pareiškėjo vertinimu, jis būtent dėl Ukrainos valstybinių įstaigų veiksmų negalėjo įgyvendinti savo teisės atsisakyti Ukrainos pilietybės Ukrainos įstatymuose nustatyta tvarka, kas neatitinka Pilietybės įstatyme nustatyto protingumo kriterijaus. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 25 d. surašė pareiškimą dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo, kuris yra patvirtintas notaro. Departamentas šio pareiškimo neįvertino, taip pat nepasisakė dėl galimybės taikyti protingumo kriterijų, nepaisant to, kad pareiškėjas nurodė objektyvias kliūtis, trukdančias nustatyta tvarka užbaigti Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūrą, todėl pareiškėjas mano, kad atsakovo Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Departamentas neįvykdė savo pareigos individualiai įvertinti pateiktą notaro pareiškimą, ginčijamame Sprendime nenurodė priežasčių, kodėl šiuo atveju negali būti taikoma Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta išimtis. Pareiškėjas kelis kartus teikė Departamentui rašytinius paaiškinimus ir įrodymus bei prašė įvertinti, ar Ukrainoje reglamentuota pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Šis aspektas Departamento Sprendime nebuvo analizuotas ir dėl jo nebuvo pasisakyta.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Departamentui nėra pateikęs Ukrainos Antrojo administracinio apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, taip pat Departamentas pareiškėjui jau buvo teikęs atsakymą dėl jo (pareiškėjo) nurodytų dokumentų, t. y. kad pateikti dokumentai (notaro patvirtintas pareiškimas dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo, Ukrainos Poltavos miesto tarnybos dokumentas, Ukrainos ambasados raštas, pažyma dėl neįtraukimo į šauktinių sąrašą) nepatvirtina, jog Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, t. y. pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas negali atsisakyti Ukrainos pilietybės.
Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento gautoje Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje 2023 m. rugpjūčio 28 d. notoje nurodyta, jog Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra, kuria vadovaujasi Ukrainos piliečiai – de jure (teisiškai, pagal teisę) laikinai gyvenantys Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose ir de facto (faktiškai, iš tikrųjų) gyvenantys užsienyje – atliekama reguliariai. Ukrainos ambasada toliau priima dokumentus dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo iš piliečių, kurių paraiškos atitinka Ukrainos teisės aktų reikalavimus ir taisykles, nustatytas Ukrainos pilietybės įstatyme „Dėl Ukrainos pilietybės“ ir patvirtintame Ukrainos Prezidento 2001 m. kovo 27 d. dekrete Nr. 215/2001 „Dėl Ukrainos pilietybės įgyvendinimo“. Notoje taip pat pažymėta, kad karinė padėtis Ukrainoje ir Rusijos karas prieš Ukrainą de facto (faktiškai, iš tikrųjų) turi įtakos dokumentų dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo svarstymo terminams ir tvarkai, tačiau pagal galiojančius Ukrainos teisės aktus prašymą atsisakyti Ukrainos pilietybės gali pateikti tik pilietis, tinkamai įforminęs dokumentus dėl nuolatinio gyvenimo užsienyje per Ukrainos valstybinę migracijos tarnybą arba Ukrainos ambasadą / konsulatą, ką patvirtina atitinkama žyma pase.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas galėtų pateikti prašymą dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo, jei Ukrainoje būtų tinkamai įforminęs dokumentus dėl nuolatinio gyvenimo užsienyje. Pareiškėjas pateikė Valdybos 2023 m. spalio 23 d. rašto nepatvirtintą kopiją, kurioje nurodyta, kad buvo priimtas sprendimas atsisakyti pareiškėją išregistruoti iš deklaruotos gyvenamosios vietos, kadangi jis nepateikė visų reikalingų dokumentų (karinės registracijos dokumento). Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis negali įvykdyti Ukrainos kompetentingos institucijos keliamų reikalavimų, t. y. nepatvirtina, jog pareiškėjui negalėtų būti išduotas karinės registracijos dokumentas, kuris yra reikalingas teikiant prašymą dėl išsiregistravimo iš deklaruotos gyvenamosios vietos Ukrainoje.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo į bylą pateikti dokumentai taip pat nepatvirtina, jog jis negali įvykdyti Ukrainos kompetentingos institucijos keliamų reikalavimų. Ukrainos teismai patvirtino, kad reikalavimas dėl karinės registracijos dokumento pateikimo yra pagrįstas ir teisėtas, šie Ukrainos teismų sprendimai įrodo, jog Ukrainos institucija, reikalaudama karinės registracijos dokumento, veikė teisėtai, o pareiškėjo atstovas prašymą išregistruoti asmens gyvenamąją vietą Ukrainos institucijoms teikė su neišsamiais dokumentais. Atsakovo teigimu, neišsamių dokumentų pateikimas dėl gyvenamosios vietos išregistravimo nesudaro pagrindo spręsti, jog Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų ir gali būti taikoma Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta išimtis.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. N. skundą.
Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas nėra pateikęs (gavęs) dokumento, patvirtinančio faktą apie jo išsiregistravimą iš deklaruotos gyvenamosios vietos Ukrainoje, siekiant įsiregistruoti į nuolatinę konsulinę apskaitą, kadangi nėra pateikęs karinės registracijos dokumento. Teismas pažymėjo, kad įsiregistravimas nuolatinėje konsulinėje apskaitoje yra privalomas norint pateikti pareiškimą dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo. Tam, kad pareiškėjas galėtų išsiregistruoti iš deklaruotos gyvenamosios vietos, jis turėjo pateikti karinės registracijos dokumentą.
Teismas akcentavo, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta pagal 2010 m. gruodžio 2 d. priimto Pilietybės įstatymo 9 straipsnį, kaip iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens palikuoniui, tačiau pareiškėjas turėjo pateikti Departamentui dokumentus dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo. Departamentas pagrįstai įvertino, kad esant reglamentuotai galimybei atsisakyti Ukrainos pilietybės, pareiškėjo galimybė kreiptis į Ukrainos kompetentingas institucijas dėl pilietybės atsisakymo šiuo atveju priklausė išskirtinai tik nuo pareiškėjo veiksmų.
Teismas nustatė, kad pagal Konsulinio departamento informaciją Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra, kuria vadovaujasi Ukrainos piliečiai, atliekama reguliariai. Teismas sprendė, kad Ukrainos teisėje yra nustatyta Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra ir ji atitinka protingumo kriterijų, o pareiškėjo pateiktas notaro patvirtintas pareiškimas apie Ukrainos pilietybės atsisakymą neįrodo, jog Ukrainos teisės aktais nustatytos procedūros neatitinka protingumo kriterijų.
Teismas pažymėjo, kad ne Departamento kompetencija ar diskrecija, bet nagrinėjamu atveju taikytinos ir atsakovo Sprendime nurodytos Pilietybės įstatymo nuostatos lemia, kada iš pareiškėjo galėtų būti nereikalaujama pateikti atitinkamų dokumentų dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo, t. y. tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad Ukrainos teisėje nustatyta pilietybės atsisakymo procedūra neatitiktų protingumo kriterijų. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie reikalavimo pateikti atitinkamus dokumentus neadekvatumą ar teiginiai apie konstitucines teises nėra tie faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais remiantis atsakovas galėtų atleisti pareiškėją nuo reikalavimo pateikti Ukrainos pilietybės atsisakymą patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju Departamentas pagrįstai įvertino, kad Ukrainos teisėje yra nustatyta Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra ir ji atitinka protingumo kriterijų, o pareiškėjui laiku nepateikus reikiamų dokumentų Departamentas turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.
Teismas sprendė, kad atsakovo Sprendimas atitinka nustatytus teisinius reikalavimus ir nesukuria nepagrįstos teisinės priešpriešos Lietuvos Respublikos teisės aktams dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pareiškėjui. Tikslui, kurio siekia pareiškėjas, pasiekti yra reikalinga pateikti įrodymus, kad atsakovas turi / turėjo diskreciją nukrypti nuo Lietuvos Respublikos pilietybės gavimą reglamentuojančių teisės aktų sąlygų ir reikalavimų bei paneigti tuos teisinius reikalavimus, kuriuos nurodė atsakovas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui neįrodžius priešingai ir nepaneigus Departamento išvadų, nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.
III.
Pareiškėjas D. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo administracinių teismų praktikos. Teismas nesilaikė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principo, nes nevertino nė vieno iš pareiškėjo pateiktų argumentų, dėl jų nepasisakė, rėmėsi tik atsakovo pozicija, todėl netinkamai išaiškino Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas.
Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad esant reglamentuotai galimybei atsisakyti Ukrainos pilietybės, pareiškėjo galimybė kreiptis į Ukrainos kompetentingas institucijas dėl pilietybės atsisakymo priklausė išskirtinai tik nuo jo veiksmų. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kokius jis atliko veiksmus, kuriais buvo bandoma įvykdyti Ukrainos įstatyme nustatytas pilietybės atsisakymo procedūras, o pagal suformuotą teismų praktiką, vien ta aplinkybė, jog pilietybės atsisakymas nustatytas įstatymu ir gali būti įgyvendinamas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijų.
Pareiškėjas pažymi, kad net ir pasinaudojęs teisminėmis teisių gynimo priemonėmis Ukrainoje jis negalėjo įveikti administracinės kliūties ir išsiregistruoti iš deklaruotos gyvenamosios vietos Ukrainoje, siekiant įsiregistruoti į nuolatinę konsulinę apskaitą. Registravimas nuolatinėje konsulinėje apskaitoje yra privalomas, norint pateikti pareiškimą dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo. Oficiali pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjui iš esmės sukuria užburtą ratą: būdamas už Ukrainos ribų pareiškėjas negali atlikti reikiamų administracinių formalumų, nes procesą stabdo oficialus reikalavimas pateikti karinės registracijos dokumentą. Šio reikalavimo įvykdymas karo padėties sąlygomis yra objektyviai apsunkintas. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino visų pareiškėjo atliktų veiksmų, todėl nepagrįstai sprendė, jog Ukrainos pilietybės atsisakymas priklausė išskirtinai tik nuo pareiškėjo veiksmų.
Pareiškėjas akcentuoja, kad jis pateikė notaro patvirtintą pareiškimą, jog jis atsisako kitos valstybės pilietybės. Šis aspektas Departamento Sprendime nebuvo analizuotas, šio klausimo nevertino ir teismas. Išsamesnius motyvus, kad Ukrainos nustatyta pilietybės panaikinimo procedūra atitinka protingumo kriterijų, atsakovas pateikė tik atsiliepime į pareiškėjo pateiktą skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo vertinimu, jo Prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, o Departamento Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas ir atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas nėra laikomas asmeniu, kuris pasinaudojo teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, nes iš į bylą pareiškėjo pateiktų Ukrainos teismo sprendimo matyti, kad teismas konstatavo, jog pareiškėjo atstovas prašymą išregistruoti asmens gyvenamąją vietą teikė su neišsamiais dokumentais. Prašymų su neišsamiais dokumentais teikimas nėra laikomas teisminių teisės gynimo priemonių išnaudojimu, priešingai, tai laikytina netinkamu teisminių teisės gynimo priemonių naudojimu.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė Departamentui Ukrainos Antrojo administracinio apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties Nr. 440/17811/23, todėl atsakovas negalėjo aptarti šio įrodymo priimtame Sprendime. Tačiau Departamentas pareiškėjui jau buvo atsakęs, kad jo (pareiškėjo) pateikti dokumentai (notaro patvirtintas pareiškimas dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo, Ukrainos Poltavos miesto tarnybos dokumentas, Ukrainos ambasados raštas, pažyma dėl neįtraukimo į šauktinių sąrašą) nepatvirtina, jog Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų.
Šalies argumentai
Atsakovo vertinimu, pareiškėjas galėtų pateikti prašymą dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo, jei Ukrainoje būtų tinkamai įforminęs dokumentus dėl nuolatinio gyvenimo užsienyje. Šiuo atveju pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis negali įvykdyti Ukrainos kompetentingos institucijos keliamų reikalavimų, t. y. nepatvirtina, kad pareiškėjui negalėtų būti išduotas karinės registracijos dokumentas, kuris yra reikalingas teikiant prašymą dėl išsiregistravimo iš deklaruotos gyvenamosios vietos Ukrainoje.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad nustačius, jog pareiškėjas per vienerių metų terminą neatliko reikalingų veiksmų, jog atsisakytų kitos valstybės pilietybės, teikė Ukrainos institucijoms netinkamo turinio prašymus, nėra pagrindo dėl pareiškėjo taikyti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą išimtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2026 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. 26S33293, kuriuo nutrauktas prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas, nes pareiškėjas per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 31 d. pateikė Departamentui prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Departamentas 2023 m. sausio 31 d. išsiuntė pareiškėjui pažymą Nr. 23SD2256 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“, kuria pareiškėjas buvo informuotas, kad Lietuvos Respublikos pilietybė jam galėtų būti atkurta tik pareiškėjui atsisakius turimos Ukrainos pilietybės ir Departamentui pateikus tai patvirtinančius dokumentus, taip pat pareiškėjui buvo išaiškinta, kad prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas yra sustabdomas, o jeigu per vienerius metus nuo rašto išsiuntimo dienos nebus pateikti papildomi dokumentai, pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas.
Pareiškėjas 2023 m. sausio 26 d. pateikė Departamentui prašymą atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsisakius Ukrainos pilietybės ir prašymą pratęsti papildomų dokumentų pateikimo terminą, kartu su prašymais pareiškėjas pateikė: 1) Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje 2023 m. rugsėjo 20 d. raštą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas sprendimas parengti dokumentus pareiškėjo nuolatiniam gyvenimui užsienyje – Lietuvos Respublikoje; 2) Valdybos 2023 m. spalio 23 d. rašto nepatvirtintą kopiją, kurioje nurodyta, kad buvo priimtas sprendimas atsisakyti išregistruoti pareiškėją iš deklaruotos gyvenamosios vietos, nes jis pateikė ne visus reikiamus dokumentus, t. y. nepateikė karinės registracijos dokumento; 3) Ukrainos gynybos ministerijos Poltavos miesto jungtinio teritorinio komplektavimo ir socialinės paramos centro 2023 m. spalio 3 d. pažymos nepatvirtintą kopiją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas nėra įtrauktas į Poltavos jungtinį teritorinį komplektavimo ir socialinės paramos šauktinių sąrašą.
Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2024 m. vasario 13 d. rašte nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, ir nenustatė pagrindo pratęsti papildomų dokumentų pateikimo terminą.
Departamentas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 24S53149 nutraukė prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, nes pareiškėjas per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų. Minėtas Departamento sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ginčytas.
Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 30 d. iš naujo pateikė Departamentui prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Departamentas 2025 m. vasario 4 d. pranešimu išsiuntė pareiškėjui 2025 m. vasario 2 d. pažymą Nr. 25SD2363, patvirtinančią, kad pareiškėjui galėtų būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė tik jam atsisakius turimos Ukrainos pilietybės ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus, taip pat informavo pareiškėją apie poreikį pateikti papildomus dokumentus. Minėtu pranešimu pareiškėjui buvo išaiškinta, kad prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas yra sustabdomas, o jeigu per vienerius metus nuo pranešimo išsiuntimo dienos nebus pateikti papildomi dokumentai – pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas. Pareiškėjui per nustatytą terminą nepateiktus papildomų dokumentų, Departamentas ginčijamu Sprendimu nutraukė pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjas skundą grindė argumentais, kad jo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo atsakovo nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir priimtas Sprendimas nėra motyvuotas; pareiškėjas negalėjo įveikti administracinės kliūties ir išsiregistruoti iš deklaruotos gyvenamosios vietos Ukrainoje; oficiali pilietybės atsisakymo procedūra Ukrainoje pareiškėjui iš esmės sukuria užburtą ratą – būdamas už Ukrainos ribų pareiškėjas negali atlikti reikiamų administracinių formalumų, nes procesą stabdo oficialus reikalavimas pateikti karinės registracijos dokumentą, šio reikalavimo įvykdymas karo padėties sąlygomis yra objektyviai apsunkintas, dėl to susiklostė situacija, kad pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisės atsisakyti Ukrainos pilietybės, siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kas neatitinka Pilietybės įstatyme nustatytų protingumo kriterijų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad registravimas nuolatinėje konsulinėje apskaitoje yra privalomas norint pateikti pareiškimą dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo. Tam, kad pareiškėjas galėtų išsiregistruoti iš deklaruotos gyvenamosios vietos, jis turėjo pateikti karinės registracijos dokumentą, tačiau šio dokumentų pareiškėjas nepateikė nei Departamentui, nei teismui. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo pateiktas notaro patvirtintas pažymėjimas, jog jis atsisako kitos valstybės pilietybės, neįrodo, jog Ukrainos teisės aktais nustatytos procedūros neatitinka protingumo kriterijų; Ukrainos teisėje yra nustatyta Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra ir ji atitinka protingumo kriterijų; esant reglamentuotai galimybei atsisakyti Ukrainos pilietybės, pareiškėjo galimybė kreiptis į Ukrainos kompetentingas institucijas dėl pilietybės atsisakymo šiuo atveju priklausė išskirtinai tik nuo pareiškėjo veiksmų; pareiškėjui laiku nepateikus reikiamų dokumentų, Departamentas turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta tvarka, nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo pozicija. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo Prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, o Departamento Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas; pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kokius veiksmus atliko, bandydamas įvykdyti Ukrainos įstatyme nustatytas pilietybės atsisakymo procedūras, o vien ta aplinkybė, jog pilietybės atsisakymas yra nustatytas įstatymu ir gali būti įgyvendinamas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėta procedūra atitinka protingumo kriterijų; pareiškėjas, net ir pasinaudojęs teisminėmis teisių gynimo priemonėmis Ukrainoje, negalėjo įveikti administracinės kliūties ir išsiregistruoti iš deklaruotos gyvenamosios vietos Ukrainoje, siekiant įsiregistruoti į nuolatinę konsulinę apskaitą; pareiškėjas pateikė notaro patvirtintą pareiškimą, jog jis atsisako kitos valstybės pilietybės.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
V.
Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai (Pilietybės įstatymo 9 str. 2 d.).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, Ukrainos pilietis, neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl jam yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės.
Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis; 3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.
Pagal nagrinėjamu atveju aktualią Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė notaro patvirtintą pareiškimą, kad jis atsisako Ukrainos pilietybės, taigi šioje byloje būtina įvertinti, ar Ukrainos teisėje yra nustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros ir ar jos atitinka protingumo kriterijų.
Nei Pilietybės įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kokiais kriterijais remiantis reikia vertinti, ar teisinis reguliavimas atitinka protingumo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2036-463/2025). Tai reiškia, kad Ukrainos įstatymais numatytos pilietybės netekimo procedūros protingumas yra vertinamojo pobūdžio.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Ukrainos teisės aktai leidžia atsisakyti Ukrainos pilietybės užsienyje esantiems asmenims. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Konsulinio departamento informaciją, Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra, kuria vadovaujasi Ukrainos piliečiai, atliekama reguliariai. Ukrainos ambasada priima dokumentus dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo iš piliečių, kurių paraiškos atitinka Ukrainos teisės aktų reikalavimus ir taisykles, nustatytas Ukrainos pilietybės įstatyme „Dėl Ukrainos pilietybės“ ir patvirtintame Ukrainos Prezidento 2001 m. kovo 27 d. dekrete Nr. 215/2001 „Dėl Ukrainos pilietybės įgyvendinimo“. Nors karinė padėtis Ukrainoje ir Rusijos karas prieš Ukrainą de facto (faktiškai, iš tikrųjų) turi įtakos dokumentų dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo svarstymo terminams ir tvarkai, tačiau pagal galiojančius Ukrainos teisės aktus prašymą atsisakyti Ukrainos pilietybės gali pateikti tik pilietis, tinkamai įforminęs dokumentus dėl nuolatinio gyvenimo užsienyje per Ukrainos valstybinę migracijos tarnybą arba Ukrainos ambasadą / konsulatą, ką patvirtina atitinkama žyma pase. Taigi tiek įvertinus nurodytą teisinę informaciją, tiek Departamento surinktus duomenis, yra pagrindas daryti išvadą, jog Ukrainos teisėje yra nustatyta Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra, kuri nekelia abejonių dėl jos galimo neatitikimo protingumo kriterijams.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teiginius, kad Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, iš esmės grindžia aplinkybe, jog jam, net ir pasinaudojus teisminėmis teisių gynimo priemonėmis Ukrainoje, nepavyko pasiekti norimo rezultato – išsiregistruoti iš deklaruotos gyvenamosios vietos Ukrainoje, siekiant įsiregistruoti į nuolatinę konsulinę apskaitą. Pareiškėjo vertinimu, oficiali pilietybės atsisakymo procedūra Ukrainoje jam iš esmės sukuria užburtą ratą – būdamas už Ukrainos ribų pareiškėjas negali atlikti reikiamų administracinių formalumų, nes procesą stabdo oficialus reikalavimas pateikti karinės registracijos dokumentą, o šio reikalavimo įvykdymas karo padėties sąlygomis yra objektyviai apsunkintas, dėl to susiklostė situacija, kad pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisės atsisakyti Ukrainos pilietybės, siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad Ukrainos teismai (Poltavos apygardos administracinis teismas 2024 m. vasario 7 d. sprendimu ir Ukrainos Antrasis administracinis apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi) patvirtino, jog Valdybos 2023 m. spalio 23 d. rašte nurodytas sprendimas atsisakyti išregistruoti pareiškėją iš deklaruotos gyvenamosios vietos, nes jis nepateikė visų reikalingų dokumentų (karinės registracijos dokumento), yra pagrįstas ir teisėtas. Ukrainos teismai konstatavo, kad karinės registracijos dokumento pateikimas yra būtinas siekiant išregistruoti asmenį iš deklaruotos gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjo prašymas buvo pateiktas su trūkumais (pateikti neišsamūs dokumentai) ir tai sukliudė tenkinti jo prašymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjui yra sudėtinga (apsunkina karo padėties sąlygos) gauti institucijų reikalaujamus dokumentus (šiuo atveju – karinės registracijos dokumentą), siekiant išsiregistruoti iš deklaruotos gyvenamosios vietos Ukrainoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra (procedūroje nustatyti reikalavimai) neatitinka protingumo kriterijų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad esant reglamentuotai galimybei atsisakyti Ukrainos pilietybės, pareiškėjo galimybė kreiptis į Ukrainos kompetentingas institucijas dėl pilietybės atsisakymo šiuo atveju priklauso tik nuo pareiškėjo veiksmų.
Pažymėtina, kad Departamentas dar 2024 m. vasario 13 d. rašte, atsakydamas į pareiškėjo 2023 m. sausio 26 d. prašymą atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsisakius Ukrainos pilietybės ir prašymą pratęsti papildomų dokumentų pateikimo terminą, buvo nurodęs, jog pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, t. y. pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas negali atsisakyti Ukrainos pilietybės (žr. šios nutarties 30–31 p.). Taigi Departamentas vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos išimties taikymo.
Pasisakant dėl pareiškėjo pateikto notaro patvirtinto pareiškimo, jog pareiškėjas atsisako Ukrainos pilietybės, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą minėtą dokumentą būtina pateikti ir jį reikia vertinti tik tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Ukrainos pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų. Šios išvados nepaneigia nei pareiškėjo skunde, nei apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai paprašė pareiškėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis atsisakė Ukrainos pilietybės, o pareiškėjui nepateikus šių įrodymų – nutraukė prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.
Nors pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktomis išvadomis, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgusi į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasi ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, o pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. N. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.