Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PAR1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-12219-996/2026, pagal pareiškėjo PAR1 skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui SUINT2, SUINT3, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „GS Core“, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui, PLUSPLUS CAPITAL AS, SUINT1 dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui, dėl ko nurodytas teismas byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Vien turto vertinimo atlikimas vykdymo procese, pareiškėjo vertinimu, nereiškia, kad turto vertinimo metu nustatyta turto vertė yra neginčijamai tiksli. Net ir atlikus turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, antstolis gali skirti pakartotinį turto vertinimą, jei jam pateikiami duomenys, keliantys abejonių dėl realios turto rinkos vertės. Nagrinėjamu atveju antstolis Butą ir Sklypą įkainojo vadovaudamasis prieš metus atlikta ekspertize, dėl to turtas įkainotas ženkliai mažesne kaina nei jo vertė būtų rinkoje. Kartu pažymėjo, kad kai turto pardavimo kaina ir tikėtina rinkos vertė skiriasi apie 30 proc., būtina antstoliui skirti rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir išsamiai išnagrinėti su skundu pateiktus duomenis (panašaus turto pardavimo skelbimus), tačiau tik formaliai nurodė, jog antstolis turtą įkainojo atsižvelgęs į ekspertizę, todėl nėra pagrindo abejoti jo verte.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų (dėl teismo priimtų nutarčių) nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas 2026 m. balandžio 30 d. pateikė naują dokumentą – 2026 m. balandžio 23 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. VP26N04-17, kuris buvo pateiktas tiek pirmosios instancijos teismui (reg. Nr. DOK-64958), tiek apeliacinės instancijos teismui tris kartus (reg. Nr. DOK-9799, Nr. DOK-9802 ir Nr. DOK-9803).

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog su skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas kreipėsi 2026 m. vasario 18 d., šis skundas antstolio buvo išnagrinėtas 2026 m. vasario 26 d. patvarkymu ir teisme tą pačią dieną užregistruotas, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimui buvo paskirtas 2026 m. kovo 31 d. rašytinis teismo posėdis, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po pareiškėjo kreipimosi į antstolį, o iš pateiktos turto vertinimo ataskaitos matyti, jog turto vertė buvo nustatinėjama 2026 m. kovo 23 d., turtas apžiūrėtas 2026 m. balandžio 22 d., ataskaita surašyta 2026 m. balandžio 23 d., teismui pateikta tik 2026 m. balandžio 30 d. Visa tai įvertinus, matyti, jog turto vertinimas buvo atliktas nesavalaikiai ir kad vertinimą pareiškėjas galėjo atlikti dar iki skundžiamos nutarties pirmosios instancijos teisme priėmimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia šios ataskaitos prie bylos medžiagos neprijungti.

Dėl ginčo esmės

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolio SUINT2 kontoroje yra atliekami priverstinio vykdymo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu 22 vykdomosiose bylose bei kaip iš solidaraus skolininko dar vienoje vykdomojoje byloje įvairių kreditorių naudai. Antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, areštavo įvairų pareiškėjo turtą, tarp jo ir pareiškėjui solidariai su SUINT3 priklausančias 312/1248 dalis ginčo Sklypo, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir 4406/8514 dalis ginčo Buto, t. y. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Turtas). Šis areštuotas Turtas lygiomis dalimis priklauso pareiškėjui ir solidariajai skolininkei SUINT3, t. y. kiekvienam po 156/1248 dalis Sklypo ir 2203/8514 dalis Buto. Vykdymo procese 2024 m. gruodžio 17 d. buvo atlikta Turto rinkos vertės ekspertizė, o Turtas įkainotas 235 000 Eur suma (2024 m. gruodžio 17 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. VS-2024/12-5). 2024 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. S-24-8-50640 dėl ekspertizės išvadų ir varžytynių antstolis su nustatyta Turto rinkos verte sutiko, nurodė, jog skolininkai turi teisę reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir kad po 2025 m. sausio 27 d. numatoma skelbti Turto varžytynes. 2025 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. S-25-8-3597 buvo paskelbtos pirmosios Turto varžytynės, nustatant pradinę 188 000 Eur Turto kainą (t. y. 80 proc. nuo 235 000 Eur sumos), kurios neįvyko varžytynėse nedalyvavus nė vienam varžytynių dalyviui. 2025 m. kovo 3 d. patvarkymu Nr. S-25-8-7999 antstolis pareiškėjo ir SUINT3 kreditoriams pasiūlė iki 2025 m. kovo 13 d. už 188 000 Eur kainą perimti Turtą, tačiau kreditoriai to nepadarė.

Taip pat nustatyta ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje 2YT-14842-1045/2025 vertino klausimą dėl Turto vertės nustatymo ir 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1027-460/2025, buvo palikta nepakeista, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti 2024 m. gruodžio 17 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nustatyta iš varžytynių parduodamo ginčo Turto verte. 2025 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. S-25-8-35620 buvo paskelbtos antrosios Turto varžytynės, nustatant pradinę 141 000 Eur Turto kainą (t. y. 60 proc. nuo 235 000 Eur sumos), atšauktos – 2025 m. spalio 2 d. patvarkymais Nr. B-25-8-788 ir Nr. B-25-8-789. 2025 m. spalio 2 d. patvarkymu Nr. S-25-8-38622 Turto realizavimas sustabdytas dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1654-580/2025, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė antstoliui perleisti ar realizuoti Turtą iš varžytynių, kol neįsiteisės galutinis teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-22-467/2026, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. 2026 m. sausio 26 d. patvarkymu Nr. S-26-8-3625 atnaujintas Turto realizavimas, o 2026 m. sausio 26 d. pranešimu Nr. S-26-8-3659 vykdomųjų bylų dalyviams pranešta apie 2026 m. sausio 26 d. paskelbtas antrąsias Turto varžytynes, nustatant pradinę 141 000 Eur Turto kainą (t. y. 60 proc. nuo 235 000 Eur sumos).

Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (iš lot. viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017).

Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jei nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Turto rinkos vertė buvo nustatyta 2024 m. gruodžio 17 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, o instancine tvarka peržiūrėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2YT-14842-1045/2025, kurioje konstatuota, kad nėra pagrindo abejoti minėtame ekspertizės akte nustatyta iš varžytynių parduodamo ginčo Turto verte.

Nagrinėjamu atveju susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga, matyti, jog skolininkas, manydamas, kad egzistuoja būtinybė iš naujo įvertinti Turtą dėl galimai padidėjusios jo rinkos vertės, iš esmės nuo 2025 m. rugsėjo 12 d., kai buvo paskelbtos antrosios Turto varžytynės, nustatant pradinę 141 000 Eur Turto kainą, kurios vėliau buvo atšauktos, iki 2026 m. sausio 26 d., kuomet antstolis vėl paskelbė apie antrąsias Turto varžytynes, neteikė jokių argumentų, įrodymų ar prašymų antstoliui dėl naujos Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės. Ši klausimą skolininkas iškėlė tik 2026 m. vasario 18 d. skundu dėl antstolio veiksmų, kartu prašydamas įpareigoti antstolį paskirti Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nors tokio prašymo (dėl ekspertizės skyrimo) iki tol minėtu laikotarpiu antstoliui teikęs nebuvo. Ir vieninteliai įrodymai, kuriuos pateikė su 2026 m. vasario 18 d. skundu dėl antstolio veiksmų, buvo trys viešoje erdvėje patalpinti, neva, panašaus parduodamo nekilnojamojo turto skelbimai, kurių, kaip atskirajame skunde nurodo skolininkas, pirmosios instancijos teismas neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėtais skelbimais, negali sutikti, jog šie skelbimai, nepateikiant jokių kitų įrodymų ar argumentų, sukeltų abejonę anksčiau nustatyta Turto rinkos verte. Pažymėtina, kad minėtuose skelbimuose parduodamas turtas yra 2017 m., 2018 m. ir 2020 m. statybos, o varžytynėse parduodamo Turto statyba užbaigta 2011 m., ir vien dėl šios priežasties pateiktuose skelbimuose parduodamo nekilnojamojo turto kainos nėra galimybės lyginti su varžytynėse parduodamu Turtu. Be to, turtą parduodantis privatus asmuo, kaip yra šiuo atveju pateiktuose skelbimuose, turtą gali įvertinti pagal savo subjektyvią nuomonę, tačiau vien dėl to spręsti, kad šis turtas iš tikrųjų yra tokios vertės, kokia nurodyta skelbime, nėra pakankamo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog kaip ne kartą akcentuota teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl turto vertės nustatymo siekiant realizuoti turtą priverstine tvarka (varžytynėse), tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, turto pardavimo iš varžytynių atveju tikroji turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą ir būtent tokia kaina laikoma tikrąja turto pardavimo varžytynėse kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123- 684/2020). Kaip gi matyti nagrinėjamu atveju, pirmosiose varžytynėse pradinė parduodamo turto kaina buvo 188 000 Eur, tačiau neatsirado nei vieno pirkėjo.

Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai savo iniciatyva byloje neskyrė ekspertizės. Pasisakydamas šių argumentų aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo vaidmuo vykdymo procese iš esmės skiriasi nuo teismo vaidmens kitose civilinio proceso stadijose. Vykdymo procese teismas, visų pirma, atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti antstolio vykdomosiose bylose atliktais veiksmais ar anksčiau nustatyta varžytynėse parduodamo Turto verte, o apeliantui nepaneigus atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo išvadų, laikytina, jog pagrįstai nepripažino antstolio veiksmų neteisėtais ar nesiėmė kitų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas dar kartą nori atkreipti apelianto dėmesį į tai, kad turėjęs pakankamai laiko ir galimybių vykdomosiose bylose reikšti prašymus ir teikti įrodymus antstoliui dėl naujos Turto rinkos vertės nustatymo, pats pareiškėjas iš esmės nieko nedarė, taigi, buvo pasyvus, todėl dabar nepagrįstai siekia, kad teismas išspręstų dėl jo paties sąmoningo neveikimo jam kilusias neigiamas pasekmes. Teismas nėra vienos iš vykdymo proceso šalies atstovas, todėl negali savo iniciatyva (lot. ex officio) ieškoti būdų, kaip ištaisyti šalies vykdymo procese padarytas klaidas, kai pati šalis nesiėmė reikiamų veiksmų, nors galėjo tą padaryti. Teismo aktyvumas civiliniame procese yra ribotas ir negali paneigti pagrindinių rungtyniškumo bei dispozityvumo principų. Teismas savo iniciatyva gali veikti tik tada, kai tai tiesiogiai numato įstatymas (paprastai šeimos, darbo ar viešojo intereso bylose). Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismo nagrinėtas klausimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatenka į tą bylų kategoriją, kurioje teismas turėtų pareigą savo iniciatyva spręsti ekspertizės paskyrimo klausimą.

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.