- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-07-16
- Bylos Nr.
- A-177-1258/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-9-3-14959-2026-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Antonina Sinkevičienė (pran.)
- Pažeidėjas
- E. K., Interjero virtuvė
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Antonina Sinkevičienė, sekretoriaujant Valei Bulgakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovė, žinodama apie uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nustatyta, kad E. K., laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 28 d. iki 2025 m. gruodžio 14 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. E. K. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Institucijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. Paaiškino, kad Bendrovės vadovė nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2026 m. vasario 24 d. E. K.. Pažymėjo, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. birželio 15 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 26 125,61 Eur. Nurodė, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, mokestinės nepriemokos susidarymas – 9 Eur mokestis už aplinkos teršimą nuo 2026 m. vasario 3 d., 26 116,61 Eur pridėtinės vertės mokesčio (mokestinė nepriemoka už 2024 m. balandžio, gegužės mėnesius pateikus 2025 m. spalio 14 d. patikslintas deklaracijas) ir 3 720,30 Eur šio mokesčio delspinigių. Pabrėžė, kad VMI prie FM, išnagrinėjusi 2025 m. spalio 16 d. Bendrovės prašymą dėl 22 426,10 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo iki 2028 m. sausio 25 d. bei įvertinusi su prašymu pateiktą ir surinktą papildomą informaciją, 2025 m. birželio 6 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, prašymo netenkinimo motyvai išdėstyti VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 25 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl prašymo atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą”. Nurodė, kad Bendrovei 2025 m. lapkričio 26 d. parengtas Raginimas Nr. (duomenys neskelbtini) (Mano VMI portale paskelbtas 2025 m. lapkričio 26 d., perskaitytas 2025 m. lapkričio 28 d.) sumokėti per 20 dienų nuo Raginimo įteikimo 22 426,10 Eur sumą, raginime nurodytų prievolių Bendrovė neįvykdė. Pažymėjo, kad vienas iš prašymų netenkinimo argumentų buvo tai, kad mokesčių mokėtojas, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę galimai teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl galimai buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Pabrėžė, kad pagal VMI prie FM turimą informaciją, Bendrovė (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyrius turi 2 atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vieną atsiskaitomąją sąskaitą Jungtinė centrinė kredito unija Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktas sąskaitas nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Nurodė mokėjimo eiliškumo pažeidimus (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) (po raginimo)): 2025 m. spalio 28 d. pervesta 3 674,12 Eur kreditorei (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 12 d. pervesta 50 000 kreditorei E. K., 2025 m. lapkričio 28 d. – 78 000 Eur kreditorei E. K., 2025 m. gruodžio 3 d. – 10 911 Eur kreditorei E. K., 2025 m. gruodžio 4 d. – 7 552,88 Eur kreditorei E. K., 2025 m. gruodžio 5 d. – 150 Eur kreditorei mažajai bendrijai (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. gruodžio 7 d. – 300 Eur kreditorei MB „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. gruodžio 12 d. – 9 500 Eur kreditorei E. K., 2025 m. gruodžio 12 d. – 480,91 Eur kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. gruodžio 14 d. – 24,99 Eur kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. gruodžio 14 d. – 385 Eur kreditorei E. K.. Teigia, kad Bendrovės vadovė E. K. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, bei pervesdama pinigus sau, o ne VMI prie FM, dėl tokių E. K. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, taigi E. K. pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Nurodė, kad atsiskaitymų padarymo metu prievolė mokėti mokestį egzistavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu administracinėn atsakomybėn traukiama E. K. prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes jos veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, jeigu teismas pripažintų, kad yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos neskirti arba paskirti mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Atsiliepime nurodė, kad nėra ginčijama, jog tam tikrų atsiskaitymų atlikimo metu Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad Bendrovės vadovė siekė nevykdyti mokestinės prievolės, priešingai, paaiškėjus mokestinei nepriemokai, Bendrovės vadovė 2025 m. spalio 16 d. kreipėsi į VMI prie FM su prašymu išdėstyti 22 426,10 Eur mokestinę nepriemoką iki 2028 m. sausio 25 d., šis prašymas buvo pateiktas tikintis, jog mokestinė prievolė bus išdėstyta dalimis ir vykdoma pagal suderintą grafiką, tačiau 2025 m. lapkričio 25 d. VMI prie FM priėmė sprendimą atsisakyti išdėstyti mokestinę nepriemoką, o 2025 m. lapkričio 26 d. Bendrovei buvo pateiktas raginimas ją sumokėti. Teigia, kad tokio prašymo pateikimas aiškiai patvirtina, jog Bendrovė mokestinę prievolę siekė vykdyti, tačiau dėl susidariusios finansinės situacijos objektyviai neturėjo galimybės visos sumos sumokėti iš karto. Pažymėjo, kad nors VMI prie FM šio prašymo netenkino, pats kreipimasis paneigia prielaidą, jog Bendrovės vadovė siekė išvengti mokestinių prievolių vykdymo, be to, Bendrovės vadovė kreipėsi į VMI prie FM ir su prašymu atkurti Bendrovės PVM mokėtojo statusą, šis prašymas buvo pateiktas siekiant sudaryti Bendrovei galimybes tęsti vykdomą veiklą, padengti susidariusią mokestinę nepriemoką, tačiau ir šis prašymas taip pat nebuvo patenkintas. Pabrėžė, kad visi nurodyti mokėjimai buvo atliekami vykdant realius Bendrovės įsipareigojimus, mokėjimai MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami už faktiškai Bendrovei suteiktas prekes ir paslaugas, šie atsiskaitymai buvo būtini siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą bei vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir išvengti teisminių ginčų su kreditoriais. Pažymėjo, kad didžiausią dėmesį VMI prie FM kelia paskolos grąžinimas Bendrovės vadovei kaip Bendrovės kreditorei, tačiau kaip nurodyta pareiškime, šių mokėjimų paskirtis buvo „paskolos grąžinimas pagal sutartį“. Paaiškino, kad Bendrovė vykdė galiojančią civilinę prievolę pagal paskolos sutartį, šios paskolos Bendrovei buvo suteiktos tam, jog ji galėtų vykdyti veiklą, pasibaigus paskolos sutarčiai, jos buvo grąžintos, todėl šių mokėjimų negalima vertinti kaip savavališko Bendrovės lėšų pasisavinimo ar sąmoningo pirmesnės eilės kreditorių interesų pažeidimo, nes kaip jau minėta Bendrovės vadovė ieškojo sprendimų atsiskaitymui su visais kreditoriais. Teigia, kad Bendrovės vadovės veiksmai buvo nukreipti į Bendrovės veiklos tęstinumo išsaugojimą ir sprendimų įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus paiešką, Bendrovės vadovė aktyviai bendradarbiavo su VMI prie FM, kreipėsi dėl skolos išdėstymo, siekė atkurti PVM mokėtojo statusą ir vykdė tik tuos atsiskaitymus, kurių terminai buvo suėję ir kurie buvo būtini Bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti. Mano, kad tokie veiksmai paneigia, jog Bendrovės vadovė sąmoningai siekė pažeisti kreditorių teises, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės – tyčios, vis tik, jeigu teismas padarytų kitokią išvadą ir pripažintų, kad yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, prašo sprendžiant dėl administracinės nuobaudos įvertinti visas aukščiau išdėstytas reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgti į tai, kad daugiau kaip vienuolika metų Bendrovė tinkamai vykdė veiklą ir mokėjo mokestines prievoles, o ši mokestinė nepriemoka susidarė už 2024 m. pateikus 2025 m. spalio 14 d. patikslintą deklaraciją, bet ne dėl sistemingo mokestinių prievolių nevykdymo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės vadovė negavo jokios nepagrįstos turtinės naudos, ilgą laiką sau neišsimokėjo net darbo užmokesčio, o Bendrovei suteiktos paskolos buvo grąžintos tik suėjus jų grąžinimo terminui. Pabrėžė, kad taip pat reikšminga įvertinti Bendrovės vadovės asmeninę bei turtinę padėtį, šiuo metu yra išsituokusi, viena augina nepilnametę dukrą, kartu su ja taip pat gyvena pilnametė dukra, kuri yra studentė ir dar neturi pilnai savarankiško pragyvenimo šaltinio, todėl E. K. prisideda prie jos išlaikymo ir studijų laikotarpiu tenkančių kasdienių poreikių užtikrinimo, be to, ji yra įsipareigojusi apmokėti sergančios motinos, gyvenančios globos namuose, išlaikymo išlaidas, šiuo metu neturi stabilių pajamų ir deda pastangas pradėti naują ekonominę veiklą (konsultacijų). Pažymėjo, kad tokiomis aplinkybėmis VMI prie FM prašoma skirti 2 200 Eur bauda sudarytų jai itin didelę finansinę naštą ir neigiamai paveiktų ne tik jos pačios, bet ir jos išlaikomų šeimos narių interesus, toks baudos dydis neatitiktų ANK 34 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų bei administracinės nuobaudos individualizavimo tikslų.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje VMI prie FM įgaliotas atstovas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė E. K. paskirti administracinę nuobaudą. Papildomai paaiškino, kad laikotarpis, kuriuo buvo pažeista atsiskaitymo tvarka – nuo 2025 m. spalio 28 d. iki 2025 m. gruodžio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama E. K. paaiškino, kad Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI prie FM, tame nebuvo jokios tyčios iš jos, kaip vadovės pusės. Mokestinė nepriemoka atsirado dėl to, kad įmonė prekiavo nekilnojamuoju turtu, nekilnojamasis turtas buvo įsigytas kaip PVM objektas, o parduotas ne kaip PVM objektas, kadangi suėjo daugiau kaip dviejų metų terminas, sąskaita buvo išrašyta teisingai, bet vėliau patikrinimo metu VMI prie FM nustatė, kad reikalinga pateikti patikslintą deklaraciją. Kaip vadovė aktyviai bendradarbiavo, teikė VMI prie FM visus dokumentus, patikslino deklaraciją ir atsirado labai didelė suma. Mokestinė nepriemoka buvo 22 000 Eur, dabar suma didesnė, tai yra delspinigiai, kurie buvo dengiami. Tokios didelės sumos iš karto sumokėti įmonė neturėjo jokių galimybių, dėl to kreipėsi, gal du kartus, kad ši mokestinė nepriemoka būtų išdėstyta dalimis ir įmonė turėtų galimybę veikti ir dalimis išmokėti tiek nepriemoką, tiek delspinigius, taip pat kreipėsi dėl PVM mokėtojo statuso sugrąžinimo, bet buvo atsisakyta ir taip pat nesuteikta. Aktyviai bendradarbiavo su VMI prie FM. Pati kaip bendrovės vadovė buvo paskolinusi pinigus turtui įsigyti. Dalimis bendrovė būtų galėjusi sumokėti, bet tokios didelės sumos iš karto sumokėti buvo nepajėgi. Jai pervesti pinigai buvo jos, ne Bendrovės, buvo sutartis ir net jos terminas šiek tiek praleistas, privalėjo susigrąžinti tuos pinigus, nes daugiau nei metus neėmė atlyginimo iš Bendrovės, nes pinigai buvo dalis jos, dalis pasiskolinta iš kitų fizinių asmenų, laukti negalėjo. Tyčios nebuvo, stengėsi, kad Bendrovė gyvuotų, nežinojo, kad yra atsiskaitymo eilė, veikė, kaip atrodė geriau, nes jeigu nesumokėtų keliems kreditoriams, prasidės teisminiai procesai. Bendrovės vadovė buvo nuo 2015 m. kovo 13 d., šiuo metu nėra vadovė, nuo 2026 m. vasario mėnesio, tiksliai dienos neprisimena. Apie skolą sužinojo po patikrinimo gal 2025 m. vasarą – rudenį. Vienas mokėjimas buvo padarytas, atrodo 360 Eur, daugiau mokėjimų nebuvo padaryta. Atrodė, kad mažesnes skolas yra logiškiau sumokėti. (duomenys neskelbtini) mokėjimas – palūkanų mokėjimas, bendrovė teikė paskolas, mokėjimai jai buvo atliekami dalis pagal paskolos sutartį, dalis susigrąžinta, kai ji įnešdavo aptarnauti paskolą, atsiskaitymas su atskaitingu asmeniu, MB „(duomenys neskelbtini)“ galimai buvo dekoravimo dalykai, atsiskaityta, kai buvo išrašyta sąskaita, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai – komunaliniai atsiskaitymai už butą, kurį bendrovė turėjo savo nuosavybėje, AB „(duomenys neskelbtini)“ – komunaliniai atsiskaitymai. Kai dar buvo direktorė, skola VMI prie FM nebuvo apmokėta, buvo sumokėta tik apie 360-380 Eur. Turi dvi dukras, viena pilnametė studentė, kuri reikalinga išlaikymo, kita dukra nepilnametė, moka dalį apie 400 Eur už turtą, kurį mama turėjo, šiuo metu yra mažosios bendrijos narė, tačiau pajamų negauna, skolinių įsipareigojimų neturi. Šiai dienai jai įmonė yra skolinga, neišmokėtas daugiau nei vienerių metų darbo užmokestis.
Motyvuojamoji dalis
Pagal byloje esančius Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) duomenis nustatyta, kad E. K. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas ėjo nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2026 m. vasario 24 d. (b. l. 6).
2025 m. spalio 28 d. duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 364,95 Eur (b. l. 8).
2025 m. lapkričio 28 d. duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 364,95 Eur (b. l. 9).
2025 m. gruodžio 3 d. duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 633,59 Eur (b. l. 10).
2025 m. gruodžio 4 d. duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 382,47 Eur (b. l. 11).
2025 m. gruodžio 7 d. duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 382,47 Eur (b. l. 12).
2025 m. gruodžio 12 d. duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 411,67 Eur (b. l. 13).
2025 m. gruodžio 14 d. duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 411,67 Eur (b. l. 14).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnio tikslus, yra pripažinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad, sprendžiant dėl reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą. Vertinant, ar mokėjimai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatyto mokėjimų eiliškumo, neturi reikšmės aplinkybė, kokia buvo kiekvieno iš kreditorių reikalavimų dalies tenkinimo proporcija pagal jų turimus reikalavimus per tam tikrą laikotarpį ir jos palyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018 42 punktas).
Iš byloje esančių duomenų neginčytinai nustatyta, kad E. K. vadovaujama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bylai reikšmingu laikotarpiu – nuo 2025 m. spalio 28 d. iki 2025 m. gruodžio 14 d. – turėjo įsiskolinimų VMI prie FM (mokesčio už aplinkos teršimą, pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimai su delspinigiais) – 2025 m. spalio 28 d. duomenimis įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 364,95 Eur (b. l. 8), 2025 m. lapkričio 28 d. duomenimis įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 364,95 Eur (b. l. 9), 2025 m. gruodžio 3 d. duomenimis įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 633,59 Eur (b. l. 10), 2025 m. gruodžio 4 d. duomenimis įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 382,47 Eur (b. l. 11), 2025 m. gruodžio 7 d. duomenimis įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 382,47 Eur (b. l. 12), 2025 m. gruodžio 12 d. duomenimis įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 411,67 Eur (b. l. 13), 2025 m. gruodžio 14 d. duomenimis įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 25 411,67 Eur (b. l. 14). E. K. apie šią mokestinę nepriemoką neabejotinai žinojo, tai patvirtino posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad 2025 m. spalio 16 d. teikė VMI prie FM prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kuris buvo netenkintas. Duomenys apie tai, kad Bendrovė atlikdama mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams turėjo mokestinę nepriemoką, yra užfiksuoti kartu su pareiškimu pateiktuose MAIS balanso išrašuose, o duomenys apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams yra nurodyti Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše. Vadinasi, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovė žinojo, kad ji bylai reikšmingu laikotarpiu turėjo pareigą atsiskaityti su VMI prie FM.
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas skolininkas, neturintis pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, trečiąja eile privalo atlikti įmokas į biudžetą. Byloje esantys Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriuje, išrašai, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 28 d. iki 2025 m. gruodžio 14 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atliko eilę finansinių operacijų, atsiskaitydama su kitais kreditoriais (2025 m. spalio 28 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervedė 3 674,12 Eur kreditorei (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 12 d. – 50 000 kreditorei E. K., 2025 m. lapkričio 28 d. – 78 000 Eur kreditorei E. K., 2025 m. gruodžio 3 d. – 10 911 Eur kreditorei E. K., 2025 m. gruodžio 4 d. – 7 552,88 Eur kreditorei E. K., 2025 m. gruodžio 5 d. – 150 Eur kreditorei MB „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. gruodžio 7 d. – 300 Eur kreditorei MB „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. gruodžio 12 d. – 9 500 Eur kreditorei E. K., 2025 m. gruodžio 12 d. – 480,91 Eur kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. gruodžio 14 d. – 24,99 Eur kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. gruodžio 14 d. – 385 Eur kreditorei E. K.). Šie mokėjimai atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką.
Byloje nenustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bylai reikšmingu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Pažymėtina, kad bendrovė privalo turėti likvidaus turto, kurį galima būtų laiku (operatyviai) panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Traukiama administracinėn atsakomybėn E. K. pripažino aplinkybę, kad ji žinojo, jog Bendrovė turėjo mokestinių nepriemokų, pripažino, kad pažeidė kreditorinių reikalavimų tenkinimų eilę, tačiau teigė, jog buvo įsitikinusi, kad šią mokestinę prievolę įvykdys vėliau, o inkriminuojamu laiku atliko mokėjimus kitiems Bendrovės kreditoriams norėdama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, tačiau, teismo vertinimu, šis argumentas nepaneigia E. K. kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Juridinio asmens vadovas privalo įmonės darbą organizuoti taip, kad Bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).
E. K., būdama Bendrovės vadove, suvokė savo, kaip įmonės vadovės pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, žinodama, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdama atsakinga už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodama, kad Bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais. Aptarta administracinį nusižengimą ir E. K. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovė sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdama VMI prie FM, kaip kreditorės, teises ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).
ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
Teismas, skirdamas nuobaudą E. K., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovautos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais, neatlikdama įmokų į valstybės biudžetą; Bendrovės vadovės teigimu, atsiskaitymai su kitais kreditoriais atlikti siekiant užtikrinti juridinio asmens veiklos tęstinumą). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nustatyta E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias E. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jos asmenybę charakterizuojančius duomenis (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedirba, turi nepilnametį vaiką, taip pat išlaiko pilnametę dukrą, bausta administracine tvarka, turi kitų finansinių įsipareigojimų), atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta paskyrus E. K. administracinę nuobaudą – minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto dydžio baudą – 1 400 Eur.
Šiuo atveju padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Teismui nėra pateikta ir išskirtinai teigiamai pažeidėjos asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Taikyti E. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jai mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu,
nutaria:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A-177-1258/2026.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.