Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ atstovui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ atstovui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui M. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, O. M., uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, uždaroji akcinėj bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. Nutraukti jos ir atsakovo M. U. (toliau – ir atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę L. pavardę, o atsakovui – U. pavardę.

3. Po santuokos nutraukimo transporto priemones VW Toureg, VIN (duomenys neskelbtini), Sprite Alpine, VIN (duomenys neskelbtini), Fiat Ducato, VIN (duomenys neskelbtini), Ford Focus, VIN (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui asmeninėn nuosavybėn.

4. Pareigą dengti skolas kreditoriams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), VMI, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir UT), O. M., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Julianus Inkaso“, UAB „GelvoraSergel“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Kauno vandenys“, akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ bei vykdymo išlaidas antstoliams pripažinti ieškovės asmenine prievole.

5. Priteisti iš atsakovo bylos vedimo, teismo ir pašto išlaidas (2026 m. sausio 28 d. ieškinys Nr. CBP-1964).

Pažymėtina, kad ieškovė 2026 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimus – nebepalaikė reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei asmeninius daiktus – sekciją ir keturis nuotraukų albumus (2026 m. birželio 22 d. pareiškimas Nr. DOK-73141; 2026 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Ieškovės atstovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovu. Su atsakovu pragyveno apie devynerius metus, iš jų – šešerius metus santuokoje. Iš pradžių jų santykiai buvo geri. Laikui bėgant atsakovas vengė pareigos prisidėti prie šeimos materialinės gerovės, visa finansinė našta teko ieškovei. Atsakovas pradėjo manipuliacijas, ji bandė jį įkalbėti pasikeisti, stengėsi išsaugoti šeimą, nepasikeitus ji paliko atsakovą. Iš namų ji buvo išėjusi kelis kartus, atsakovas vis žadėdavo pasikeisti. Pastaraisiais metais atsakovo elgesys tapo nepakeičiamas: jis jos negerbia, žemina, ignoruoja jos dukrą, prasidėjo psichologinis ir fizinis smurtas. Jie pajėgūs patys save išlaikyti. Ji turi finansinių įsipareigojimų, jie turi likti jos asmeninėmis prievolėmis (2026 m. sausio 28 d. ieškinys Nr. CBP-1964).

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji buvo išėjusi iš namų tris kartus, nes buvo manipuliacijų, smurto, įžeidinėjimų, nesiskaitymo. Buvo, kad ir ji atsakydavo atsakovui, atsakovas galėjo patylėti daugiau, jai padėti. Ji lankėsi pas psichologą. Jie kartu negyvena nuo 2025 m. balandžio 2 d. Ji stengėsi dėl šeimos. Prašo, kad transporto priemonės atitektų atsakovui, tai atitinka jos interesus, kompensacijos už tai neprašo. Kreditoriniai įsipareigojimai yra jos. Iš O. M. išsinuomojo butą, kai išsikraustė iš atsakovo, nuomojosi butą pusę metų, 2022 metais, poreikis išsinuomoti buvo dėl konflikto tarp šalių, bute gyveno ji ir jos nepilnametė dukra. Prievolės atsirado dėl jos veiksmų, UAB „Julianus Inkaso“ – dėl įsigyto namo su buvusiu sutuoktiniu, UAB „GelvoraSergel“ – jos prievolė. Atsakovui buvo išduotas orderis dėl smurto. Atsakovas atvažiuodavo į jos išsinuomotą butą, belsdavo, ji ir dukra bijodavo, dukra ją gindavo, jis puldavo jos dukrą. Būdavo alkoholio vartojimo, ji taip pat vartodavo alkoholį, išsikrausčius – ji alkoholio vartoja rečiau (2026 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2025 m. vasarą jie kartu su ieškove ėjo pas psichologą, kad išsaugoti santykius. Jie dažnai pykosi, ieškovė smaugė jo dukrą, jį puolė su peiliu. Ieškovė išsinuomojo butą, nes ieškovės dukra prašė eiti atskirai gyventi, tada jos išsikraustė. Ieškovė ir vartodavo alkoholį, sudaužė automobilį. Iš abiejų pusių buvo barniai, nesutarimai. Ieškovei taip pat buvo išduotas orderis. Abu prisidėjo prie santykių iširimo. Sutinka, kad transporto priemonės priklausytų jam. Sutinka, kad prievolės būtų ieškovės asmeninėmis prievolėmis, nes visos įgytos iki santuokos sudarymo. Apie sutartį su O. M. jis nežinojo, sužinojo, kai ieškovė sugrįžo pas jį gyventi. Prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti pusiau. Jis vykdė veiklą renginiuose, ieškovė vykdavo jam padėti, ieškovė virdavo spurgas renginiuose, jos nebuvo oficialiai įdarbinęs, ieškovė tvarkė namus (2026 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VMI atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams yra skolinga, atsakovas – neskolingas (2026 m. vasario 11 d. atsiliepimas Nr. DOK-17590).

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UT atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog po santuokos nutraukimo šalių turimos prievolės kreditoriams liktų asmeninėmis kiekvieno iš sutuoktinių prievolėmis ir jos nebūtų keičiamos. Sutinka, kad bendra 2 545,15 Eur išieškotina skola trečiajam asmeniui UT, yra asmeninis ieškovės įsiskolinimas, nesusijęs su bendromis sutuoktinių prievolėmis. Todėl neprieštarauja, jog po šalių santuokos nutraukimo ši ieškovės prievolė liktų ieškovės asmenine prievole. Atsakovas prievolių UT neturi (2026 m. vasario 17 d. atsiliepimas Nr. DOK-19227).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su reikalavimu, jog prievolė jos atžvilgiu būtų pripažinta asmenine ieškovės prievole. Kreditorinis reikalavimas yra kilęs iš buto nuomos santykių, kai ieškovė dėl sutuoktinio sukurtos smurtinės aplinkos namuose išsinuomojo iš jos butą, kuriame gyveno kartu su dukra. Nors nuomos sutartis sudaryta su ieškove, bet tuo metu ji gyveno santuokoje ir kreditorinis įsipareigojimas atsirado, jai negalint gyventi su sutuoktiniu dėl jo netinkamo elgesio (2026 m. balandžio 17 d. atsiliepimas Nr. DOK-44573).

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „GelvoraSergel“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (2026 m. sausio 28 d. ieškinio Nr. CBP-1964 priedas Nr. 3). Šalys bendrų vaikų neturi (2026 m. sausio 28 d. ieškinio Nr. CBP-1964 priedas Nr. 5). Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų (ikivedybinę) sutartį (2026 m. sausio 28 d. ieškinio Nr. CBP-1964 priedas Nr. 10).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad bendro gyvenimo pradžioje šalys sutarė gerai, vėliau prasidėjo tarp jų konfliktai, smurtas, nepagarbus elgesys, atsakovui buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (2026 m. sausio 28 d. ieškinio Nr. CBP-1964 priedai Nr. 11, 12). Šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2025 m. balandžio 2 d. (2026 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nors ieškovė nurodė, kad jos vertinimu dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, bet ieškovė nurodė, jog ir ji vartodavo alkoholio, esant konfliktui, ieškovė atsakydavo atsakovui. Atsakovas nurodė, kad ieškovė vartodavo alkoholį, iš abiejų pusių buvo barniai, nesutarimai, ieškovei taip pat buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, abu prisidėjo prie santykių iširimo (2026 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Įvertinus ieškovės, jos atstovės, atsakovo paaiškinimus ir byloje surinktą medžiagą, konstatuotina, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu laikytinas nepriimtinu teisės ir moralės požiūriu, abiejų šalių elgesys laikytinas nepakankamu dėl santuokos išsaugojimo. Todėl reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę, atsakovui – jo prigimtinę pavardę. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. Kadangi ginčo dėl to nėra, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė, atsakovui – jo prigimtinė pavardė.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, nustatyta, kad abi šalys yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jos turėtų sveikatos problemų, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyti turto. Dėl prievolių padalijimo.

Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Šalys iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) sudarė ikivedybinę sutartį, kuria nustatė, kad visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kitas turtas, turtinės teisės, skoliniai įsipareigojimai, įgyti kiekvienos šalies iki santuokos įregistravimo, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė ir atsakomybė (2026 m. sausio 28 d. ieškinio Nr. CBP-1964 priedas Nr. 10). Sutartimi šalys taip pat nustatė visiško atskirumo turtinį režimą ir susitarė, kad įskaitant, bet neapsiribojant sutartyje išvardintas turtas (tame tarpe sutuoktinio vardu įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas), kurį įsigaliojus santuokai įgis ir/ar registruos savo vardu sutuoktinis, priklausys turtą įgijusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Šalys susitarė, kad nutraukus santuoką arba šalims pradėjus gyventi skyriumi (separacija), kiekvieno sutuoktinio turtas lieka jo asmenine nuosavybe.

Santuokos metu atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo transporto priemones: VW Toureg, VIN (duomenys neskelbtini), Sprite Alpine, VIN (duomenys neskelbtini), Fiat Ducato, VIN (duomenys neskelbtini), Ford Focus, VIN (duomenys neskelbtini). Nurodyto turto teisinis režimas nustatytas šalių sudaryta ikivedybine sutartimi. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka, jog turtas liktų atsakovo asmeninė nuosavybė, kad ji į jį jokių pretenzijų neturi, kompensacijų neprašo. Todėl šis turtas paliktinas atsakovo asmenine nuosavybe.

CK 3.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu, pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Šalys ikivedybinės sutarties 1.7 punktu susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra, asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeniškai vykdyti šiuos įsipareigojimus tretiesiems asmenims (išieškotojams) ir dengti vykdymo išlaidas:

1) išieškotojai VMI dėl 102,02 Eur skolos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 850,00 Eur skolos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1 420,00 Eur skolos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 40,00 Eur skolos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);

2) išieškotojai UT dėl 1 779,99 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);

3) išieškotojai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, dėl 4,34 Eur skolos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Trečiųjų asmenų VMI ir UT atstovai neprieštaravo, kad minėtos prievolės liktų ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Nurodytų prievolių teisinis režimas nustatytas šalių sudaryta ikivedybine sutartimi. Ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka, jog prievolės liktų ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Be to, asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Pažymėtina ir tai, kad prievolės Lietuvos Respublikai, UT, VMI vykdomos priverstine tvarka, vykdomosiose bylose skolininke yra ieškovė, šios prievolės (išskyrus vykdomas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini)) atsirado iki santuokos sudarymo. Todėl prievolės VMI, UT ir Lietuvos Respublikai po santuokos nutraukimo laikytinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeniškai vykdyti prievolę O. M., kuri su tuo nesutiko. Pagal šalių paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą (2026 m. sausio 28 d. ieškinio Nr. CBP-1964 priedas Nr. 9, 2026 m. balandžio 17 d. atsiliepimo Nr. DOK-44573 priedas, 2026 m. sausio 28 d. išrašas iš Antstolių informacinės sistemos) nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo įvyko konfliktas, ieškovė nutarė išsikelti iš bendrų šeimos namų. Ieškovė ir O. M. 2022 m. gruodžio 7 d. sudarė terminuotą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį butui, ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas, bute ieškovė gyveno su savo nepilnamete dukra. Teismas 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu už akių priteisė O. M. iš E. U. 911,38 Eur skolą, kilusią dėl 2022 m. gruodžio 7 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nevykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (911,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagal sprendimą už akių išduotas 2024 m. sausio 15 d. vykdomasis raštas, pagal kurį pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad jis apie nuomos sutarties sudarymą nežinojo, apie ją sužinojo tada, kai ieškovė grįžo iš nuomoto buto gyventi su juo (2026 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nurodytos prievolės teisinis režimas nustatytas šalių sudaryta ikivedybine sutartimi. Ikivedybinės sutarties 2.1 punktu šalys nustatė išimtis iš visiško atskirumo turtinio režimo. Šalys susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis lygiomis dalimis išlaikys šeimos gyvenamąją patalpą, mokės mokesčius už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto mokesčius, turto draudimo, remonto ir kitas išlaidas.

Šeimos gyvenamąja patalpa laikoma tokia patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena (Vitkevičius Pranciškus. Šeimos turto teisinis režimas ir teisinė šeimos turto apsauga. Justitia, 2004, Nr. 4, p. 30). Šeimos gyvenamąja patalpa gali būti pripažinta tik tokia patalpa, kuria šeima faktiškai naudojasi kaip savo būstu. Tam, kad gyvenamoji patalpa būtų pripažįstama šeimos turtu, ji turi atitikti du reikalavimus: nuosavybės teise priklausyti vienam ar abiem sutuoktiniams bei būti šeimos gyvenamąja patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2006). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame būste, ieškovė po konflikto vienerių metų laikotarpiui išnuomojo butą, iš kurio sugrįžo gyventi su atsakovu į jam priklausantį būstą, tai, kad nuomotas butas nei vienam iš sutuoktinių nepriklausė nuosavybės teise, nuomotas butas neatitiko šeimos turto – šeimos gyvenamosios patalpos statuso. Todėl jam negali būti taikoma ikivedybinės sutarties 2.1 punkte numatyta išimtis. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė sudarė nuomos sutartį dėl atsakovo sukurtos smurtinės aplinkos, bute ieškovė gyveno kartu su dukra. Pažymėtina, kad šalys bendrų vaikų neturi. Byloje nėra duomenų, kad būtent prieš 2022 m. gruodžio 7 d. nuomos sutarties sudarymą atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu. Todėl laikytina, kad prievolė susijusi su ieškovės asmeniu bei su ieškovės ir jos dukters asmeninių poreikių tenkinimu. Įvertinus tai, kas nurodyta, atsižvelgiant į tai, kad ikivedybinė sutartis nustatė visiško atskirumo turtinį režimą, ieškovės prievolė O. M. paliktina asmenine jos prievole.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeniškai vykdyti šiuos įsipareigojimus tretiesiems asmenims (išieškotojams) ir dengti vykdymo išlaidas:

1) išieškotojai UAB „Julianus Inkaso“ dėl 83 953,80 Eur skolos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);

2) išieškotojai AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ dėl 261,53 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);

3) išieškotojai UAB „GelvoraSergel“ dėl 297,72 Eur skolos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);

4) išieškotojui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl 550,29 Eur skolos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);

5) išieškotojai UAB „Bitė Lietuva“ dėl 50,03 Eur, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini);

6) išieškotojai UAB „Kauno vandenys“ dėl 296,28 Eur skolos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 383,44 Eur skolos, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad prievolės išieškotojams UAB „Julianus Inkaso“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „GelvoraSergel“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Kauno vandenys“ atsirado iki šalių santuokos sudarymo. Tretieji asmenys UAB „Julianus Inkaso“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „GelvoraSergel“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Kauno vandenys“ nepareiškė prieštaravimų dėl prievolių palikimo ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Byloje nepateikta įrodymų, jog sandoriai buvo sudaryti, prievolės atsirado dėl šeimos interesų. Priešingai, nustatyta, kad prievolės atsirado iki santuokos sudarymo. Todėl jos laikytinos susijusiomis su ieškovės interesų tenkinimu. Įvertinus tai, kas nurodyta, atsižvelgiant, kad ikivedybinė sutartis nustatė visiško atskirumo turtinį režimą, paminėtos prievolės paliktinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ir atsakovas nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kad jie patyrė bylinėjimosi išlaidų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad valstybė byloje patyrė šias išlaidas:

1) 13,22 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo;

2) 587,35 Eur dėl ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos;

3) 114,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, kadangi jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas).

CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi teismas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirsto pagal CPK 96, 99 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės pareikštų 4 ieškinio reikalavimų 3 yra tenkinti visiškai (dėl pavardžių nustatymo, dėl turto padalijimo ir dėl prievolių padalijimo) (tenkinta 75 proc. ieškinio), o 1 reikalavimas (dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės) – tenkintas iš dalies (tenkinta 12,5 proc. ieškinio (25 / 2)), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra patenkinta 87,5 procentų ieškinio reikalavimų. Tenkinus 87,5 procentų ieškinio reikalavimų, valstybei iš atsakovo priteistina 87,5 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų:

1) 11,57 Eur (13,22 Eur x 87,5 proc.) išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo;

2) 513,93 Eur (587,35 Eur x 87,5 proc.) dėl ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos;

3) 99,75 Eur (114,00 Eur x 87,5 proc.) žyminio mokesčio.

Likusi valstybės patirtų išlaidų dalis iš ieškovės nepriteistina, nes ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 100 proc.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki santuokos turėtą pavardę – L., atsakovui M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti prigimtinę pavardę – U.

Priteisti atsakovui M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo asmeninėn nuosavybėn transporto priemones: VW Toureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), Sprite Alpine, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo toliau nurodomos prievolės kreditoriams ir vykdymo išlaidos antstoliams yra asmeninės ieškovės E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolės:

prievolė (102,02 Eur skola) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Marekas Petrovskis (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (850,00 Eur skola) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Marekas Petrovskis (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (1 420,00 Eur skola) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Virginijus Kučinskas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (40,00 Eur skola) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Audronė Adomaitienė (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (940,38 Eur skola) O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Marekas Petrovskis (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (1 779,99 Eur skola) Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Valdas Zubinas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (83 953,80 Eur skola) uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Sonata Vaicekauskienė (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (261,53 Eur skola) akcinei bendrovei „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (297,72 Eur skola) uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Raimundas Stanislauskas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (550,29 Eur skola) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Valdas Zubinas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (4,34 Eur skola) Lietuvos Respublikai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Gita Andrijauskienė (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (50,03 Eur skola) uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė Audronė Adomaitienė (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (383,44 Eur skola) uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Saulius Užkuraitis (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini));

prievolė (296,28 Eur skola) uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis Saulius Užkuraitis (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,57 Eur (vienuolika eurų 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 99,75 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 75 ct) žyminio mokesčio (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 513,93 Eur (penkis šimtus trylika eurų 93 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodas 5630).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo dienos siųsti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, Vedybų sutarčių registrui, Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.