Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovui E. Ž., jo atstovėms advokato padėjėjai Valerijai Samoškei, advokatei Gitanai Butrimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. P. ieškinį atsakovams E. Ž. ir akcinei bendrovei „Elektros skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas A. J. P. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino, teismo prašo:

1) Įpareigoti atsakovą E. Ž. (toliau – ir atsakovas) ir atsakovę akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Elektros skirstymo operatorius“ (toliau – ir AB ESO) (toliau abu kartu – atsakovai) savo jėgomis ir sąskaita atkurti ieškovo pažeistas teises – per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti elektros kabelį, kuriuo būtų atkurtas elektros tiekimas į ieškovo vidaus elektros tinklus.

2) Atsakovams per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojimo nevykdant, suteikti teisę ieškovui atsakovų lėšomis atstatyti elektros kabelį.

3) Įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui ir tretiesiems asmenims patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), siekiu atlikti pažeidimo atstatymo darbus (2025 m. kovo 21 d. Nr. CBP-6159; 2026 m. balandžio 28 d. Nr. DOK-49153).

Ieškovas ieškinyje, jo patikslinime ir dublike nurodė, kad į jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkio statinius, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ieškovo objektas) pakloti elektros inžineriniai tinklai, kurie eina per kaimyninį atsakovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 25 d. ieškovas pastebėjo, jog nėra elektros. Paaiškėjo, kad tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) žemės sklype atlikti žemės kasimo darbai, įrengiant polius, ko pasėkoje buvo pažeistas elektros kabelis, per kurį tiekiama elektros energija į ieškovo objektą. Ieškovui (duomenys neskelbtini) gyventojai pripažino, kad kasimo darbai žemės sklype buvo atliekami. Elektros kabelis nebuvo atstatytas, leidimas ieškovui pačiam atlikti darbus kaimyniniame sklype nesuteiktas. 2017 m. AB ESO užsakymu buvo parengtas techninis projektas, kuriuo numatyta elektros oro linijos rekonstrukcija į kabelinę liniją (duomenys neskelbtini). Projekto brėžinyje matyti, kad kabelinė linija, aptarnaujanti ieškovo objektą, nutiesta per privačius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Paklojimo vieta buvo žinoma tuometei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkei B. J., kuri žemės sklypą padovanojo atsakovui ir liko žemės sklypo uzufruktore, be to šie duomenys viešai skelbiami (duomenys neskelbtini) plane ((duomenys neskelbtini)). Ieškovas dėl nutraukto kabelio patiria nuostolius. Ieškovo kaip savininko galimybė naudotis savo nekilnojamuoju turtu buvo apribota dėl atsakovo sklypo teritorijoje atliktų kasimo darbų (2025 m. kovo 21 d. Nr. CBP-6159). AB ESO, gaudama sutikimą tiesti požeminį elektros kabelį per privačius žemės sklypus, elektros kabelius tuo pačiu sutikimu perdavė privačių žemės sklypų savininkams. Todėl elektros tinklo neregistravo Registrų centre, nes kabelio linijos priklauso ne AB ESO, o privatiems asmenims. Todėl REGIA neatvaizduoja privačiame žemės sklype esančių kabelio linijų. Sutikime pasirašę žemės sklypų savininkai sutiko su kabelio linijų klojimu per privačią nuosavybę, o ne šalia jos (2025 m. gegužės 22 d. Nr. DOK-62057). Sutikimo turinys pažymi, kad AB ESO veikė kaip aktyvus organizatorius ir vykdytojas, ji turėjo pareigą užtikrinti, kad visi darbai būtų atliekami teisėtai. Servitutas nebuvo nustatytas. AB ESO kilo pareiga inicijuoti servituto nustatymą, gauti kitus būtinus leidimus (2026 m. balandžio 28 d. Nr. DOK-49153).

Ieškovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad pas jį dingo elektros tiekimas, išsiaiškino, kad pas atsakovą vyko kasimas, nukirstas kabelis. Iš atsakovo pusės buvo sutikimas toje vietoje tiesti kabelį, rengiant projektą vyko kas savaitę susitikimai, buvo parodytos tiesimo schemos, nauja požeminė kabelio linija ėjo ta pačia vieta kaip oro linija. Oro linija ėjo per atsakovo sklypą skersai. Po elektros dingimo apžiūrėjo atsakovo sklypą, buvo gręžinys apie vieno metro gylio. Kai buvo tiesiamas kabelis, buvusi atsakovo sklypo savininkė kažkiek dalyvavo tiesiant požeminę liniją, jos sūnus E. buvo įgaliotas, jis matė tiesimo darbus. 2017 m., kai buvo tiesiamas požeminis kabelis, jis bendravo su AB ESO rangovu, jis su B. J. asmeniškai nekalbėjo, žodinį sutikimą davė B. J. sūnus E. J., kuris prižiūrėjo atsakovo sklypą. Nukirstas kabelis priklauso jam (ieškovui). Kad pakeisti kabelio vietą, turėtų daryti projektą, tiesti po asfaltu. 2017 m. vyko susirinkimai, buvo aiškinama, kaip vyks schematiškai, parodė vizualiai kaip kas eis, nes ne visi supranta brėžinius. Jis pats ne visuose susirinkimuose dalyvavo (2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas). Rangovai ėjo per kiekvieną sklypą su planais, jis pats davė E. J. kontaktus rangovui. Atsakovo sklype gręžė polius, kai nutraukė kabelį, naudojo motorizuotą įrenginį, grąžtą, turėjo naudoti skanerius, kad pamatyti laidus po žeme. Kabelis nukirstas atsakovo sklype, kur kabelis yra atsišakojęs, ties atsišakojimo viduriu, kur dabar yra laikinas statinys (2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad oro linijos keistos į požemines linijas. Pats ieškovas jokių darbų neatliko, neorganizavo, viską vykdė AB ESO, kuri darė susirinkimus, buvo planas, kuriame pavaizduota, kad elektros kabelis eina per atsakovo sklypą. Atsakovas teigia, kad kabelio nėra pažymėta REGIA, bet jis pažymėtas (duomenys neskelbtini) plane. REGIA išviešina tik AB ESO nuosavybę, o ginčo kabelis – ne AB ESO nuosavybė. Kabelis išplėštas nuo pat ieškovo namo. Atsakovo močiutė – buvusi sklypo savininkė, žinojo apie oro linijų keitimą, sutiko, kad per jos sklypą eitų kabelis. Žemės sklypas atiteko šeimos nariui – anūkui (atsakovui). Dabar ieškovas naudoja laikiną įvadą, nes dėl generatoriaus gedo elektros įrenginiai (2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas). Linijų keitimas atliktas ne ieškovo iniciatyva, o AB ESO. Ieškovas neatliko nieko neteisėto, bet negali naudotis elektros tiekimu (2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad atsakovui priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. spalio 2 d. Atsakovas 2025 m. vasario 25 d. žemės sklype atliko kasimo darbus ir pažeidė elektros kabelį, kuris buvo nutiestas iki ieškovo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas apie elektros kabelį per jo sklypą nežinojo, elektros kabelis buvo nutiestas be jo žinios ir sutikimo. Elektros darbai buvo vykdomi 2017 metais, darbų vykdytoja AB ESO atliko elektros įvedimo ir kasimo darbus, pakeisdamas elektros teikimo oro linijas į požemines. Šiems veiksmams atlikti buvo renkami visų sklypų savininkų parašai, kurie patvirtino AB ESO sudarytą projektą dėl darbų atlikimo, kuriame buvo nurodytos ribos, kur bus tiesiamas elektros kabelis. Projekte buvo nurodyta, jog elektros kabelis bus tiesiamas šalia sklypų. Šią aplinkybę patvirtina REGIA duomenys. Kabelio klojimo darbai buvo teisėti iki tam tikros ribos, t. y. iki atsakovo žemės sklypo. Tačiau kabelis, kuris buvo tiestas per atsakovo sklypą iki ieškovo sklypo, yra neteisėtai pratiestas. Tuo metu, kai buvo atliekami elektros kabelio tiesimo darbai, žemės sklype niekas negyveno, sklypo savininkė B. J. buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos, atsakovas negyveno Lietuvoje, jis į Lietuvos Respubliką grįžo 2022 metais. Atsakovas būtų nesutikęs, jog per jo sklypą būtų tiesiamas elektros kabelis (2025 m. balandžio 29 d. Nr. DOK-51568). Atsakovas, įsigydamas sklypą, nebuvo supažindintas su projektu, ginčo kabelis nebuvo pažymėtas žemės sklypo plane. Buvusi sklypo savininkė B. J. 2017 metais sutiko su projekte planuojamais atlikti darbais, tačiau galimai jai nebuvo pilnai pateikti visi projekto dokumentai. Kitu atveju, ji nebūtų sutikusi. AB ESO pripažino, jog pratiestas kabelis yra atsakovo nuosavybė. AB ESO turėjo gauti leidimą iš buvusios sklypo savininkės, kuriuo ji patvirtintų, kad sutinka, jog per jai nuosavybės teise priklausantį elektros laidą būtų tiekama elektra ieškovui, kad jos asmeniniu daiktu naudotųsi kaimynas. Tačiau tokio sutikimo nėra. Ginčo kabelis yra atsakovo nuosavybė, todėl eksploatavimo teisė išlieka tik atsakovui, ieškovas be teisėto pagrindo neatlygintinai naudojosi privačia nuosavybe. Byloje nėra duomenų, kad ginčo elektros kabeliui teisės aktų nustatyta tvarka nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota požeminės elektros kabelių linijos zona ar nustatytas servitutas požeminėms komunikacijoms aptarnauti bei jomis naudotis (2025 m. gegužės 22 d. Nr. DOK-62057). B. J. 2017 m. išreiškė sutikimą dėl projekte numatomų darbų atlikimo, tačiau jai nebuvo pateikti visi su projektu susiję dokumentai. Priešingu atveju, ji nebūtų sutikusi, egzistavo alternatyva kabelį tiesti nuo servitutinio kelio. Sutikimas buvo duotas tik tokia apimtimi, kiek tai buvo susiję su elektros kabelio įrengimu atsakovo asmeniniam naudojimui užtikrinti, tačiau ne dėl kabelio naudojimo elektros energijos tiekimui tretiesiems asmenims. Ginčas yra tarp ieškovo ir AB ESO (2026 m. birželio 2 d. Nr. DOK-69017).

Atsakovas ir jo atstovės teismo posėdžių metu paaiškino, kad per atsakovo žemės sklypą yra patiestas kabelis. 2017 m. balandžio 25 d. sutikimas – visų savininkų bendras sutikimas, jame nėra, kad B. J. sutiktų, jog kabelis eitų per jos sklypą. B. J. tokio sutikimo nedavė, ji nuo 2002 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas daugiau nei 15 metų gyveno (duomenys neskelbtini). B. J. nežino, ar jos sūnus E. davė kokį nors sutikimą, jis nebuvo savininkas. 2017 m. balandžio 25 d. sutikimą pasirašė ne B. J., o E. J.. Atsakovas yra naujas žemės sklypo savininkas, jis galėjo žinoti tik tiek informacijos, kiek yra išviešinta. Registrų centre nėra informacijos, kad kabelis eina po žeme. Atsakovo žemės sklypas padalintas, kabelis nutrauktas trečiame sklype. Atsakovui buvo perduotas sklypo planas, topografinė nuotrauka neperduota. Atsakovo kabelis eina į jo namą. Kur jo kabelis eina – jis žino iš jo žemės sklypo plano. Jis žemės sklypą žino nuo tada, kai tapo savininku. Apie ieškovo kabelį sužinojo, kai jį nukirto, nes jis buvo namuose, išgirdo garsą, darbininkas buvo išsigandęs. B. J. yra jo močiutė. Kabelis priklauso atsakovui. Atsakovas kasė pastolius savo sklype, statinys nebuvo pradėtas statyti, gręžta vienas metras, gal mažiau. Atsakovui prieš tampant savininku, toje vietoje stovėjo garažas. Atsakovas nežino, ar buvo užsakyta topografinė nuotrauka, nes statybas organizavo ne jis, o pažįstamas asmuo. Su 2017 m. balandžio 25 d. sutikimu yra susipažinę, jame pasirašė E. J. (2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas). AB ESO nesurinko visų sutikimų, nenustatė servituto. 2017 m. sutikimas – tik dėl oro linijų pakeitimo į požemines linijas. Oro linijos buvo atsakovo sklype. B. J. suvokė, kad oro linijos taps požeminėmis linijomis. B. J. nebuvo pranešta, kad oro linijos atsidurs po žeme lygiagrečiai. Gręžimo metu pažeistas kabelis, gręžta su įrenginiu. B. J. projekto nematė (2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovės AB ESO atstovas atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punktas nustatė, kad elektros tinklų nuosavybės riba yra ant atvado prijungimo prie elektros linijos gnybtų. 2017 m. AB ESO vykdė projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „0,4 kV oro linijų L-100 ir L-300 iš ST-Sg-446 rekonstravimas į 0,4 kV kabelių linijas, (duomenys neskelbtini)“. Pagal projektą AB ESO vietoj oro linijos įrengė požeminius elektros tinklus, pastatė naujas komercinės apskaitos spintas (toliau – KAS). Nuo naujai įrengtos KS/KAS-5 AB ESO nutiesė požemines elektros linijas (kabelius) iki ieškovo ir atsakovo žemės sklypuose esančių objektų. Ieškovas ir tuometinė atsakovo žemės sklypo savininkė B. J. pasirašė 2017 m. balandžio 25 d. sutikimą, kuriuo sutiko, kad AB ESO paklotų 0,4 kV kabelinį įvadą vietoje esamos oro linijos įvado ir iškeltų apskaitas į naujai montuojamas elektros paskirstymo spintas pagal projektą. Nuosavybės ir eksploatavo riba tarp AB ESO ir vartotojo nustatoma apskaitos spintoje ant elektros kabelio, pakloto į vartotojo elektros tinklą, prijungimo gnybtų. Taigi abonentiniai tinklai yra vartotojų (ieškovo ir atsakovo) atsakomybė. 2017 m. lapkričio 14 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nustato elektros tinklų ribą tarp ESO ir ieškovui priklausančių elektros tinklų. Sutikimą pasirašę žemės sklypų savininkai buvo supažindinti ir žinojo, kurioje vietoje bus tiesiami elektros tinklai per jiems priklausančius žemės sklypus. Nuosavybės riba tarp AB ESO ir ieškovo tinklų nesikeitė. Atsakovės AB ESO nuosavybė yra KAS su joje įrengtu elektros energijos apskaitos prietaiso automatiniu jungikliu ir automatizuotos elektros energijos apskaitos sistemos valdikliu. Ieškovo nuosavybė yra jėgos kabelis paklotas (nutiestas) iš KAS į gamintojo objekto vidaus elektros tinklą, gamintojo objekto vidaus elektros tinklas. KS/KAS-5 yra pakeista į KS-83094. Vykdant pavėsinės statybos darbus (įrengiant gelžbetoninius polius) atsakovo žemės sklype buvo pažeistas abonentinis 0,4 kV elektros kabelis, nutiestas nuo spintos KS-83094 iš transformatorinės Sg-446 į ieškovui priklausantį objektą. Taigi nutrauktas kabelis yra ieškovo nuosavybė ir ginčas vyksta dėl abonentinio tinklo pažeidimo (2025 m. gegužės 28 d. Nr. DOK-64655). Nesutinka, kad AB ESO tinkamai nesureguliavo elektros kabelio įrengimo ir naudojimo teisinių pagrindų. Nuo KS/KAS-5 per atsakovo žemės sklypą yra nutiestos dvi kabelinės linijos, kurios eina lygiagrečiai viena kitos, o po to išsišakoja – vienos kabelinės linijos galas nueina iki atsakovo objekto, o kitos linijos galas iki ieškovo objekto. Kabelinė linija, nueinanti į atsakovo objektą, priklauso atsakovui nuosavybės teise, o kabelinė linija, nueinanti į ieškovo objektą, priklauso ieškovui nuosavybės teise. Kabelinę liniją, kuria buvo tiekiama elektros energija ieškovo objektui, pažeidė atsakovas. AB ESO neatliko veiksmų, dėl kurių ieškovas prarado galimybę naudotis nuosavybės teisės objektu (2026 m. liepos 10 d. Nr. DOK-76729 (teisme gauta 2026 m. birželio 2 d. elektroniniu paštu)).

Atsakovės AB ESO atstovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad ESO supažindino žemės sklypų savininkus su projekto sprendiniais, davė pasirašyti sutikimus, aiškiai nurodyta, kad įvadas, spintos būtų montuojami kaip projekte, nurodyti projekto duomenys. Savininkai valią išreiškė, sutikimas nėra ginčijamas. Apsaugos zonų registravimas yra sklypo savininko atsakomybė. 2017 m. vyko susirinkimai su ESO rangovais. REGIA atvaizduoja tik AB ESO kabelius, o ginčo kabelis – privačių asmenų, todėl jis REGIA neatvaizduotas. Sutikime yra B. J. sutikimas, kad kabelis eitų per atsakovo sklypą aptarnauti ieškovo objektą. Po projekto įgyvendinimo buvo daroma išpildomojo topografija, tai viešai skelbiama (duomenys neskelbtini) plane. Privačiuose sklypuose turėtų galioti apsaugos zonos. Įvadas – kabelis, laidas, kuris jungiasi nuo spintos į objektą. Visi sklypų savininkai buvo supažindinti su sprendiniais, kad kabelis eis ir per atsakovo sklypą. Atsakovo močiutė su tokiu sprendiniu sutiko (2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovo sklype nutiestos dvi linijos (žymima projekte 2E1ab – 2 kabeliai, einantys greta), jos atsakovo sklype išsiskiria – viena eina į atsakovo objektą (žymima projekte E1ab), kita eina į ieškovo objektą (žymima projekte E1ab). Ieškovas yra nukirsto kabelio savininkas. Ieškinys negatorinis, kabelį nukirto atsakovas, todėl AB ESO neatsakinga. Sutikimas buvo tinkamas pagrindas įrengti kabelį. Nėra duomenų, kad B. J. žinojo, jog oro linijos bus tiesiamos kitaip, nei buvo, ji sutiko su projektu, bet ne tik su kabelio nutiesimu į jos objektą. Kai yra sutikimas, servitutas nenustatomas. Jei sutikimo negaunama, tada siekiama nustatyti servitutą arba ieškoma kitų būdų (2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytoja B. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovo kaimynė, atsakovo senelė. 2017 m. jos sūnus E. J. jai pasakė, kad gavo laišką, jog bus keičiami elektros laidai, bus tiesiama po žeme. Parašė sūnui įgaliojimą, kad jis už ją pasirašytų dėl laidų. Kai pravedė laidus, ji leido sūnui už ją pasirašyti dokumentuose. Ji nežinojo, kad laidus pravedė per jų sklypą, sūnus ir nežinojo. Ji buvo (duomenys neskelbtini), 2 kartus per metus atvažiuodavo į Lietuvą. Kai atvyko kasti žemės, tiesti laidus, sūnus atidarė vartus, per vieną dieną nukasė, kitą dieną sūnus pasirašė dokumentuose, kai rado darbą padarytą. Sūnus tik atidarė vartus ir paliko darbuotojus, pats išvyko į darbą. Laidai buvo iš dėžės į jų namą, apie kaimyno laidus nieko negirdėjo. Kaimynas pravedė savavališkai, nieko nepasakė. Kai ji grįžo į Lietuvą, stulpai buvo jau suguldyti, jai buvo neįdomu, nieko neklausė. Ji matė projektą – tai jos žemės sklypo planas, kuriame laidai nuo kelio iki jų namo, atsišakojimo į kaimyno namą nėra. Kai įvyko įvykis – ji buvo Lietuvoje, visi subėgo, nesuprato iš kur laidai, vakare atėjo kaimynas – tada suprato, kad kaimyno laidai nutraukti. Buvo derybos dėl situacijos, kaip išspręsti, nieko nesusitarė. Savaitę laiko kasė žemę, kaimynas matė, bet nieko jiems nepasakė. Sutikime pasirašė jos sūnus. Ji ir sūnus suprato, kad sutikimą pasirašo, kad darbas yra atliktas, kad laidai pravesti iki jų namo, apie kaimyną nieko nebuvo parašyta. Sūnus AB ESO projekto nematė. Topografinė nuotrauka nebuvo daryta (2026 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas jo kaimynas, atsakovas – sūnėnas. 2017 m. jis buvo informuotas, kad bus vykdomi elektros darbai. Jis atrakino vartus, rangovai atliko darbus sklype, jis vėliau grįžo – darbai sklype buvo atlikti, kitą dieną jis pasirašė, kad įvesta elektra, planų, brėžinių nematė. Suprato, kad elektra įvesta į jų sklypą. Susirinkimų su AB ESO nebuvo. Kaimynas jo nieko neprašė, jokių žodinių sutikimų. Matė, kad kasimo, tiesimo darbai pradėti, paties proceso nematė, vakare viskas buvo užkasta. Niekas neinformavo, kad kaimynui pravesta per jų sklypą. Kai tiesė liniją, B. J. Lietuvoje nebuvo. Jų sklypas aptvertas, vartai rakinami. Buvo kasimo žymės, laidai palikti nepajungti. Nepastebėjo kasimo žymės į ieškovo pusę. Darbuotojai jam rodė, kad ves laidą nuo skydinės iki jų namo, nerodė, kad ves ieškovo laidą. Sutikime jis pasirašė, brėžinių nematė. Pasirašant sutikimą, jam nurodė, kad visi brėžiniai bus atsiųsti vėliau (2026 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ir atsakovas jo kaimynai. AB ESO vykdė oro linijų iškėlimą po žeme, parengė projektą. Projekto derinimas vyko ilgai, rangovai informavo laiškais, vyko keli visuotiniai susirinkimai, vyko ir asmeniniai susirinkimai, kituose sklypuose buvo problemų, reikėjo suderinti, kad kasti per sklypus. Pirmas projektas buvo toks, kad po žeme kasti lygiai taip, kaip ėjo linijos oru. Jis asmeniškai ilgai derino projektą. Darbus padarė greitai, atsižvelgė į jo pageidavimus, techniškai tvarkingai. Rangovai ieškojo asmenų, kurie nedalyvavo visuotiniuose susirinkimuose, nepamena, ar E. J. ar B. J. dalyvavo. Visus dalyvavusius registravo, derinant projektą reikėjo pasirašyti. Rangovai brėžinius, projektą rodė per susirinkimus, kiekvienam aiškino laiškais, skelbimų lentoje buvo informacija, žinojo visi. Po darbų vizualiai matėsi, kur kasė, žolę prakasė, po 2-3 savaičių atvyko žolę sodinti, pas jį trinkeles sudėjo. Jis rašėsi sutikime, taip pat reikėjo pasirašyti viso kaimo schemoje. Jis pasirašė tik tada, kai tiksliai buvo suderinti jo poreikiai. Buvo atvejų, kai per kaimynų sklypus tiesė linijas. Pirminiame variante ir per jo sklypą turėjo eiti, bet kas prašė, aktyviai dalyvavo – apgynė savo interesus (2026 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), į šį žemės sklypą nustatyta uzufrukto teisė atsakovo senelei B. J.. Atsakovo senelei B. J. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2025 m. kovo 21 d. Nr. CBP-6159; 2025 m. balandžio 29 d. Nr. DOK-51568). 2017 m. AB ESO iniciatyva buvo įvykdytas projektas Nr. (duomenys neskelbtini) „0,4 kV oro linijų L-100 ir L-300 iš ST-Sg-446 rekonstravimas į 0,4 kV kabelių linijas, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Projektas). Pagal Projektą AB ESO savo lėšomis vietoje oro linijos įrengė požeminius elektros tinklus, pastatė naujas KAS. Įgyvendinant Projektą nuo naujai įrengtos KS/KAS-5 AB ESO nutiesė požemines elektros linijas (kabelius) iki ieškovo ir atsakovo žemės sklypuose esančių objektų. Požeminė elektros linija nuo KS/KAS-5 iki ieškovo objekto nutiesta per atsakovo žemės sklypą ir per ieškovo žemės sklypą. Ieškovas ir tuometinė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė B. J. pasirašė 2017 m. balandžio 25 d. sutikimą, kad jiems priklausančiuose žemės sklypuose AB ESO savo sąskaita paklotų 0,4 kV kabelinį įvadą, vietoje esamos oro linijos įvado ir iškeltų apskaitas į naujai montuojamas elektros paskirstymo spintas pagal Projektą (2025 m. kovo 21 d. Nr. CBP-6159; 2025 m. gegužės 28 d. Nr. DOK-64655). Atsakovo senelė B. J., įgyvendinant Projektą, gyveno užsienyje, jos pavedimu jos vardu veikė jos sūnus E. J. (atsakovo dėdė) (2025 m. gegužės 16 d. Nr. DOK-59283). Šiuo metu KS/KAS-5 yra pakeista į KS-83094, KAS – žymi kabelio nuosavybės ribą tarp AB ESO ir vartotojų. 2025 m. vasario 25 d. nutrūko elektros energijos tiekimas į ieškovo objektą. 2025 m. vasario 25 d. atsakovo žemės sklype vyko statybos darbai – žemės kasimas polių įrengimui. Šių darbų metu atsakovo žemės sklype buvo nutrauktas kabelis, kuris buvo nutiestas nuo KS-83094 (buvusio KS/KAS-5) iki ieškovo objekto (2025 m. kovo 21 d. Nr. CBP-6159; 2025 m. kovo 26 d. Nr. DOK-37155; 2025 m. balandžio 29 d. Nr. DOK-51568; 2026 m. sausio 22 d. Nr. DOK-8884).

Dėl ieškovo teisių gynimo būdo.

Ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, nurodo, kad jo teises pažeidė atsakovas, nutraukdamas kabelį, bei AB ESO, nes įgyvendindama Projektą negavo visų reikalingų leidimų ir nenustatė servituto. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, nurodo, kad jis apie kabelio nutiesimą jo žemės sklype nežinojo, kabelis nutiestas neteisėtai, be jo sutikimo. AB ESO nesutinka, kad ji įgyvendindama Projektą negavo leidimų, nurodo, kad servituto nustatymui nebuvo būtinybės, kabelį nutraukė atsakovas – tokiu būdu jis pažeidė ieškovo teises.

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą, savininkas gali pažeistas teises ginti, reikšdamas negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Aiškindamas šio straipsnio taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas, antra, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Dėl ieškovo buvimo turto savininku.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esančio nekilnojamojo turto savininkas. Ieškovui į jam priklausantį objektą, adresu (duomenys neskelbtini), AB ESO tiekė elektros energiją. Elektros energijos tiekimas ieškovui vyko požemine elektros linija (kabeliu), einančia nuo KS-83094 (buvusio KS/KAS-5) iki ieškovo objekto per atsakovo žemės sklypą ir per ieškovo žemės sklypą. Byloje kilo klausimas, ar požeminė elektros linija (kabelis), kuri buvo nutraukta ir kuri patenka į atsakovo žemės sklypo dalį, bet naudojama elektros energijos tiekimui į ieškovo objektą, yra ieškovo ar atsakovo nuosavybė?

Nuo kabelių spintos KS/KAS-5 per atsakovo žemės sklypą yra nutiestos dvi kabelinės linijos, kurios eina lygiagrečiai viena kitos, o po to išsišakoja – viena kabelinė linija nueina iki atsakovo objekto, o kita kabelinė linija nueina iki ieškovo objekto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (2025 m. kovo 21 d. ieškinio Nr. CBP-6159 priedai – brėžiniai; 2026 m. liepos 10 d. atsiliepimas Nr. DOK-76729 (teisme gauta 2026 m. birželio 2 d. elektroniniu paštu); 2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Projekto sudėtinės dalies – 2017 m. balandžio 25 d. sutikimo 2 punkte nurodyta, kad savininkams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose paklotas elektros kabelis lieka žemės savininkų nuosavybė, 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės ir eksploatavimo riba tarp AB ESO ir vartotojo nustatoma apskaitos spintoje ant elektros kabelio, pakloto į vartotojo elektros tinklą, prijungimo gnybtų (2025 m. kovo 21 d. ieškinio Nr. CBP-6159 priedas – 2017 m. balandžio 25 d. sutikimas). Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės), 9 punktas nustato, kad elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo nurodoma elektros tinklų nuosavybės ribų akte. 2017 m. lapkričio 14 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punkte nurodyta, kad elektros tinklų nuosavybės riba nustatyta: ant kabelio (atvado), pakloto iš komercinės apskaitos spintos (KAS) į savininko objekto vidaus elektros tinklą, prijungimo gnybtų. Pagal akto 4.2 punktą AB ESO nuosavybė: kabelių spinta (KS)/komercinės apskaitos spinta (KAS), automatinis jungiklis/saugiklis, elektros energijos apskaitos prietaisas. Pagal akto 4.3 punktą objekto savininko – ieškovo, nuosavybė: kabelis (atvadas) paklotas iš komercinės apskaitos spintos į savininko objekto (ieškovo) vidaus elektros tinklą, savininko objekto vidaus elektros tinklas (2025 m. gegužės 28 d. atsiliepimo Nr. DOK-64655 priedas Nr. 3.1). 2024 m. lapkričio 21 d. ieškovo objektui buvo išduotas naujas Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį aktą kabelinė linija nuosavybės teise priklauso ieškovui, AB ESO ir ieškovo elektros tinklų nuosavybės riba yra nepasikeitusi (2025 m. gegužės 28 d. atsiliepimo Nr. DOK-64655 priedas Nr. 7). Taigi pagal atsakovės AB ESO atstovo paaiškinimus, šioje sprendimo pastraipoje nurodytus rašytinius įrodymus, daroma išvada, kad kabelinė linija, einanti nuo KAS į ieškovo objektą, priklauso ieškovui nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad ieškovas įrodė negatorinio ieškinio pirmąją sąlygą – tai, jog jis yra turto savininkas.

Dėl ieškovo teisių pažeidimo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

Pagal CK 4.37 straipsnį, nuosavybės teisė suteikia savininkui teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu be neteisėto trečiųjų asmenų įsikišimo. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai, jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo manyti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą.

Nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta (2025 m. kovo 21 d. ieškinio Nr. CBP-6159 priedai). Nutraukus elektros kabelį, ieškovo galimybė naudoti savo gyvenamąjį būstą, namų valdą tapo apsunkinta. Ieškovui tapo apribota Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi garantuojama teisė į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą. Dėl to ieškovas turėjo imtis papildomų priemonių – nuomotis generatorių, tiesti laikiną liniją, tam, kad turėtų elektros energijos prieinamumą, kad galėtų tinkamai, pagal paskirtį naudotis savo gyvenamuoju būstu, namų valda, juose esančiais elektros įrenginiais (2025 m. kovo 21 d. ieškinio Nr. CBP-6159 priedai; 2026 m. sausio 22 d. prašymo Nr. DOK-9208 priedai). Dėl generatoriaus nuomos ieškovas patyrė papildomas išlaidas (2025 m. kovo 21 d. ieškinio Nr. CBP-6159 priedai). Sutiktina su ieškovu, kad nutraukus kabelį, ieškovo kaip savininko galimybė naudotis savo gyvenamuoju būstu, namų valda buvo apribota, nes ieškovas ir jo šeimos nariai prarado galimybę pilnavertiškai naudotis savo būstu, namų valda ir juose esančia infrastruktūra. Ieškovas dėl susidariusios situacijos patyrė išlaidas alternatyvaus energijos šaltinio nuomai. Taigi ieškovas įrodė negatorinio ieškinio antrąją sąlygą – tai, kad jo teisės yra pažeistos.

Dėl atsakovų atsakomybės.

Byloje nėra ginčo, kad elektros linija (kabelis) buvo nutrauktas, atsakovui vykdant statybos darbus – atliekant žemės kasimą polių įrengimui. Tačiau atsakovas nesutinka, kad jis yra dėl to atsakingas, nes, jo teigimu, jis nežinojo apie elektros linijos (kabelio) buvimą jo žemės sklype ir elektros linija (kabelis) jo žemės sklype nutiesta neteisėtai.

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

Nustatyta, kad nuo 1966 m. sausio 1 d. iki 2017 m. elektros energija buvo tiekiama į ieškovo objektą nuo KAS oro linija, einančia per atsakovo žemės sklypą, oro linija buvo toje pačioje vietoje, kurioje lygiagrečiai 2017 m. nutiesta požeminė linija (2026 m. liepos 9 d. Nr. DOK-76719 (byloje gauta 2026 m. birželio 5 d.); 2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Pagal liudytojų B. J., E. J. parodymus apie jų lankymosi žemės sklype dažnumą (2026 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas), daroma išvada, kad jiems buvo žinoma, kurioje vietoje per atsakovo žemės sklypą ėjo oro linija į ieškovo objektą. Projekto sudedamojoje dalyje – brėžiniuose nurodyta, kad požeminė linija eina iš KS/KAS5 į ieškovo objektą per atsakovo žemės sklypą, požeminės linijos vieta – lygiagreti buvusiai oro linijai, požeminės linijos žymėjimas brėžinyje – 2E1ab (eina nuo KS/KAS5 į viršų, suka į dešinę (E1ab) ir eina iki ieškovo objekto) (2025 m. kovo 21 d. ieškinio Nr. CBP-6159 priedas – brėžinys (trečias brėžinio lapas); 2026 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Daroma išvada, kad brėžinyje buvo aiškiai nurodyta požeminės linijos tiesimo vieta – per atsakovo žemės sklypą į ieškovo objektą. Projekto sudedamąja dalimi yra 2017 m. balandžio 25 d. sutikimas (2025 m. kovo 21 d. Nr. CBP-6159 priedas). Nustatyta, kad už tuometinę žemės sklypo savininkę B. J. pasirašė jos pavedimu jos sūnus E. J. (2026 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovas nurodė, jog sutikime nėra to, kad B. J. sutiktų, jog kabelis eitų per atsakovo sklypą, liudytojai B. J., E. J. nurodė, jog suprato, kad pasirašė dėl to, jog oro linijos būtų pakeistos į požemines linijas, kad atlikti darbai – nuvesta požeminė linija nuo KAS į atsakovo objektą. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Sutikime nurodoma, kad pasirašantis asmuo sutinka, kad AB ESO paklotų 0,4 kV kabelinį įvadą vietoje esamos oro linijos įvado ir iškeltų apskaitas į naujai montuojamas elektros paskirstymo spintas pagal projektą „0,4 kV OL L-100 ir L-300 iš ST-Sg-446 rekonstravimas į 0,4 kV KL, (duomenys neskelbtini)“. Taigi sutikimas yra aiškus ir nedviprasmiškas valios išreiškimas, kad požeminės linijos būtų tiesiamos pagal Projektą, įskaitant Projekto dalį – brėžinį. Byloje nėra duomenų, kad už B. J. pasirašęs E. J. būtų padaręs pastabas, išreiškęs valią, kad pasirašo ne dėl to, jog požeminės linijos būtų tiesiamos pagal Projektą, bet tik dėl to, kad oro linijos būtų pakeistos į požemines linijas, kad atlikti darbai – nuvesta požeminė linija nuo KAS į atsakovo objektą. Atsakovas, liudytojai B. J., E. J. nurodė, kad AB ESO jų su Projektu, brėžiniais nesupažindino, susirinkimai nevyko. Tačiau ieškovas paaiškino, liudytojas K. S. nurodė, kad vyko visuotiniai susirinkimai, Projekto derinimas vyko ilgai, rangovai informavo laiškais, vyko asmeniniai susirinkimai, rangovai ieškojo asmenų, kurie nedalyvavo visuotiniuose susirinkimuose, rangovai brėžinius, projektą rodė per susirinkimus, skelbimų lentoje buvo informacija, apie projektą žinojo visi, ieškovas rangovams davė E. J. kontaktus (2026 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad AB ESO elgėsi aktyviai, dėjo pakankamas pastangas, kad su Projektu, brėžiniais būtų supažindinti visi tuo suinteresuoti asmenys, įskaitant buvusią atsakovo žemės sklypo savininkę ar jos pavedimu veikusius asmenis. Todėl teismas laiko, jog labiau tikėtina, kad buvusi atsakovo žemės sklypo savininkė ar jos pavedimu veikę asmenys turėjo galimybę susipažinti su Projektu ir brėžiniais.

Kaip nurodė liudytojai B. J., E. J., jiems buvo žinoma, kad 2017 m. bus keičiamos oro linijos į požemines linijas, B. J. pavedė E. J. dalyvauti procese, pasirašyti už ją dokumentuose, E. J. darbuotojus į atsakovo žemės sklypą, kur yra rakinami vartai, įleido, tą pačią dieną po linijos tiesimo darbų atvyko į sklypą (2026 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas K. S. nurodė, kad kasimo žymės buvo matyti vizualiai, buvo nukasta žolė, vėliau darbuotojai atvyko ją atsodinti, sutvarkyti gerbuvį (2026 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tai patvirtina, kad tuometinės žemės sklypo savininkės pavedimu veikęs E. J., atvykęs į atsakovo žemės sklypą tą dieną, kai buvo nuvesta požeminė linija, turėjo matyti kasimo vietą, įskaitant į ieškovo objektą einančios linijos kasimo vietą. Tai paneigia, kad E. J. nebuvo žinoma, jog per atsakovo žemės sklypą nuvesta požeminė linija į ieškovo objektą.

Atsakovas taip pat nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie požeminės linijos buvimą, nes ji nebuvo išviešinta. Nustatyta, kad atsakovo žemės sklypo plane nėra pažymėta požeminė elektros linija (2025 m. balandžio 29 d. atsiliepimo Nr. DOK-51568 priedas). Ieškovui priklausanti požeminė elektros linija taip pat nepažymėta REGIA žemėlapyje (2025 m. balandžio 29 d. atsiliepimo Nr. DOK-51568 priedas). Tačiau pagal ieškovo ir AB ESO atstovų paaiškinimus nustatyta, kad REGIA žemėlapyje yra atvaizduojamos ne privatiems asmenims, bet AB ESO priklausančios linijos. Šį teiginį patvirtina ir tai, kad REGIA žemėlapyje nėra atvaizduota ir atsakovui priklausanti linija. Taigi atsakovo argumentas, kad jis nežinojo apie ieškovui priklausančią požeminę elektros liniją, nes ji nepažymėta REGIA žemėlapyje, atmetamas kaip nepagrįstas, nes REGIA žemėlapis ši linija ir negali būti atvaizduojama. AB ESO atstovas paaiškino, kad po Projekto įgyvendinimo buvo daroma išpildomoji topografija, kuri buvo viešai skelbiama (duomenys neskelbtini) plane (2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po Projekto įgyvendinimo padarytos išpildomosios topografijos sprendiniai buvo viešai paskelbti internete (duomenys neskelbtini) plane adresu (duomenys neskelbtini) (2025 m. kovo 21 d. ieškinio Nr. CBP-6159 priedas). Tai paneigia atsakovo argumentus, kad duomenys apie požeminę liniją nebuvo išviešinti ir negalėjo jam būti žinomi.

Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo argumentą, jog jis nežinojo apie elektros linijos (kabelio) buvimą jo žemės sklype.

Atsakovas pateikė duomenis, kad dėl jo vykdomų statybos darbų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko patikrinimą, pažeidimų nenustatė (2026 m. sausio 22 d. Nr. DOK-8884). Pažymėtina, kad inspekcija po patikrinimo nurodė, jog darbams, kuriems ieškovas nesuteikė jokio besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimo, tai priskiriama mažareikšmiams pažeidimams, kadangi tokie prašymai nagrinėjami CK nustatyta tvarka civilines teises įstatymų nustatyta tvarka ginant teisme. Teismo vertinimu, tai nepatvirtina to, jog atsakovo elgesys, nutraukiant kabelį, visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi Projekto įgyvendinimo metu) 75 straipsnio 2 dalis nustatė, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi Projekto įgyvendinimo metu) 75 straipsnio 6 dalis nustatė, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą; šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tinklų operatoriams atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus. Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22, redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2027 m. gegužės 1 d., nenustatė, kad įgyvendinant Projektą būtina gauti leidimą ar nustatyti servitutą, kai tiesiama požeminė linija žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, bet ne AB ESO ar elektros vartotojui. Pažymėtina, kad Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22, 24(10) punkto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d., nustato, kad kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas prieš teikiant užsakovui turi būti suderintas su šių taisyklių 24(8), 24(16) ir 24(17) punktuose nurodytomis institucijomis ir subjektais, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi būti nustatytas žemės servitutas ar gautas žemės savininkų, valdytojų ir (ar) naudotojų rašytinis sutikimas, suteikiantis teisę įrengti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius valstybinėje ir (ar) privačioje žemėje.

Atsižvelgiant į paminėtas Projekto metu galiojusias teisės aktų nuostatas, sutiktina su AB ESO atstovu, kad AB ESO pakako žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės sutikimo tam, jog AB ESO galėtų tiesti požeminę liniją nuo KS/KAS-5 per atsakovo žemės sklypą iki ieškovo objekto. Taip pat sutiktina, kad esant sutikimui, servitutą nustatyti nebuvo reikalinga. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovė AB ESO, įgyvendindama Projektą, negavo visų reikalingų leidimų ir nenustatė servituto, dėl to yra atsakinga dėl ieškovo teisių pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovo veiksmai lėmė ieškovo teisių pažeidimą. Tačiau neįrodyta, jog AB ESO veiksmai ar neveikimas lėmė ieškovo teisių pažeidimą. Todėl ieškinys tenkinamas iš dalies:

1) įpareigotinas atsakovas E. Ž. savo jėgomis ir sąskaita atkurti ieškovo pažeistas teises – per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti elektros kabelį, kuriuo būtų atkurtas elektros tiekimas į ieškovo vidaus elektros tinklus.

2) Atsakovui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojimo nevykdant, suteikti teisę ieškovui atsakovo lėšomis atstatyti elektros kabelį.

3) Įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui ir tretiesiems asmenims patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), siekiu atlikti pažeidimo atstatymo darbus.

Ieškinio dalis dėl reikalavimų atsakovei AB ESO atmetama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 167,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) ir 3 160,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (2026 m. vasario 3 d. Nr. DOK-13840; 2026 m. vasario 11 d. Nr. DOK-17447).

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 4 240,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (2025 m. gruodžio 4 d. Nr. DOK-142132; 2026 m. vasario 11 d. Nr. DOK-17057; 2026 m. kovo 3 d. Nr. DOK-25305; 2026 m. kovo 3 d. Nr. DOK-25677; 2026 m. kovo 3 d. Nr. DOK-25120; 2026 m. birželio 25 d. Nr. DOK-73778).

Įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atliktų procesinių veiksmų kiekį, laikytina, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas atitinka Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis.

Byloje nėra duomenų apie AB ESO patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, svarbu tai, kad esminis ieškovo siekis yra, jog būtų atstatytas elektros kabelis, kuriuo būtų atkurtas elektros tiekimas į jo objektą. Šį siekį priimamu sprendimu ieškovas pasiekė. Pažymėtina, kad AB ESO į bylą buvo įtraukta atsakove dėl atsakovo E. Ž. gynybinės pozicijos, jog galimai AB ESO neteisėtai, nesilaikant visų reikalavimų nutiesė elektros kabelį į ieškovo objektą, siekiant ištirti ir nustatyti arba paneigti atsakovo E. Ž. nurodomas aplinkybes. Dėl to teismo vertinimu nei ieškovui, nei AB ESO negali kilti neigiamos pasekmės, paskirstant bylinėjimosi išlaidas dėl atmetamos ieškinio dalies. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai, ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (EŽTT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šioje pastraipoje, teismas laiko, kad ieškovas laikomas laimėjusiu ginčą visa apimtimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste, o susiklosčiusią ginčo situaciją bei bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė atsakovo elgesys. Taigi ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ieškovui iš atsakovo priteisiama 3 327,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 7,93 Eur. Kadangi valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), jos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) savo jėgomis ir sąskaita atkurti ieškovo A. J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pažeistas teises – per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti elektros kabelį, kuriuo būtų atkurtas elektros tiekimas į ieškovo A. J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vidaus elektros tinklus.

Atsakovui E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojimo nevykdant, suteikti teisę ieškovui A. J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo E. Ž. lėšomis atstatyti elektros kabelį.

Įpareigoti atsakovą E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) netrukdyti ieškovui A. J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir tretiesiems asmenims patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), siekiu atlikti pažeidimo atstatymo darbus.

Kitą ieškinio dalį dėl reikalavimų, pareikštų atsakovei akcinei bendrovei „Elektros skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atmesti.

Priteisti A. J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 327,00 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.