Kauno apylinkės teismo nutartis, 2YT-23024-1263/2026

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-16
Bylos Nr.: 2YT-23024-1263/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15387-2026-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Žygimantas Leškys (pran.)
Pareiškėjas: M. U.
Suinteresuotas asmuo: ARKU kredito unija

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2YT-23024-1263/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15387-2026-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.6.11; 3.5.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. liepos 16 d. Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Žygimantas Leškys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. U. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotieji asmenys antstolė S. V., kooperatinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo M. U. (toliau – ir pareiškėjas) skundas dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas teismo prašo panaikinti antstolės S. V. kontoros priimtą 2026 m. birželio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimti naują patvarkymą ir tenkinti pareiškėjo prašymą, nustatant pareiškėjo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konkrečią kasmėnesinę laisvai disponuojamą pinigų sumą 1 266,50 Eur, į šią sumą pilna apimtimi įtraukiant vaiko išlaikymo lėšas (362,00 Eur), būsto nuomos išlaidas (310,50 Eur) bei gydymui ir mitybai būtinas lėšas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog nesutinka su antstolės 2026 m. birželio 4 d. priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nustatyti laisvai disponuojamą sumą“, kuriuo buvo visiškai netenkintas pareiškėjo prašymas. Nurodo, kad šis patvarkymas yra neteisėtas, priimtas formaliai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, reglamentuojančias išieškojimo ribojimus, bei pažeidžiant proporcingumo ir humanizmo principus vykdymo procese. Pareiškėjas antstolei 2026 m. birželio 3 d. pateiktame prašyme nurodė, kad į jo būtinąjį išlaidų krepšelį įeina 362,00 Eur suma, skirta pareiškėjo nepilnamečio sūnaus T. U. (gimusio (duomenys neskelbtini)) išlaikymui. Pagal CPK 739 straipsnio 3 punktą, išieškojimas negali būti nukreiptas į sumas, mokamas vaiko išlaikymui. Šios lėšos yra tikslinės, skirtos išskirtinai nepilnamečio vaiko interesams ginti. Antstolė privalėjo nustatyti laisvai disponuojamą sumą, užtikrinančią šios sumos neliečiamumą. Be to nurodo, kad patvarkyme teigiama, jog negalios pensija neįeina į valstybės nustatytų lėšų sąrašą, iš kurių išieškojimas negalimas, ir nuspręsta nukreipti skolos išieškojimą į pareiškėjo gaunamą neįgalumo pensiją. Pagal CPK 737 straipsnio 5 punktą, valstybinio socialinio draudimo pensijos (įskaitant negalios pensiją) priskiriamos prie pajamų, iš kurių išskaitos daromos tik taikant CPK 736 straipsnyje nustatytus griežtus procentinius ribojimus. Šiuo metu, visiškai atmetus pareiškėjo prašymą ir nenustačius aiškios laisvai disponuojamos sumos eurais, banko sąskaita lieka visiškai blokuojama, o piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema automatiškai nuskaičiuoja 100 procentų gautos negalios pensijos bei nedarbingumo išmokų. Tai tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teisę į įstatymu garantuojamą pajamų dalį.

Taip pat pareiškėjas teigia, jog prašyme antstolei nurodė, jog patiria 310,50 Eur kasmėnesines būsto nuomos išlaidas. Pareiškėjas nuomojasi vieno kambario būstą adresu: (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos nėra prabangos elementas – tai bazinis, fundamentalus poreikis siekiant užsitikrinti stabilią gyvenamąją vietą. Nurodo, kad pareiškėjo asmeninės pajamos (negalios pensija, bei nedarbingumo išmoka) dėl ligos sukelto riboto darbingumo yra minimalios, prie jo pragyvenimo prisideda jo draugai ir artimieji. Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama, kad vykdymo veiksmai negali atimti iš skolininko galimybės patenkinti minimalių gyvybinių poreikių. Jeigu antstolė areštuoja ir nukreipia išieškojimą į artimųjų tikslingai pervedamas lėšas, skirtas išskirtinai pareiškėjo fiziniam išgyvenimui ir vaistams pirkti, jis tampa pastatomas į gyvybei pavojingą padėtį. Šios lėšos vykdant trečios eilės išieškojimus turi būti atleistos nuo nurašymo. Kartu su šiuo skundu pareiškėjas nurodo pateikęs visus prašomus antstolės įrodymus, todėl antstolė privalo sistemoje įvesti konkrečią piniginę sumą eurais, kuria pareiškėjas galėtų disponuoti per mėnesį, o ne palikti sąskaitą užblokuotą.

Antstolė 2026 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjo skundo dalies, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolės S. V. 2026 m. birželio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują patvarkymą, tačiau tenkino pareiškėjo (skolininko) prašymą nustatyti jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konkrečią kasmėnesinę laisvai disponuojamą sumą – 1 266,50 Eur.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo kooperatinė bendrovė (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti tinkamai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 27 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės S. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-15593-713/2021. Iš antstolės vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą pagal 2021 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-15593-713/2021 dėl 14 473,96 Eur skolos, 3 183,44 Eur palūkanų ir 291,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) ieškovės kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai.

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).

Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).

Laisvai disponuojama suma (toliau – ir LDS), tai piniginių lėšų suma, kurią antstolis, areštuodamas skolininko sąskaitą, leidžia skolininkui išsigryninti ir ta pinigų suma laisvai disponuoti. Antstolis laisvai disponuojamą sumą skolininko areštuojamai sąskaitai nustato tais atvejais, kai antstolis turi duomenų, jog skolininkas į savo banko sąskaitą gauna lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas. Tad jeigu į banko sąskaitą gaunamos įvairios tikslinės išmokos, pašalpos, darbo užmokestis ar kitos įstatyme nustatytos lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas, pristatomi antstoliui tai patvirtinantys dokumentai – banko sąskaitos išrašas, kuriame matosi gaunamų pajamų dydis bei kilmė.

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti antstolės S. V. priimtą 2026 m. birželio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimti naują patvarkymą ir tenkinti pareiškėjo prašymą, nustatant pareiškėjo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konkrečią kasmėnesinę laisvai disponuojamą pinigų sumą, kuri sudarytų – 1 266,50 Eur, į šią sumą pilna apimtimi įtraukiant vaiko išlaikymo lėšas (362,00 Eur), būsto nuomos išlaidas (310,50 Eur) bei gydymui ir mitybai būtinas lėšas.

Skolininkas antstolės kontorai pateikė savo banko sąskaitos esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“ banko išrašą už laikotarpį nuo 2026 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. birželio 4 d., kuriame detalizuotos skolininko gautos pajamos, iš kurių 2026 m. gegužės 20 d. iš VSDFV gauta 458,37 Eur išmoka, 2026 m. birželio 4 d. iš VSDFV gauta 637,42 Eur išmoka. Minėtoms pajamoms nustatyta laisvai disponuojama suma pareiškėjo banko sąskaitoje. Skolininko sąskaitoje kitos iš trečiųjų asmenų gautos lėšos bendroje sumoje sudaro 97,00 Eur. Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, vadovaujasi bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Leidus skolininkui naudotis lėšomis gautomis iš trečiųjų asmenų ar nepagrįstai padidinus laisvai disponuojamą sumą nukentėtų išieškotojų interesai kuo greičiau ir ekonomiškiau atgauti išieškomas skolas.

CPK 739 straipsnis aiškiai nustato piniginių lėšų sumas, iš kurių išieškojimas negalimas: negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir kariu valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių. 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą; 11) Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais išmokėtas pensijų fonde sukauptas pensijų turtas.

Antstolės 2026 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimas buvo nukreiptas į gaunamą neįgalumo pensiją, vadovaujantis CPK 611, 733 ir 743 straipsniais, t. y. 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios LR Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau ir – MMA), 30 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintinų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius. Pažymėtina, jog negalios pensija ar iš trečiųjų asmenų gaunamos pajamos neįeina į valstybės nustatytų lėšų sąrašą iš kurių išieškojimas negalimas. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, tokių kaip papildomų pajamų iš trečiųjų asmenų nurašymas skolų dengimui. Pažymėtina, jog nutarties priėmimo metu pareiškėjo (skolininko) M. U. bendra skolų ir vykdymo išlaidų suma siekia 35 782,42 Eur (12 vykdomųjų bylų), tačiau skolininkas nerodo iniciatyvos skolų grąžinimui.

Skunde pareiškėjo taip pat yra nurodoma, jog antstolė neatsižvelgė į skolininko prašymą padidinti laisvai disponuojamą sumą dėl 310,50 Eur kasmėnesinių būsto nuomos išlaidų ir dėl lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui 362,00 Eur visiško neliečiamumo. Pažymėtina, jog šie pareiškėjo teiginiai yra neteisingi, kadangi pareiškėjui (skolininkui) visoms būtinosioms reikmėms yra nustatyta laisvai disponuojama suma sąskaitoje, pagal jo paties pateiktą informaciją apie jo gaunamas pajamas – 1 266,50 Eur sumai pagal antstolės priimtą 2026 m. birželio 12 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad antstolė pareiškėjo pateikto skundo dėl 2026 m. birželio 4 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo netenkino pagrįstai. Be to pažymėtina, jog antstolė 2026 m. birželio 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymo dalį dėl pareiškėjo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytinos konkrečios kasmėnesinės LDP sumos tenkino ir paskyrė būtent pareiškėjo prašomą – 1 266,50 Eur LDP sumą.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, veiksmus nurodytoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko tinkamai ir teisėtai, o pareiškėjo skundas nėra pagrįstas, todėl atmestinas (CPK 185 ir 513 straipsniai).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8,00 Eur (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Teismas šioje civilinėje byloje nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl nesprendžiamas jų atlyginimo klausimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. U. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotieji asmenys antstolė S. V., kooperatinė bendrovė (duomenys neskelbtini), atmesti. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Žygimantas Leškys