Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, gyvenamąją vietą deklaravęs tuo pačiu adresu, teistas :

1. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio l dalį;

2. 2014 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. – 2 paras. 2015 m. balandžio 14 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. G. 2026 m. birželio 24 d. apie 22.10 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,59 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad patvirtina kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, jų neginčija. Įvykio dieną vartojo alų. Susipyko su drauge, todėl iš Panevėžio nutarė važiuoti pas draugą į Kauną. Jautėsi gerai, ir nepagalvojo, kad negali vairuoti. Sutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Žino, kad negalima neblaiviam vairuoti transporto priemonės. Automobilis BMW priklauso jam pačiam. Panevėžyje gyvena su senyvo amžiaus tėvu, kuriuo turi rūpintis. Automobilis ir teisė vairuoti būtina jo darbui, nes dirba Kaune, į darbą važiuoja iš Panevėžio, nes čia nėra darbo. Prašo vairuotojo teisių atėmimą skirti kuo trumpesniam laikotarpiui, nes tai reikalinga jo darbinei veiklai vykdyti, o praradęs darbą neturės iš ko gyventi.

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis). Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo

2026 m. birželio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistės K. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2026 m. birželio 24 d. vykdant policine priemonę apie 22.10 val. Kaune, sustabdytas lengvasis automobilis „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas - E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), E. G. 22.14 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,96 prom. girtumas, antru tikrinimu 22.43 val. - 1,59 prom. girtumas. (b.l. 23)

2026 m. birželio 24 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Apžiūros metu paimtas automobilis „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir užvedimo spynelės raktas. (b.l. 13-22)

2026 m. birželio 24 d. Neblaivumo nustatymo aktu konstatuota, kad E. G. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. birželio 24 d. 22.14 val. nustatyta – 1,96 promilės, antrojo tikrinimo 2026 m. birželio 24 d. 22.43 val. – 1,59 promilės girtumas. (b.l. 25, 26-27) Patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 28)

VĮ „Regitra“ išrašu nustatyta, kad keleivinio automobilio „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas E. G.. (b.l. 30-31)

VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, kad lengvojo automobilio „BMW X5“, gamybos periodas 2001-2004, pasirinkti metai (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 2 614,90 Eur, su PVM yra 3 310 Eur. (b.l. 34)

Vaizdo įrašų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad 2026 m. birželio 24 d. apie 22.10 val. policijos pareigūnas sustabdo automobilį „BMW“, kurį vairavo E. G.. Užfiksuoti vairuotojo E. G. blaivumo patikrinimai, nustatytas vyro neblaivumas. Sudaryta fotolentelė. (b.l. 39-41, 42-44)

III. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo E. G. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolus, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. G. 2026 m. birželio 24 d. apie 22.10 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,59 promilės neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti rašytiniai įrodymai. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą fizinis asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas E. G. bausmę, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę. Teismo vertinimu, E. G. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Kaltinamasis šiuo metu dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, rūpinasi tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu turi mažas darbines pajamas, konstatuotina, kad švelnesnė bausmės rūšis – bauda, kaltinamajam neskirtina, kadangi ji nepasiektų bausmės tikslų.

Teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurios terminas, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skirtinas 60 parų.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.

BK 75 reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį E. G. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad ši bausmės rūšis yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui. Byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad taikant BK 75 straipsnio nuostatas be intensyvios priežiūros, kaltinamajam turi būti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

V. Dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog E. G. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytos 1,59 promilės neblaivumo, vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors E. G. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl E. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. birželio 26 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Toks terminas nustatytas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, administracinius baustumų nebuvimą (b.l. 52). Kaltinamasis, šiuo konkrečiu atveju vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo kaltinamojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį – 1,59‰ (vidutinis girtumo laipsnis yra nustatomas, kai kraujyje alkoholio koncentracija yra nuo 1,51 iki 2,5‰ ), kuris viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šiuo atveju, padarytas sunkesnis pažeidimas – nusikaltimas, todėl nėra jokio pagrindo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, kuri yra švelnesnė, nei numatyta už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą ar apskritai neskirti. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010).

Teismas vertina, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti kaltinamojo atsakomybę, paskiriant jam trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltinamasis patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti dėl žymiai trumpesnio baudžiamojo poveikio priemonės termino skyrimo. Kaltinamojo nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti yra reikalinga darbui bei šeimos poreikiams, nesuteikia pagrindo skirti dar trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, kadangi šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos ir anksčiau, tačiau tai nesustabdė kaltinamojo nuo nusikaltimo padarymo. Be to, iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad ankstesnės kaltinamojo darbo funkcijos buvo tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, tačiau tai jo neatgrasė nuo vairavimo neblaiviam. Be tikta ko, kaltinamojo galimybės susirasti darbą, kurio funkcijos nebūtų susiję su transporto priemonių vairavimu, nėra apribotos.

VI. Dėl turto konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui priklausančio turto konfiskavimą. Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad E. G. vairavo jam pačiam priklausančią transporto priemonę „BMW X“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikaltimo padarymo priemone.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. G. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,59 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis viršija ribą nuo kurios asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilės), taip pat viršijo ribą (1,51 promilės) nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaip nustatyta, E. G. neblaivus vairavo nuo Panevėžio iki Kauno, eisme dalyvavo apsvaigęs nuo alkoholio, taip keldamas pavojų ne tik sau pačiam, bet ir kitiems. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad transporto priemonės palikimas kaltinamojo dispozicijai keltų pavojų visuomenei, todėl jos konfiskavimas yra būtinas.

Kaip jau minėta, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo netaikymas ne tik būtų neproporcingas padarytiems veiksmams bei sukeltai pavojingai visuomenei situacijai, bet tuo pačiu pažeistų ir vieną iš pagrindinių (kertinių) baudžiamosios teisės principų – teisingumo, nes, visų pirma, turi būti saugomi ne pavienių asmenų, o visos visuomenės teisėti interesai ir lūkesčiai dėl kuo saugesnės visuomenės, tinkamos prevencijos teisės pažeidimams padariusiems asmenims ir kuo įmanoma mažesnio nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas, proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė E. G. padarytam nusikaltimui, atitinka teisingą viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyrą ir nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, taip pat nenustačius išskirtinių aplinkybių, dėl kurių transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama, E. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktą, saugomus UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelėje Kaunas, Technikos g. 18A. (b.l. 32-33), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduodant valstybės nuosavybėn.

VII. Kiti klausimai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko 2026 m. birželio 25 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuo 2026 m. birželio 25 d. iki 2026 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 35-36), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 63-65), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

37.1. Keleivinis automobilis „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktą, saugomus UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelėje Kaunas, Technikos g. 18A. (b.l. 32-33), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn;

37.2. Skaitmeninė laikmena (1 CD) su vaizdo/garso įrašais, saugoma voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje (b.l. 76);

37.3. E. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstinas AB „Regitra“ klausimo išsprendimui (b.l. 77).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. G. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu E. G. įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo,o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu E. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos 2026 m. birželio 26 d., apie tai pranešti AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti E. G. priklausantį automobilį „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktą, saugomus UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelėje Kaunas, Technikos g. 18A. (b.l. 32-33), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko 2026 m. birželio 25 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuo 2026 m. birželio 25 d. iki 2026 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 35-36), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o tuomet panaikinti.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1. Keleivinį automobilį „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktą, saugomus UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelėje Kaunas, Technikos g. 18A. (b.l. 32-33), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn;

2. Skaitmeninę laikmeną (1 CD) su vaizdo/garso įrašais, saugomą voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje (b.l. 76);

3. E. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstis AB „Regitra“ klausimo išsprendimui (b.l. 77).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.