Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilmai Janonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. V. ir jos atstovui advokatui M. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. V. atstovo advokato M. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. (toliau – institucija) 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 1200 Eur dydžio bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 20 mėnesių ir išieškoti konfiskuotino turto, transporto priemonės „TOYOTA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 21080 Eur, už tai, kad 2026 m. balandžio 4 d. 9.08 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti (ši teisė yra atimta), kai buvo nustatytas lengvas (0,93 prom.) neblaivumo laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. atstovas advokatas M. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti 2026 m. gegužės 5 d. skundžiamą nutarimą: sumažinti paskirtą baudą iki 1000 Eur, netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba sutrumpinti jos terminą, neskirti transporto priemonės vertės konfiskavimo arba reikšmingai sumažinti išieškomą sumą, taip pat išdėstyti jos mokėjimą trejų metų laikotarpiui.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, įvertinus aplinkybę, jog apie skundo nagrinėjimo datą, laiką bei vietą Institucijos atstovui buvo pranešta tinkamai, atsiliepime pateiktas prašymas skundą nagrinėti jam nedalyvaujant, dėl to nesant prieštaravimų, skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje neginčytinai nustatytas pakartotinumo požymis, nes iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančio administracinių nusižengimų registro 2026 m. gegužės 25 d. išrašo Nr. 20-ANR_I-2246-2026 apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog be kitų administracinių nusižengimų padarymo, institucijos 2025 m. liepos 16 d. nutarimu I. V. nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, o būtent: 2025 m. birželio 23 d. 7.45 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,35 prom. girtumo laipsnis. Minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta 800 Eur bauda, kuri sumokėta 2025 m. rugsėjo 12 d., bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėn. (paskirta administracinio poveikio priemonė vykdoma nuo 2025 m. birželio 23 d. iki 2026 m. birželio 22 d.). Tai yra pažeidimo padarymo metu nebuvo suėjęs terminas poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, taip pat nepraėję vieneri metai po administracinės nuobaudos įvykdymo dienos.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Šių administracinių nuobaudų paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; 5) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 27 straipsnis).

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. V. nurodė, kad administracinį nusižengimą padarė po Velykų švenčių, kai ryte jautėsi gerai ir nemanė, jog jos organizme dar gali būti likusio alkoholio. Vis dėlto šie pareiškėjos paaiškinimai nepaneigia jos kaltės ir nesudaro pagrindo spręsti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prieš sėsdama vairuoti transporto priemonę žinojo, jog buvo vartojusi alkoholį, todėl, esant bent menkiausioms abejonėms dėl savo blaivumo, turėjo pareigą įsitikinti, kad gali vairuoti transporto priemonę nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Vien subjektyvus įsitikinimas, kad ji jaučiasi gerai ir nėra apsvaigusi, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji galėjo pagrįstai manyti esanti blaivi. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėja transporto priemonę vairavo ne tik būdama neblaivi, bet ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, nes ši teisė jai jau buvo atimta už ankstesnį analogiško pobūdžio pažeidimą. Taigi pareiškėja aiškiai žinojo, kad apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau, nepaisydama jai taikomos administracinio poveikio priemonės ir suvokdama tokio elgesio neteisėtumą, sąmoningai sėdo prie vairo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja elgėsi itin neatsakingai ir sąmoningai ignoravo tiek pareigą nevairuoti neturint teisės vairuoti, tiek pareigą įsitikinti savo blaivumu prieš pradedant vairuoti. Todėl konstatuotina, kad administracinį nusižengimą ji padarė tyčia. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog jai reikėjo skubiai vykti į darbą, nepaneigia jos kaltės ir nepateisina sąmoningo teisės aktų reikalavimų nepaisymo.

I. V. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, asmuo penkių metų bėgyje ne kartą baustas už įvairius KET pažeidimus, tarp kurių ir vairavimas neblaiviam. Tai rodo, jog teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys pareiškėjos gyvenime.

Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad I. V. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarė vairuodama automobilį „TOYOTA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „SWEDBANK LIZINGAS“. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vairavimo metu buvo padarytas administracinis nusižengimas, pareiškėjai nuosavybės teise nepriklausė, nes buvo įsigyta lizingo sutarties pagrindu, todėl institucija pagrįstai taikė ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vietoje transporto priemonės konfiskavimo paskyrė išieškoti jos vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nustatytu konfiskuotino turto vertės dydžiu. Byloje transporto priemonės vertė nustatyta remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, pagal kuriuos nusižengimo padarymo metu transporto priemonės rinkos vertė sudarė 21 080 Eur. Pareiškėja ir jos atstovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ši vertė būtų nustatyta neteisingai ar neatitiktų transporto priemonės rinkos vertės. Vien aplinkybė, kad automobilis buvo įsigytas už didesnę kainą arba kad pagal lizingo sutartį dar likusi neišmokėta įmokų suma, savaime nepaneigia tinkamai nustatytos transporto priemonės rinkos vertės ir nesudaro pagrindo ją mažinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad institucija pagrįstai ir teisėtai nustatė iš pareiškėjos išieškotiną transporto priemonės vertę atitinkančią 21 080 Eur pinigų sumą.

Skundu taip pat buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonių kontekste, tačiau teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22-648/2024).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir konfiskuotino turto vertės konfiskavimo, kontekste. I. V. penkerių metų laikotarpyje ne kartą bausta administracine tvarka, jos padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su KET nepaisymu, 2025 metais padarytas analogiškas nusižengimas, t. y. I. V. transporto priemonę vairavo neblaivi, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kai ši yra atimta, tai neigiamai charakterizuoja pažeidėją, kaip asmenį linkusią mažiau paisyti KET, nei tai reikalaujama iš vairuotojų. Aplinkybės susijusios su I. V. darbiniu aspektu, egzistavo ir pareiškėjai darant administracinį nusižengimą, tačiau nuo priešingo KET elgesio jos neapsaugojo, todėl ir šiuo atveju negali būti išskirtinai vertinamos. Šioje byloje pateikta teigiama darbdavio charakteristika nenusveria aprašytų baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių, o skunde minimos neigiamos turtinės pasekmės (netekus darbo prarastas pragyvenimo šaltinis) yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. I. V. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdama neblaivi bei neturėdama teisės vairuoti, kai ši yra atimta, ir tokiais savo veiksmais padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų. Pažymėtina, jog ir įstatymo leidėjas tokį nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už vairavimą esant neblaiviam (tiek pakartotinį, tiek ne) numatė itin griežtas nuobaudas, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dviejų metų. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta privaloma transporto priemonės konfiskacija. ANK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nagrinėjamu atveju Institucija I. V., kaip privalomai taikomą, paskyrė specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydamas 36 mėnesių terminą, taip tinkamai taikė ANK 34 straipsnio nuostatas, nenustačius, jog yra ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindai. Teismas, kaip jau minėta, taip pat nenustatė jokių esminių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokiu būdu I. V. skundas netenkinamas.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti I. V. atstovo advokato M. K. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. D. 2026 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti I. V. atstovo advokato M. K. skundo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. D. 2026 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.