- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-22
- Bylos Nr.
- eII-568-1189/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00506-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė (pran.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, sekretoriaujant Editai Juršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2026 m. kovo 24 d. 22 val. 34 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,55 promilės, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Už administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje jam buvo skirta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. skundu teismo prašo panaikinti Institucijos Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir skirti kuo trumpesnį administracinio poveikio priemonių terminą. Skundas grindžiamas sekančiai:
Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė Kauno mieste, prie „Žalgirio“ arenos. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas, nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, pareiškėjas transporto priemonę vairavo labai nedideliu greičiu, vos judėdamas, kadangi ją vairavo po krepšinio rungtynių minėtoje arenoje, po kurių eismas buvo vos vykstantis dėl labai didelių spūsčių. Todėl jis objektyviai jeigu ir kėlė, tai kur kas mažesnę grėsmę nei įprastai. Taigi, padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies norma šiuo atveju gali būti taikoma.
Nurodo, kad jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. jis buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi jo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio.
Dėl kaltės skunde nurodoma, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, pareiškėjas visiškai nesijautė neblaivus. Alkoholį jis buvo vartojęs, tačiau labai nedidelį kiekį, todėl manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad jo neblaivumo laipsnis buvo 0,55 promilių. Taip pat pažymi, kad keliose Europos valstybėse leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 promilės, todėl jose jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena net nebūtų pradėta. Pareiškėjas mano, kad jo padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju tokio suvokimo pareiškėjas neturėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad turi būti vertinama jo asmenybė. Nuo 2017 metų jis dirba vienoje darbovietėje, tai rodo, kad jis yra patikimas darbuotojas ir atsakingas visuomenės narys. Jis nuo 2009 metų gyvena santuokoje, augina du nepilnamečius vaikus, aktyviai rūpinasi šeima bei prisiima iš to kylančias pareigas. Nusižengimo nagrinėjimo metu jis elgėsi sąžiningai ir bendradarbiavo su institucijomis, nedelsdamas sumokėjo paskirtą baudą, taip patvirtindamas, kad pripažįsta padarytą pažeidimą ir nevengia teisinės atsakomybės. Pareiškėjas nėra padaręs nei analogiško (ANK 422 straipsnio 5 dalies), nei panašaus teisės pažeidimo.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, neatspindintis pareiškėjo nuostatų ar įprasto elgesio modelio, o pats pareiškėjas pasižymi teigiamomis asmeninėmis savybėmis bei laikosi teisės aktų reikalavimų.
Prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi jau labai ilgą laiką – 26 metus. Taigi, neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 2 – 5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą.
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjo atžvilgiu sukelia neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai bei profesinei veiklai. Jis augina du nepilnamečius vaikus, kurie mokosi skirtingose ugdymo įstaigose, kasdienis jų nuvežimas į mokyklas ir parvežimas reikalauja lankstaus ir savalaikio transporto sprendimo. Vaikų ugdymo įstaigų darbo laikas, jų buvimo vietos bei tarpusavio atstumas nesuderinami su viešojo transporto maršrutais ir grafikais. Pareiškėjo profesinė veikla yra tiesiogiai susijusi su mobilumu. Jam tenka nuolat vykti pas klientus ir tiekėjus tiek Lietuvos teritorijoje, tiek už jos ribų, šių funkcijų viešasis transportas užtikrinti negali. Pareiškėjas su šeima gyvena užmiestyje, kur viešojo transporto infrastruktūra yra ribota arba faktiškai neegzistuojanti. Tokiose vietovėse asmeninis transportas nėra pasirinkimo klausimas, bet būtina kasdienio gyvenimo sąlyga. Teisės vairuoti atėmimas sukelia akivaizdžiai neproporcingas pasekmes, kurios peržengia administracinės nuobaudos tikslus ir nebeatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų.
Nors nusižengimas laikomas baigtu visiškai nesiejant su padariniais, tačiau, kaip matyti iš teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Todėl atkreipia dėmesį, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių.
Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus skundą pareiškėjas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, kadangi jam buvo skirta bauda. Taip pat pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus.
Atsiliepimas
Institucija byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
Pareiškėjo pateikti argumentai vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės, taip pat nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis ar asmens savybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad alkoholį jis vartojo sportinio renginio metu būdamas žiūrovu, išgėrė du bokalus alaus ir iškarto po renginio vairavo automobilį, nes turėjo grįžti namo iš Kauno miesto į Vilnių. Jis jau vykdamas į renginį žinojo, kad tokiu pačiu būdu turės grįžti namo, t. y. jis žinojo, kad pats vairuos automobilį, vadinasi jis ir vartodamas alkoholį puikiai suprato, kad per trumpą varžybų laiką toks jo suvartotas alkoholio kiekis tikrai nebus organizmo pakankamai suskaidytas, kad jis nebūtų fiksuojamas alkoholio matuokliu. Tai patvirtintina, kad toks pareiškėjo neatsakingas ir ciniškas veiksmas buvo visiškai sąmoningas ir jis taip elgdamasis prisiėmė riziką būti sustabdytam ir patikrintam policijos pareigūnų, tačiau galimai pareiškėjas tiesiog tikėjosi, jog tai nenutiks.
Pareiškėjas buvo pakankamai neblaivus, kad keltų labai didelį ir realų pavojų aplinkiniams, ką patvirtina tiek jo rašysena, kur protokole nesugebėjo be klaidų ir įskaitomai parašyti vieno žodžio „Sutinku“ (parašydamas „Santikų“), o taip pat ir nesugebėjo atlikti ėjimo tiesia linija testo. Jei jis nesugebėjo atlikti net tokių paprastų veiksmų – apie transporto priemonės vairavimą net negalėjo būti kalbos.
Pareiškėjas žinodamas savo galimai sudėtingą darbinę ir savo šeimos situaciją, turėjo ypatingai rūpestingai elgtis, jog nepadarytų tokio šiurkštaus teisės pažeidimo, kuris sukeltų jam naštą, tačiau sąmoningai ir nerūpestingai taip nesielgė.
Pareiškėjas viso nuo 2018 metų yra baustas 10 kartų, o per pastaruosius penkerius metus – 6 kartus ir visi nusižengimai išskirtinai vien tik už KET pažeidimus. Pareiškėjas savo skunde pateikia argumentus, dėl kurių jam turėtų būti švelninama administracinio poveikio priemonė, tačiau jie labiau laikytini asmens padėtį bloginančiomis aplinkybėmis, nei gerinančiomis, kaip pavyzdžiui, pareiškėjas nusižengimą padarė tankiai apgyvendintoje teritorijoje, be to vairavo ne jam įprastoje teritorijoje (Vilniuje). Pareiškėjas pateikia pavyzdį su pradedančiaisiais vairuotojais, šis argumentas yra manipuliatyvus ir pateikiantis tik pareiškėjui naudingą tiesos dalį. Pareiškėjo pateikta darbuotojo charakteristika yra surašyta įmonės direktorės – pareiškėjo sutuoktinės, todėl tokia charakteristika negali būti traktuojama kaip objektyvi.
Pareiškėjo darbo pareigos nėra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, t. y. norint dirbti nurodytose įmonės pardavėjo – dviračių meistro pareigose nėra privaloma turėti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat pareiškėjas nėra vienintelis asmuo šeimoje turintis teisę vairuoti, kaip jis pats yra nurodęs bylos nagrinėjimo metu, jo sutuoktinė turi teisę vairuoti.
Institucija nurodo, kad atsižvelgusi į visas aplinkybes ir į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bei prašymą, skyrė minimalią nuobaudą su alternatyvia administracinio poveikio priemone.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad skundą palaiko. 2026 m. kovo 24 d. jis buvo „Žalgirio“ rungtynėse, išgėrė pora bokalų alaus, visą dieną važinėjo Kaune, gal nebuvo pakankamai pavalgęs, dėl ko alkoholis neišsiskaidė. Išgėrė pora bokalų alaus, kokio stiprumo nežino, neblaivus nesijautė. Sutuoktinė turi teisę vairuoti, ja naudojasi. Labai gailisi dėl šio įvykio, pamoką išmoko, nežada sėsti prie vairo išgėręs.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Atsiliepime prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).
V. K. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje institucijos Nutarimu V. K. yra pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta galutinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas transporto priemones vairavo, kai tai darė neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti įstatymų leidėjas bet kokio laipsnio apsvaigimą, fiksuojamą nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilės, laiko vienodai pavojingu ir atsakomybės už skirtingo laipsnio apsvaigimą, nurodytų promilių diapazone, nediferencijuoja. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė vairavimą apsvaigus, kai apsvaigimas viršija įstatymo numatytą leidžiamą ribą, laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą.
Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti paskirtas administracinio poveikio priemones arba jas sutrumpinti, skiriant kuo trumpesnį taikymo terminą. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog vairavimo teisė jam reikalinga darbo funkcijų atlikimui, nepilnamečių vaikų transportavimui į ir iš ugdymo įstaigų, taip pat jis su šeima gyvena užmiestyje, kur sunkus susisiekimas su miestu net ir naudojant viešąjį transportą.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, sprendžiant asmeniui skirtinos administracinio poveikio priemonės klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/ administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016; 2AT-5-303/2017, 11 punktas; 2AT-22-648/2024, 10,11,12 punktai).
Nustatyta, kad pareiškėjas V. K. tiek skunde, tiek teismo posėdyje nuo pat pradžių neginčijo savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nustatyta, jog yra pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš skundžiamo nutarimo nustatyta, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Todėl, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, įtvirtinto ANK 422 straipsni 6 dalyje, kuris aptartas aukščiau, pareiškėjui paskirtas minimaliausias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. šeši mėnesiai ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones be įrengtų antialkoholinių variklio užraktų. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių išskirtinio pobūdžio aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą V. K. teisinę padėtį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, švelninti dar labiau.
Pareiškėjas nurodo, kad jo padaryto nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad jis važiavo nedideliu greičiu, nebuvo fiksuotas greičio viršijimas, kadangi po krepšinio rungtynių eismas vos vyko, buvo didelės spūstys. Teismas šias aplinkybes vertina itin neigiamai. Pareiškėjas neblaivus vairavo dideliame automobilių sraute, kas kėlė tik didesnį pavojų aplinkiniams ir jų turtui. Be to teismas negali objektyviai patikrinti, kokiu greičiu pareiškėjas važiavo kelyje, tačiau šio pažeidimo kontekste tai nėra vertinamasis kriterijus. Tai, kad asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus ir dideliame automobilių sraute, išskirtinai neigiamai charakterizuoja ir pareiškėją, kaip asmenį, negebantį pasirinkti veikimo, paremto įstatymais, linkusį rizikuoti ne tik savo, tačiau ir aplinkinių asmenų saugumu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. jis buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus, todėl šios aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino. Teismas pažymi, kad automobilio techninė būklė jokiais aspektais nėra susijusi su pareiškėjo padarytu administraciniu nusižengimu. Be to KET XII skyrius reglamentuoja šviesios prietaisų naudojimą, o XXX skyrius numato reikalavimus transporto priemonėms ir už šių reikalavimų nesilaikymą ANK atitinkamai numato sankcijas. Todėl šių kelių eismo taisyklių laikymasis nėra išskirtinė aplinkybė šalinanti pareiškėjo administracinio nusižengimo pavojingumą ir leidžianti švelninti jo teisinę padėtį.
KET 5 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą teorinių žinių egzaminą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2026, 11 punktas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesijautė neblaivus, todėl administracinį nusižengimą padarė netyčia ir, tai, kad nusižengimas padarytas netyčia patvirtina nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,55 promilės. Iš byloje pateikto neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, asmuo pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Skunde ir teismo posėdžio metu jis nurodė, kad išgėrė kelis bokalus alaus, kokio stiprumo nežino. Be to skunde nurodo, kad jo padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo tikėtis, jog sėdus prie vairo praėjus valandai po alkoholio vartojimo ir esant patikrinimui nebus nustatytas neblaivumas. Jis turėjo suvokti, kad taip neseniai vartojus alkoholio, išgėrus kelis bokalus alaus, jis vairuoti negalės. Jo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina ne tik alkoholio kiekio matuoklio parodymai, tačiau ir pareiškėjo nekoordinuotas elgesys sustabdžius policijos pareigūnams, ką patvirtino neblaivumo nustatymo aktas. Pareiškėjas nurodė, kad jo nusižengimą mažiau pavojingu daro tai, kad jis turi ilgą vairavimo stažą – 26 metus. Tačiau teismo vertinimu jo vairavimo stažas neturi jokios įtakos nusižengimo pavojingumui, nustatytas neblaivumas turi įtakos tiek didelį, tiek mažą stažą turinčiam vairuotojui, bei jo reakcijai. Iš eisme dalyvaujančių automobilių vairuotojų tikimasi, kad jie kelyje elgsis atsakingai ir laikysis galiojančių įstatymų normų. Prieš sėsdamas už vairo asmuo privalėjo įsitikinti, kad jam galima vairuoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Taigi tai, kad asmuo neįvertino susiklosčiusių aplinkybių ir pervertino savo galimybes vairuoti, jokia prasme neleidžia svarstyti dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo, o visi virš nurodyto motyvai atskleidžia asmens tyčinį veikimą.
Aplinkybė, kad keliose kitose Europos valstybėse leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 promilės, todėl jose jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena net nebūtų pradėta neturi visiškai jokios įtakos šiam teismo sprendimui, kadangi teismas sprendimą priima atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos įstatymus, pagal kuriuos šiuo atveju pareiškėjas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų ir savo neatsakingu elgesiu sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei jų turtui.
Skunde be kita ko nurodoma, kad sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą svarbu įvertinti tai, kad savo veiksmais pareiškėjas jokios žalos niekam nesukėlė. Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti jokių padarinių ir nusižengimas laikomas įvykusiu vien dėl įstatymo uždraustos veikos įvykdymo. Šis administracinis nusižengimas pats savaime yra pavojingas, galintis sukelti dideles pasekmes asmenims ir jų turtui. Kaip jau minėta, pareiškėjui paskirta minimaliausia administracinio poveikio priemonė, todėl atsižvelgiant į padarinių kilimo nereikalaujančią nusižengimo sudėtį dar labiau švelninti skirtą administracinio poveikio priemonę, nėra pagrindo.
Pareiškėjas nurodo, kad paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia jam ir jo šeimai nepatogumus, jis vežioja nepilnamečius vaikus į ugdymo įstaigas, dirba darbą, kuriame jam tenka nuolat vykti pas klientus ir tiekėjus tiek Lietuvos teritorijoje, tiek už jos ribų. Teismas šių aplinkybių, jokia prasme, kaip galinčių turėti įtakos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties švelninimui, nevertina. Natūralu, kad pareiškėjui skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė jam sukelia tam tikrus nepatogumus ir finansinius sunkumus, tačiau visa tai yra rezultatas paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nes paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemone yra siekiama ne savitiksliai nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, tačiau nubaudimo tikslai yra platesni, susiję su asmens atgrasymu nuo administracinių nusižengimų darymo. Juo labiau, kad pareiškėjas, darydamas administracinį nusižengimą, turėjo aiškiai suvokti galinčias kilti pasekmes, tačiau vis viena rinkosi elgesį, priešingą įstatymams. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo sutuoktinė turi teisę vairuoti ir automobilį vairuoja, todėl šioje situacijoje niekaip nebus sutrikdytas nepilnamečių vaikų nuvežimas ir parvežimas iš mokymosi įstaigos. Iš pateiktos V. K. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad jo funkcijos yra klientų konsultavimas, dviračių pardavimas ir surinkimas, remontas bei techninės priežiūros darbai, jis rūpinasi tinkamu serviso darbo organizavimu. Iš pateiktos charakteristikos matyti, kad į pareiškėjo darbo funkcijas neįeina vykimas pas klientus ir tiekėjus, o jeigu ir būtų poreikis, kol pareiškėjas neturi teisės vairuoti, tai galėtų atlikti kiti darbuotojai ar pareiškėjo sutuoktinė, kuri yra įmonės direktorė. Tokiu būdu ir aplinkybės susijusios su darbiniu funkcijų vykdymu, šiuo atveju neturi jokios išskirtinės reikšmės sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės apie būtinybę pasirūpinti nepilnamečių vaikų vežiojimu ir reikalingumas vairuoti darbe egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, tačiau jos pareiškėjo nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė, todėl šiuo metu asmens patiriami logistiniai nepatogumai, yra tik natūralus jo elgesio padarinys. Todėl teismas laikinų nepatogumų, kurie yra natūralus pareiškėjo veikos padarinys, jokia prasme nelaiko svarbiais sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
Kadangi sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo be aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, teismas gali vertinti ar asmuo, kuriam taikoma administracinė atsakomybė vertintinas išskirtinai teigiamai. Teismas susipažinęs su pareiškėją charakterizuojančiais duomenimis, nenustatė jokių išskirtinai teigiamų aplinkybių. Priešingai iš pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad asmuo ne kartą baustas už KET pažeidimus, pagrinde už greičio viršijimą. Sutiktina su teigiamai pareiškėją charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kad jis turi nuolatinį darbą, palaiko artimus ryšius su šeima, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Pažymėtina, jog ir įstatymo leidėjas pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už vairavimą esant neblaiviam, numatė itin griežtas nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apibendrinant pasisakytina, jog teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui pareiškėjo atžvilgiu švelninant administracinio poveikio priemonę. Priešingai, visos byloje nustatytos aplinkybės V. K. charakterizuoja išimtinai neigiamai, kaip asmenį negebantį pilnavertiškai prisiimti atsakomybės už savo padarytą administracinį nusižengimą, ieškantį savo neteisėto elgesio pateisinimų ir atsiradusius padarinius vertinantį tik per savo asmeninę prizmę be platesnio suvokimo apie savo neteisėtą veikimą. Taigi, šioje byloje nėra jokių išskirtinių duomenų, kurie būtų pagrindu ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės kontekste.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Institucijos 2026 m. balandžio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo V. K. skundas netinkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo V. K. skundo netenkinti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.