- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-1119-950/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12869-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas (pran.)
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- I. Ž.
- Trečiasis asmuo
- "Swedbank"
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijo Klaipėdos rajone
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1918-1010/2026, pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui, todėl pastarasis teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. Ž. (toliau – ir ieškovė) 2025 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-15079) prašydama nutraukti su atsakovu A. Ž. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei išspręsti turto ir turtinių prievolių padalinimo bei kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Atsakovas A. Ž. 2026 m. kovo 17 d. byloje pateikė priešieškinį (reg. Nr. DOK-19709), prašydamas nutraukti su ieškove I. Ž. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei išspręsti šalių turto ir turtinių prievolių padalinimo, ieškovės iškeldinimo bei kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Atsakovas, be kita ko, priešieškinyje suformulavo sekančius procesinio pobūdžio prašymus, t. y. bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose; teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių kaltę dėl santuokos nutraukimo; atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Dėl prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą ir žyminio mokesčio dydžio atsakovas nurodė, kad pagal byloje už kiekvieną iš reiškiamų trijų neturtinio pobūdžio reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo; dėl žemės sklypų ir gyvenamojo namo pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe; dėl ieškovės iškeldinimo) mokėtinas žyminis mokestis yra 345 Eur (115 Eur x 3). Už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo žyminis mokestis būtų 176 Eur nuo 7 800 Eur (325 x 2 x 12), tačiau jis nėra mokamas. Už turtinį reikalavimą dėl kompensacijos ieškovei už kredito dengimą ieškinio suma yra 22 295,19 Eur, todėl žyminį mokestį sudaro 502 Eur, o už turtinį reikalavimą dėl kompensacijos už automobilį ieškinio suma – 7 000 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis būtų 158 Eur. Iš viso žyminį mokestį pagal priešieškinio reikalavimus sudaro 1 005 Eur suma, tačiau atsakovas šiuo metu neturi galimybės jo viso sumokėti, todėl sumoka dalį (200 Eur) jo, o likusios dalies sumokėjimą prašo atidėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad priešieškinio pateikimo metu buvo taikomas 153,10 vartotojų kainų indeksas, todėl už atsakovo pateiktus priešieškinio neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, ieškovės iškeldinimo, pritaikius indeksaciją, mokėtinas 460 Eur žyminis mokestis (115 Eur x 4), atsakovui priešieškinyje išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas nurodė, kad už priešieškinio turtinius reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ar turto pripažinimo asmenine nuosavybe mokėtinas žyminis mokestis priklauso nuo ieškinio sumos, kuri bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę, todėl atsakovas už reikalavimą nustatyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir toliau lieka asmenine atsakovo nuosavybe, turėtų sumokėti žyminį mokestį pagal šio turto vertę. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, pažymėjo, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas, tačiau atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atsakovas A. Ž. atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-22174) prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio dydžio už priešieškinį apskaičiavimo ir toje dalyje žyminio mokesčio dydį už priešieškinį nustatyti kaip nurodyta priešieškinyje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: Už neturtinius reikalavimus mokamas žyminis mokestis tik už atskirus pagrindinius reikalavimus, tačiau žyminis mokestis nemokamas už išvestinius reikalavimus, t. y. už tuos neturtinius reikalavimus, kurie yra privalomi spręsti santuokos nutraukimo bylose. Todėl priešieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nelaikomi savarankiškais reikalavimais ir žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pagal kasacinio teismo praktiką turtiniais reikalavimais santuokos nutraukimo byloje laikomi ne visi reikalavimai dėl turto, o tik dėl jo padalijimo, t. y. kai keičiamas turto teisinis rėžimas. Ieškovė savo ieškinyje siekia pripažinti sodybą (namą ir žemės skylą, ant kurio stovi namas) po 1/2 šalių nuosavybės ir ją priteisti jai, todėl žyminį mokestį apskaičiavo pagal jos nustatytą turto vertę, t. y 1/2 sodybos, o reikalavimo pripažinti sodybą po 1/2 šalims iš viso nelaikė atskiru reikalavimu ir jo neapmokestino žyminiu mokesčiu. Teismas su tokia ieškovės pozicija sutiko ir neprašė primokėti žyminio mokesčio už reikalavimą sodybą pripažinti po 1/2 šalims. Atsakovas priešieškiniu neprašo dalinti sodybos (namo, žemės sklypo, ant kurio stovi namas ir komunikacinio sklypo), neprašo jo priteisti sau, nes juos ir taip laiko savo asmenine nuosavybe, kaip kad yra nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas tiesiog prašo nustatyti, kad ir toliau šis turtas lieka jo asmeninė nuosavybė, t. y. prašo tik teismo nekeisti tokio turto teisinio rėžimo. Turtiniai klausimai yra tie klausimai, kurias reikalaujama sau kažko tai priteisti, nes ir žyminis mokestis yra skaičiuojamas nuo reikalaujamos priteisti turto vertės. Jei reikalavimu dėl turto jo nereikalaujama pakeičiant jo daiktines teises, o tiesiog prašoma nekeisti šio turto teisinio režimo, tai laikoma, kad toks reikalavimas yra neturtinis ir santuokos nutraukimo byloje apmokestinamas kaip savarankiškas neturtinis reikalavimas, nes jis nėra tarp privalomųjų reikalavimų, būtinų išspręsti nutraukiant santuoką. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-791-1067/2026, kuri net du kartus buvo nukeliavusi į apeliacinę instanciją ir dar gali ir trečią kartą ten nukeliauti, nes trečias pirmosios instancijos sprendimas dar neįsiteisėjęs, ieškovas irgi buvo iškėlęs klausimą butą pripažinti jo asmenine nuosavybe, o žyminis mokestis už šį reikalavimą buvo paskaičiuotas kaip už neturtinį reikalavimą. Todėl šiuo atveju teismas nepagrįstai laiko, kad priešieškinio reikalavimas palikti sodybą asmenine atsakovo nuosavybe yra turtinis reikalavimas ir turi būti apmokestinamas kaip turtinis reikalavimas. Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi iš dalies sutiko su atskiruoju skundu ir 2026 m. kovo 17 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio, kurioje teismas nustatė trūkumus ir įpareigojo atsakovą sumokėti, pritaikius indeksaciją, 460 Eur žyminį mokestį (115 Eur x 4) už pateiktus priešieškinio neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovės iškeldinimo, panaikino. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą ir atskirąjį skundą, kuriuo skundžiamas reikalavimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą, kad turtas lieka asmenine atsakovo nuosavybe, išsiuntė apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos eismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos nutarties dalies, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams – dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą, kad turtas lieka asmenine atsakovo nuosavybe pašalinti – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus dydžius, kituose ginčuose, į kuriuos patenka ir neturtinio pobūdžio ginčai, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą – 100 Eur. CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Taip pat žyminis mokestis yra indeksuojamas (CPK 82 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).
Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti jo ir ieškovės sudarytą santuoką, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams; padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausantį turtą (ieškovei priteisti automobilį, jam – kompensaciją už jį); nustatyti jam asmeninę prievolę kreditoriui, ieškovei priteisiant kompensaciją už jau atliktas įmokas. Taip pat, atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodyba), ir toliau lieka asmenine jo nuosavybe, bei iškeldinti ieškovę ir L. B. su visais jų daiktais iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikė turtiniu reikalavimu dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ar turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuris turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, jo dydį apskaičiuojant nuo turto rinkos vertės.
Atsakovas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde nurodo, kad priešieškiniu neprašo padalinti Sodybos ir visą ją priteisti jam, nes šis nekilnojamasis turtas ir taip yra registruotas kaip jo asmeninė nuosavybė, kitaip tariant – neprašo pakeisti šio turto teisinio rėžimo, todėl šis reikalavimas, anot atsakovo, laikytinas neturtiniu. Kadangi šis reikalavimas nėra tarp privalomųjų reikalavimų, būtinų sprendžiant santuokos nutraukimo klausimus, todėl turi būti apmokestinamas kaip savarankiškas neturtinis reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais visiškai sutinka.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškiniu, be kitų reikalavimų, ieškovė prašo pripažinti, kad Sodybą šalys po 1/2 dalį bendrosios nuosavybės teise įgijo gyvendami faktinėje partnerystėje nesudarę santuokos, ir ją priteisti ieškovei, o atsakovui už jo 1/2 dalį – kompensaciją. Taip pat nustatyta ir tai, jog: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 2014 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LM-3359 pagrindu priklauso atsakovui, taip pat šiame sklype 2016 m. lapkričio 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-161109-01019 pagrindu yra įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/4 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis vėlgi asmeninės nuosavybės teise 2014 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. LM-3358 pagrindu priklauso atsakovui (2025 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai; 2026 m. kovo 17 d. priešieškinio Nr. DOK-19709 priedai). Taigi, kaip matyti iš to, kas nustatyta, atsakovo priešieškinyje reikalavimas Sodybą palikti jo asmenine nuosavybe yra nurodytas tik todėl, jog ieškovė prašo šį nekilnojamąjį turtą padalinti tarp šalių po lygiai kaip bendrąją nuosavybę. Pažymėtina ir tai, jog byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs, vietoj to – pateikė priešieškinį, kuriame išdėstė ir nesutikimo su ieškiniu argumentus, o vienas iš jų yra būtent ir susijęs su Sodyba ir jos padalinimu. Be to, įvertinus šį atsakovo priešieškinio reikalavimą, net jei jis ir būtų patenkintas, atsakovo turtinės padėties nei pagerintų, nei pablogintų, nes, kaip jau nustatyta, Sodyba ir taip šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Taigi, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žyminis mokestis nuo priešieškinio reikalavimo asmeninės nuosavybės teise ir toliau atsakovui palikti Sodybą turėjo būti skaičiuojamas kaip neturtinis. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra tik nutarties dalies, kuria atsakovui nustatyti priešieškinio trūkumai dėl žyminio mokesčio už reikalavimą dėl Sodybos padalinimo, todėl bendro byloje mokėtino žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teismas nenurodo ir dėl jo nepasisako.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė procesines teisės normas ir teismų praktikos nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydžio nustatymą, todėl skundžiama nutarties dalimi nepagrįstai nustatė atsakovui mokėtino žyminio mokesčio dydį už reikalavimą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir toliau palikti jo asmenine nuosavybe. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti ir atsakovo priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartį skundžiamoje dalyje panaikinti ir klausimą dėl atsakovo A. Ž. priešieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.