Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo IES1 prašymą dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sulan“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį, teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o taip pat po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

JANĮ nereglamentuoja praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, todėl šis klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnyje nustatyta tvarka (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, būtent suinteresuoti asmenys turi įrodyti, kad buvo rūpestingi, domėjosi savo skolininko padėtimi (ypač atsižvelgiant į finansinio reikalavimo atsiradimo laiką) ir dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti finansinio reikalavimo laiku (CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad galimybė tvirtinti (tikslinti) kreditorių finansinius reikalavimus tol, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, turėtų būti išimtis, bet ne taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014). Teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi, teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarbą, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą arba bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Pažymėtina tai, kad kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti tam, jog būtų pripažinta, kad finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-798/2021; 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022). Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014). Teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Taigi, teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarbą, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą arba bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Pažymėtina tai, kad kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti tam, jog būtų pripažinta, kad finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-240-798/2021; 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi UAB „Sulan“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankrotė“. 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtintas UAB „Sulan“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesne nutartimi. 2026 m. sausio 14 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas tiek apie bankroto bylos UAB „Sulan“ iškėlimą, tiek apie teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą buvo tinkamai informuotas. Terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti pasibaigė 2025 m. spalio 15 d. 2026 m. kovo 20 d. nemokumo administratorė gavo pareiškėjo el. laišką dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą, t. y. praėjus 5 mėnesiams nuo termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pabaigos. Pareiškėjas į teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi tik 2026 m. balandžio 29 d. Pareiškėjas pripažįsta, kad yra praleidęs terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, todėl prašo jį atnaujinti. Nurodo, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių: pareiškėjas ėjo įmonės vadovo pareigas; prioritetą skyrė dokumentų perdavimui; reikalingi dokumentai nebuvo iš karto operatyviai prieinami; buhalterinės apskaitos dokumentų surinkimas buvo apsunkintas; pareiškėjas pateikė reikalavimą nedelsdamas, kai tik galėjo tai padaryti.

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas yra buvęs UAB „Sulan“ vadovas, todėl jam keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą pareiškėjas grindžia 2025 m. sausio 13 d. darbo sutartimi, 2025 m. sausio 24 d. papildomu susitarimu prie darbo sutarties ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. atsiskaitymų suderinimo aktu. Kadangi pareiškėjas dalyvavo sudarant visus minėtus dokumentus, darytina išvada, kad nuo pat bankroto proceso pradžios pareiškėjui turėjo būti žinomas jo kreditorinio reikalavimo dydis. Kaip minėta, pareiškėjui apie bankroto bylos UAB „Sulan“ iškėlimą buvo pranešta tinkamai. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti nemokumo administratoriui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo laiku. Pareiškėjas nenurodė kas sutrukdė jam pateikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo laiku. Tuo tarpu jo nurodytos aplinkybės, kad terminą prašymui dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo praleido dėl to, kad prioritetą skyrė dokumentų perdavimui, nesudaro pagrindo jas laikyti objektyviomis ir suteikiančiomis teisę pateikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bet kada.

Pareiškėjas nurodo, kad terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido ir dėl to, kad reikalingi dokumentai nebuvo iš karto operatyviai prieinami, buhalterinės apskaitos dokumentų surinkimas buvo apsunkintas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nesutrukdė pareiškėjui pateikti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo laiku. Tuo tarpu neturint visų finansinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų ar nespėjus jų surinkti per nustatytą terminą, pareiškėjas to priežastis galėjo nurodyti pateiktame prašyme. Be to, UAB „Sulan“ bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad didžiąją dalį įmonės dokumentų pareiškėjas nemokumo administratorei perdavė tik 2026 m. kovo 5 d., ir tik po pareiškimo dėl UAB „Sulan“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo teismui, t. y. praėjus 8 mėnesiams po UAB „Sulan“ bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas nedetalizavo kokius veiksmus atliko per nurodytą terminą (nuo 2025 m. spalio 15 d. iki 2026 m. kovo 20 d.), siekiant surinkti įmonės dokumentus (kartu pagrindžiančius ir teikiamą tvirtinti kreditorinį reikalavimą) ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu konstatuotina, kad pareiškėjas, neperduodamas nemokumo administratorei įmonės dokumentų laiku, trukdė bankroto procesui, įskaitant ir jo tikslaus kreditorinio reikalavimo apskaičiavimui.

Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą finansiniam reikalavimui pateikti, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Todėl prašymas dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra netenkinamas.

Pažymėtina, kad finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas sprendžiamas tik tuomet, kai yra priimtas sprendimas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą tokį reikalavimą pateikti. Neatnaujinus termino finansiniam reikalavimui pareikšti, nėra pagrindo svarstyti ir pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo, todėl pareiškėjo pateiktą kreditorinį reikalavimą atsisakytina patvirtinti.

Nors teismas neatnaujinęs termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti iš esmės nevertina pateikto reikalavimo pagrįstumo, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas pagrįstas įrodymais.

Kaip minėta, vadovaujantis JANI 41 straipsnio 1 dalimi, pareiga pagrįsti savo reikalavimus tenka kreditoriui. Todėl nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjui, teikiančiam prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą UAB „Sulan“ bankroto byloje, teko pareiga pateikti ne tik prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, bet ir finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl pateikto tvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą kildina iš darbo teisinių santykių, jį grindžia darbo sutartimi, 2025 m. sausio 24 d. papildomu susitarimu prie darbo sutarties ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. atsiskaitymų suderinimo aktu, kuriame nurodoma prašoma patvirtinti kreditorinio reikalavimo suma. Teismui nustačius terminą papildomiems įrodymams pateikti (prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo detaliems paskaičiavimams, juos pagrindžiantiems įrodymams ir kt.), pareiškėjas šių duomenų nepateikė, nurodė, kad visi dokumentai yra perduoti nemokumo administratorei. Tačiau nemokumo administratorė nurodė, kad iš perduotų dokumentų negali nustatyti nei skolos apskaičiavimo pagrindo, nei laikotarpio, už kurį susidarė skola. Pateiktas 2025 m. rugpjūčio 1 d. atsiskaitymų suderinimo aktas sudarytas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, todėl kyla abejonių dėl jo sudarymo teisėtumo. Pateiktame atsiskaitymų suderinimo akte taip pat nenurodytas skolos apskaičiavimo pagrindas ir jos susidarymo laikotarpis, nepateikta informacija ar nuo 58 030,91 Eur sumos atskaityti privalomi mokesčiai valstybei.

Pažymėtina, kad aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu ir įrodymu byloje galėtų būti pripažinti, jei pasirašyti tiek kreditoriaus, tiek skolininko. Siekiant bankroto byloje pagrįsti finansinį reikalavimą, nepakanka pateikti vien tik tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, ypač jei skolininkas nesutinka su nurodytos skolos dydžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1529-798/2019, 20 punktas). Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, net ir atnaujinus praleistą terminą, nebūtų pagrindo patvirtinti finansinio reikalavimo, kadangi pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tik skolų suderinimo aktu ir nenurodo pirminių duomenų, pagrindžiančių prašomą patvirtinti reikalavimą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, nustačius, kad pareiškėjas praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti netenkinamas, taip pat netinkinamas ir prašymas patvirtinti kreditoriaus reikalavimą UAB „Sulan“ bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo IES1 prašymo dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sulan“ bankroto byloje. Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.