- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-1209-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11988-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas (pran.)
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- IES1
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, TAR1, Luminor Bank AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir atsakovo ATS1 patikslintą priešieškinį ieškovei IES1 dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo TAR1 , išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo TAR1 , išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
2026 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis L. Š. ir T. S. Š. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas pasiims vaikus iš jų gyvenamosios vietos kalendorinių metų neporiniais savaitgaliais penktadienio 18 val. ir grąžins jas į jų gyvenamąją vietą artimiausio sekmadienio 18 val.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovas įpareigotas nesilankyti ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Jeigu jis to nebegali daryti savo namuose dėl minėtos nutarties sąlygų taikymo, šios jo teisės ir pareigos neišnyksta ir negali būti nepagrįstai suvaržomos. Atsakovas nuolat išlaiko ir rūpinasi savo vaikais. Konfliktiniai atsakovo santykiai su ieškove negali būti priežastimi riboti kitų atsakovo teisių. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Jeigu jis to nebegali daryti savo namuose dėl minėtos nutarties sąlygų taikymo, šios jo teisės ir pareigos neišnyksta ir negali būti nepagrįstai suvaržomos. Atsakovas nuolat išlaiko ir rūpinasi savo vaikais. Konfliktiniai atsakovo santykiai su ieškove negali būti priežastimi riboti kitų atsakovo teisių. Atsakovas kasdien nuveža vaikus ir į mokyklą, ir iš jos, ši įprasta tvarka neturėtų būti sutrikdyta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi priimtas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. vasario 26 d. 15 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (Kaunas, Laisvės al. 103), 327 kabinete. Teismas byloje dalyvaujantiems asmenims nustatė terminą iki 2026 m. vasario 24 d. pateikti savo nuomonę ir pateikti įrodymams dėl atsakovo pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui nustatė terminą iki 2026 m. vasario 24 d. pateikti vaikų nuomonės išklausymo aktą ir išvadą dėl pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jo reikalavimų atitikties šalių nepilnamečių vaikų interesams.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo TAR1 atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas yra itin prisirišęs prie vaikų, labai juos myli ir visada rūpinosi jų visapusiška gerove. Atsakovas nevartoja alkoholio. Tiek vaikų tariamas nenoras bendrauti su tėvu, tiek ieškovės teiginiai apie atsakovo neva netinkamą elgesį su ieškove ir/ar jų nepilnamečiais vaikais yra laužti iš piršto ir akivaizdžiai sumanyti ieškovės pastangomis. Vaikams su tėvu bendrauti yra būtina, jų nuomonės teismas neišklausė jokia forma, vaikus į institucijas išklausyti vaikų nuomonę palydi ieškovė, su kuria vaikai gyvena, todėl ieškovei nesunku vaikams įteigti bet ką.
Ieškovė IES1 atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas vaikų į mokyklą neveža, tokie atvejai buvo prieš kurį laiką ir jie buvo pavieniai, jokios pastovios tvarkos dėl vaikų vežimo į mokyklą nėra. Atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pageidauja su vaikais bendrauti nepertraukiamai visą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio, tačiau ieškovės žiniomis, atsakovas savaitgaliais dirba, todėl manytina, kad atsakovo prašymas nustatyti tokią bendravimo tvarką yra deklaratyvus bei formalus ir tokios tvarkos pats atsakovas vykdyti realiai negalėtų. Šalių dukra T. S. Š. turi negalią, jai yra reikalinga atsakinga priežiūra, mergaitė turi kasdien vartoti tam tikrą vaistų mišinį. Atsakovas neturi pakankamų žinių apie mergaitei reikalingą priežiūrą ir niekuomet nėra rūpinęsis vaistų ruošimu, todėl bendravimo tvarka, kuomet dukra lieka nakvoti pas tėvą yra negalima. Kitai šalių dukrai L. Š. (duomenys neskelbtini) mėnesį sueis (duomenys neskelbtini), mergaitė turi daug įvairios veiklos, tačiau mokslams skiria didžiąją dalį laiko darbo dienomis, todėl jai savaitgaliai yra labai svarbūs, nes tik tuomet turi galimybę laiką leisti su draugais, todėl nustatyti bendravimo tvarką su tėvu nėra tikslinga. Dėl nuolatinio atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu šeimoje buvo įsivyravusi įtampa ir baimė, vaikai patyrė didžiulį stresą. Dėl atsakovo naudoto psichologinio smurto, ramybės trikdymo ir nuolatinės įtampos bei baimės jausmo kėlimo, vaikams reikia laiko siekiant pradėti jaustis saugiai ir atkurti santykius su tėvu tuo atveju, jei jis nustotų piktnaudžiauti alkoholiu, todėl ieškovės manymu, minimali bendravimo tvarka su tėvu atitiktų geriausius nepilnamečių vaikų interesus.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į šalių vaikų išsakytą nuomonę, socialines paslaugas teikiančių specialistų pastebėjimus bei Skyriuje turimą informaciją apie šeimos problemas, darytina išvada, jog atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su dukromis tvarka neprieštarauja vaikų interesams. Tačiau šalių nepilnamečiai vaikai išsako motyvuotą nuomonę dėl bendravimo su tėvu, nurodo, kad sutiktų su atsakovu bendrauti susitinkant viešoje vietoje. Skyriaus nuomone, reikėtų atsižvelgti į vaikų išsakytą nuomonę ir atsakovui bendravimą su dukromis atnaujinti vaikų siūlomu būdu, o vėliau, sustiprėjus abipusiam pasitikėjimui ir tarpusavio ryšiams, bendravimo su vaikais tvarką plėsti. Skyrius 2026 m. vasario 18 d. išklausė šalių vaikų nuomonę. Pasak L. Š., ji su savo tėvu dabar nebendrauja. Mergaitės teigimu, tėtis jai skambino, bet ji nenorėjo kalbėti, todėl neatsiliepė ir neperskambino. L. nurodė, kad nesutinka pas tėvą svečiuotis kas antrą savaitgalį. Pasak mergaitės jos niekas nepriverstų važiuoti pas tėvą. Tačiau mergaitė nurodė, kad jei tėvas ją pakviestų, ji sutiktų su juo susitikti kur nors viešoje vietoje, nueiti į kiną. T. S. Š. teigimu, ji su savo tėčiu bendrauti nenori, nes jis negražiai elgiasi, yra ją negražiai vadinęs. Mergaitė nurodė, kad per atostogas susirgo ir mama parašė tėčiui. Tėtis atvažiavo jos aplankyti į namus, lauktuvių neatvežė. Mama ir sesė buvo namuose, bet jos neatėjo. Su tėčiu bendravo gal 20 minučių. T. S. teigimu, ji nenori pas tėtį nakvoti, nes kai buvo pas tėtį, jis žiūrėjo filmus, o jai tai nepatinka. Be to, mergaitės teigimu, yra buvę, kad jai svečiuojantis pas tėvą, jis pasislėpęs gėrė alų. T. S. norėtų, kad tėtis nešauktų ir nebūtų girtas. Tada mergaitė nurodė, kad sutiktų su tėvu kur nors nueiti, bet nakvoti pas jį nenori. Kauno socialinių paslaugų centro specialistai pastebi, kad atsakovas nėra motyvuotas priimti teikiamą pagalbą, nelinkęs bendrauti su socialiniu darbuotoju bei vadovautis rekomendacijomis, siekiant pagerinti šeimos situaciją, šeimai sudarytas pagalbos planas vykdomas iš dalies. Ieškovė lankė psichologo konsultacijas Kauno apskrities moterų krizių centre ((duomenys neskelbtini)), šiuo metu konsultuojasi su psichiatru, paskirti antidepresantai. Ieškovė deda pastangas užtikrinti saugią aplinką vaikams namuose, rūpinasi buitimi, dukrų ugdymu, siekia kuo greičiau nutraukti santuoką, tuo tarpu atsakovas pagalbos plano nevykdo: atsisako psichologo konsultacijų, neigia turintis alkoholio vartojimo problemų, atsisako lankytis pas priklausomybių konsultantą bei lankyti AA grupes. Socialiniam darbuotojui mergaitės aiškiai išsako nenorą gyventi kartu su tėvu, nurodydamos pagrindinę priežastį: atsakovo žalingai vartojamas alkoholis, nuolatiniai keiksmažodžiai, nepagarbus tarpusavio bendravimas.
2026 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje išklausyti vaikų nuomonę. Atsakovas nurodė, kad teismas žodžiu dar nėra išklausęs atsakovo, vaikų nuomonė gali būti paveikta, todėl dukros turi būti išklausytos tiesiogiai teismo, nes jos nežino ir nesupranta dėl ko tėtis išsikėlė iš namų ir galimai joms įtaką daro ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartimi atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje apklausiant vaikus. Teismas atidėjo rašytinį teismo posėdį, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. kovo 9 d. 8 .30 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (Kaunas, Laisvės al. 103), 327 kabinete. Teismas byloje dalyvaujantiems asmenims nustatė terminą iki 2026 m. kovo 6 d. pateikti savo papildomus argumentus ir įrodymus dėl atsakovo pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui nustatė terminą iki 2026 m. kovo 9 d. įskaitytinai pateikti aktą apie atsakovo buities sąlygas.
2026 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. teismo nutartimi atsakovui taikomą laikiną įpareigojimą nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad jo bendravimo su šalių nepilnametėmis dukromis tvarka būtų nustatoma tokiomis sąlygomis: atsakovas bendrauja su savo dukromis jų gyvenamojoje vietoje kiekvieną savaitgalį nepertraukiamai nuo penktadienio 18 val. ir sekmadienio 18 val., taip pat pagal iš anksto, prieš 3 dienas pranešus ieškovei raštu ar SMS žinute, atsakovas turi teisę bet kurios dienos ryte savo automobiliu nuvežti abi šalių nepilnametes dukras į ugdymo įstaigą ir/ar parvežti jas į jų gyvenamąją vietą iš ugdymo įstaigos, joje pasibaigus visiems ugdymo užsiėmimams.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad taikant šias laikinąsias apsaugos priemones ir kitas priemones taip patikslinus, bus atsižvelgta į visų šeimos narių, visų pirma – nepilnamečių – teisėtus interesus, jie būtų minimaliai ribojami, kiek reikia šių ribojimų tikslams pasiekti, nebūtų tęsiamas visiškas vaikų faktinis atskyrimas nuo tėvo bei užkertamas kelias smurtiniam ieškovės elgesiui prieš šalių abu nepilnamečius vaikus jų namuose jiems ruošiant pamokas.
Ieškovė IES1 atsiliepime į atsakovo prašymą prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai betarpiškai dalyvauja situacijose, kuomet neblaivus atsakovas vaikščiodamas po namus kelia konfliktus, eina į mergaičių kambarius, kabinėjasi, patys vaikai daro garso įrašus. Ieškovei nėra jokio pagrindo manipuliuoti vaikų nuomone, per eilę metų, kuomet atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nepilnamečiai vaikai puikiai atpažįsta, kuomet tėtis yra neblaivus. Pagal nustatytą tvarką, apklausiant nepilnamečius vaikus, niekuomet nedalyvauja nei viena suinteresuota šalis. Ieškovė nedalyvavo apklausiant nepilnametes dukras, tokia situacija paprasčiausiai yra neįmanoma. Vaikų apklausos anketose įprastai nurodoma, kas atvedė vaiką, tačiau tai nereiškia, kad tas žmogus apklausiant buvo šalia. Jei iš tikrųjų atsakovas norėtų dukras vežti ar parvežti iš mokyklos, ieškovė niekuomet tam netrukdytų, nes tikėtina, kad jei jis jau vairuotų automobilį, būtų blaivus. O dukroms labiausiai ir trūksta blaivaus tėvo. Atsakovas pageidauja su dukromis bendrauti ieškovės ir nepilnamečių dukrų gyvenamojoje vietoje. Pagal teismo taikytas ir dabar galiojančias laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas negali lankytis ieškovės ir nepilnamečių dukrų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, atsakovas yra atvykęs į ieškovės gyvenamąją vietą 2 kartus, vieną kartą pasiimti daiktus, kuomet jį įleido pilnametė dukra M. ir antrą kartą, kuomet šalių mažiausioji dukra sirgo. Tai buvo išskirtiniai atvejai, ieškovė racionaliai vertindama situacija, neskundė tokių atsakovo veiksmų, nors formaliai tą galėjo daryti. Todėl atsakovo prašymas susitikimus su dukromis daryti ieškovės namuose yra paprasčiausias psichologinis spaudimas ir kategoriškai nepriimtinas nei ieškovei, nei vaikams.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė atsakovo ATS1 prašymą išklausyti nepilnamečių vaikų nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesiogiai teismo posėdyje. Teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė atsakovo ir nepilnamečių dukrų T. S. Š. ir L. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja tokia tvarka: neporiniais savaitgaliais šeštadienį 11 val. iki šeštadienio 20 val., ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val. vaikus pasiimant iš gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) kiekvieną neporinio savaitgalio dieną ir kiekvieną neporinio savaitgalio dieną grąžinant į gyvenamąją vietą; atsižvelgiant į vaikų norą, dukros gali nakvoti pas tėvą, tuomet vaikai paimami šeštadienį 11 val. ir grąžinami sekmadienį 18 val., apie tokį vaikų norą motina informuojama SMS žinute (raštu). Atsakovas, atsižvelgdamas į vaikų nuomonę, iš anksto, prieš 3 dienas pranešęs ieškovei IES1 raštu ar SMS žinute, turi teisę bet kurios darbo dienos ryte savo automobiliu nuvežti abi šalių nepilnametes dukras į ugdymo įstaigą ir/ar parvežti jas į jų gyvenamąją vietą iš ugdymo įstaigos, joje pasibaigus visiems ugdymo užsiėmimams. Teismas išaiškino, kad atsakovas vaikų bendravimo su juo metu, turi užtikrinti tinkamą vaikų pasiruošimą ugdymo procesui, siekti atkurti santykius su vaikais, atsižvelgti į vaikų nuomonę dėl bendravimo formos, vietos, pasirinktos veiklos ir pan. Teismas išaiškino, kad ieškovė turi ne tik netrukdyti tėvui bendrauti su vaikais, bet ir visokeriopai skatinti vaikų bendravimą su tėvu. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečių dukrų, uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas gyvena skyrium, bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nenustatyta. Teismas nurodė, kad šalių nepilnametei dukrai T. S. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sueis (duomenys neskelbtini)), L. – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sueis (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad mergaitės yra įtrauktos į tėvų skyrybų procesą, dalyvauja šalių konfliktuose, įrašinėja pokalbius, gyvena kartu su mama, todėl nepilnametės T. S. nuomonė neabejotinai paveikta ne tik tarp tėvų susiklosčiusių santykių, bet ir vaiko bei tėvo tarpusavio santykio. Nepilnametė L. yra (duomenys neskelbtini) paauglė, kuri jau turi savo nuomonę ir požiūrį. Iš L. atsakymų į vaiko teisių apsaugos specialistų klausimus matyti, kad L. nenori matytis su tėvu, išsakė nuomonę, jog jos niekas nepriverstų važiuoti pas tėvą. Teismas sprendė iš dalies tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas atsižvelgė į tai, kad: 1) bendravimas nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje negalimas dėl teismo nustatytų ribojimų (2026 m. vasario 5 d. nutartis); 2) nepilnametės šalių dukros išsakė nenorą nakvoti pas tėvą; 3) išvadą teikianti institucija rekomenduoja atsižvelgti į nepilnamečių vaikų nuomonę, iš pradžių tėvui ir vaikams susitinkant viešoje vietoje, vėliau sustiprėjus abipusiam pasitikėjimui ir tarpusavio ryšiams, bendravimo su vaikais tvarką rekomenduoja plėsti; 4) kiekvieną savaitgalį nustatyti bendravimo šiuo metu teismas nemato pagrindo, nes būtina sustiprinti tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšį, tėvui atgauti vaikų pasitikėjimą; 5) nėra pagrindo nustatyti minimalų tėvo ir vaikų bendravimą; 5) ieškovė dėl dukrų vežiojimo neprieštarauja. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pakartotinai prašo teismo posėdyje išklausyti vaikų nuomonės dėl bendravimo tvarkos ypatumų. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti išvadą teikiančios institucijos atstovų kompetencija išklausant vaikų nuomonę, be to iš bylos medžiagos, garso įrašų teismas padarė išvadą, kad vaikai yra paveikti skyrybų proceso, rodo nenorą bendrauti su tėvu, dėl to siekdamas nepakenkti vaikų interesams, vengdamas bloginti vaikų psichologinę būklę teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje atmetė prašymą tiesiogiai teismo posėdyje išklausyti vaikų nuomonę dėl laikinos bendravimo tvarkos.
IIIII. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas ATS1 (toliau – ir apeliantas) prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį, nustatant, kad apeliantas bendrauja su savo dukromis T. S. Š. ir L. Š. jų gyvenamojoje vietoje kiekvieną savaitgalį nepertraukiamai nuo penktadienio 18 val. ir sekmadienio 18 val., taip pat pagal iš anksto, prieš 3 dienas pranešus ieškovei raštu ar SMS žinute, atsakovas turi teisę bet kurios dienos ryte savo automobiliu nuvežti abi šalių nepilnametes dukras į ugdymo įstaigą ir/ar parvežti jas į jų gyvenamąją vietą iš ugdymo įstaigos, joje pasibaigus visiems ugdymo užsiėmimams. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka, kai nepilnamečiai vaikai bendrauja kitoje nei jiems įprastoje vietoje, yra nepriimtina ir patiems vaikams, ir nepadeda atkurti tėvo ir dukrų tarpusavio ryšio. Atsakovas visiškai nekelia jokios grėsmės vaikams ar ieškovei, nėra gauta jokių jų nusiskundimų dėl apelianto elgesio ar ketinimų. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė IES1 prašo atsakovo ATS1 atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Apeliantas laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra įpareigotas gyventi skyriumi nuo ieškovės, taip pat apelianto prašymas dėl laikinos ieškovės ir apelianto naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos teismo jau buvo atmestas, nes nėra suderinamas su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Taigi apeliantas atskiruoju skundu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri yra nesuderinama su jau taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliantas net nevykdo skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Pagal tvarką jis turėjo su dukromis bendrauti 2026 m. kovo 27 ir 28 dienomis, tačiau dukrų nepasiėmė ir nebendravo. Be to, pagal tvarką jis turi teisę nuvežti vaikus į mokyklą, tačiau per visą šį laikotarpį nei karto nei nuvežė, nei parvežė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnamečius vaikus L. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), ir T. S. Š., gimusią (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo TAR1 , išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
2026 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas pasiims vaikus iš jų gyvenamosios vietos kalendorinių metų neporiniais savaitgaliais penktadienio 18 val. ir grąžins jas į jų gyvenamąją vietą artimiausio sekmadienio 18 val.
2026 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje išklausyti vaikų nuomonę.
Žemesnės instancijos teismas
2026 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. teismo nutartimi atsakovui taikomą laikiną įpareigojimą nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad jo bendravimo su šalių nepilnametėmis dukromis tvarka būtų nustatoma tokiomis sąlygomis: atsakovas bendrauja su savo dukromis jų gyvenamojoje vietoje kiekvieną savaitgalį nepertraukiamai nuo penktadienio 18 val. ir sekmadienio 18 val., taip pat pagal iš anksto, prieš 3 dienas pranešus ieškovei raštu ar SMS žinute, atsakovas turi teisę bet kurios dienos ryte savo automobiliu nuvežti abi šalių nepilnametes dukras į ugdymo įstaigą ir/ar parvežti jas į jų gyvenamąją vietą iš ugdymo įstaigos, joje pasibaigus visiems ugdymo užsiėmimams.
Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė atsakovo ATS1 prašymą išklausyti nepilnamečių vaikų nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesiogiai teismo posėdyje. Teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė atsakovo ir nepilnamečių dukrų T. S. Š. ir L. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja tokia tvarka: neporiniais savaitgaliais šeštadienį 11 val. iki šeštadienio 20 val., ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val. vaikus pasiimant iš gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) kiekvieną neporinio savaitgalio dieną ir kiekvieną neporinio savaitgalio dieną grąžinant į gyvenamąją vietą; atsižvelgiant į vaikų norą, dukros gali nakvoti pas tėvą, tuomet vaikai paimami šeštadienį 11 val. ir grąžinami sekmadienį 18 val., apie tokį vaikų norą motina informuojama SMS žinute (raštu). Atsakovas, atsižvelgdamas į vaikų nuomonę, iš anksto, prieš 3 dienas pranešęs ieškovei IES1 raštu ar SMS žinute, turi teisę bet kurios darbo dienos ryte savo automobiliu nuvežti abi šalių nepilnametes dukras į ugdymo įstaigą ir/ar parvežti jas į jų gyvenamąją vietą iš ugdymo įstaigos, joje pasibaigus visiems ugdymo užsiėmimams. Teismas išaiškino, kad atsakovas vaikų bendravimo su juo metu, turi užtikrinti tinkamą vaikų pasiruošimą ugdymo procesui, siekti atkurti santykius su vaikais, atsižvelgti į vaikų nuomonę dėl bendravimo formos, vietos, pasirinktos veiklos ir pan. Teismas išaiškino, kad ieškovė turi ne tik netrukdyti tėvui bendrauti su vaikais, bet ir visokeriopai skatinti vaikų bendravimą su tėvu.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas ATS1 pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka, kai nepilnamečiai vaikai bendrauja kitoje nei jiems įprastoje vietoje, yra nepriimtina ir patiems vaikams, ir nepadeda atkurti tėvo ir dukrų tarpusavio ryšio. Atsakovas visiškai nekelia jokios grėsmės vaikams ar ieškovei, nėra gauta jokių jų nusiskundimų dėl apelianto elgesio ar ketinimų.
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl nustatytos laikinos apelianto ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šeimos teisinių santykių srityje taikomi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai. Teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020 39 punktas).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovas ATS1 įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės IES1 ir jų nepilnamečių dukrų L. Š. ir T. S. Š., uždraudžiant atsakovui lankytis ieškovės ir nepilnamečių gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-672-459/2026 Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju apeliantas patikslintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. teismo nutartimi apeliantui taikomą laikiną įpareigojimą nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad jo bendravimo su šalių nepilnametėmis dukromis tvarka būtų nustatoma tokiomis sąlygomis: apeliantas bendrauja su savo dukromis jų gyvenamojoje vietoje kiekvieną savaitgalį nepertraukiamai nuo penktadienio 18 val. ir sekmadienio 18 val., taip pat pagal iš anksto, prieš 3 dienas pranešus ieškovei raštu ar SMS žinute, atsakovas turi teisę bet kurios dienos ryte savo automobiliu nuvežti abi šalių nepilnametes dukras į ugdymo įstaigą ir/ar parvežti jas į jų gyvenamąją vietą iš ugdymo įstaigos, joje pasibaigus visiems ugdymo užsiėmimams.
Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą tenkino iš dalies ir nustatė laikiną apelianto ir vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią apeliantas su vaikais bendrauja tokia tvarka: neporiniais savaitgaliais šeštadienį 11 val. iki šeštadienio 20 val., ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val. vaikus pasiimant iš gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) kiekvieną neporinio savaitgalio dieną ir kiekvieną neporinio savaitgalio dieną grąžinant į gyvenamąją vietą; atsižvelgiant į vaikų norą, dukros gali nakvoti pas tėvą, tuomet vaikai paimami šeštadienį 11 val. ir grąžinami sekmadienį 18 val., apie tokį vaikų norą motina informuojama SMS žinute (raštu). Atsakovas, atsižvelgdamas į vaikų nuomonę, iš anksto, prieš 3 dienas pranešęs ieškovei IES1 raštu ar SMS žinute, turi teisę bet kurios darbo dienos ryte savo automobiliu nuvežti abi šalių nepilnametes dukras į ugdymo įstaigą ir/ar parvežti jas į jų gyvenamąją vietą iš ugdymo įstaigos, joje pasibaigus visiems ugdymo užsiėmimams. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad: 1) bendravimas nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje negalimas dėl teismo nustatytų ribojimų (2026 m. vasario 5 d. nutartis); 2) nepilnametės šalių dukros išsakė nenorą nakvoti pas tėvą; 3) išvadą teikianti institucija rekomenduoja atsižvelgti į nepilnamečių vaikų nuomonę, iš pradžių tėvui ir vaikams susitinkant viešoje vietoje, vėliau sustiprėjus abipusiam pasitikėjimui ir tarpusavio ryšiams, bendravimo su vaikais tvarką rekomenduoja plėsti; 4) kiekvieną savaitgalį nustatyti bendravimo šiuo metu teismas nemato pagrindo, nes būtina sustiprinti tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšį, tėvui atgauti vaikų pasitikėjimą; 5) nėra pagrindo nustatyti minimalų tėvo ir vaikų bendravimą; 5) ieškovė dėl dukrų vežiojimo neprieštarauja.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad bendravimas nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje negalimas dėl teismo nustatytų ribojimų (2026 m. vasario 5 d. nutartis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią apeliantas bendrauja su savo vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis visiškai nekelia jokios grėsmės vaikams ar ieškovei, nėra gauta jokių jų nusiskundimų dėl apelianto elgesio ar ketinimų, tačiau minėti apelianto argumentai yra nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina pasikartojančius šalių konfliktus, policijos iškvietimus, vaikų išsakytą nesaugumo jausmą, tarp šalių susiklosčiusi situacija neabejotinai neigiamai veikia nepilnamečius vaikus ir jų interesams apsaugoti būtina taikyti tokią laikiną bendravimo su apeliantu tvarką, kuri geriausiai atitiktų jų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka užtikrins prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei padės atkurti apelianto ir vaikų tarpusavio ryšį.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pagal kurią apeliantas bendrautų su vaikais su gyvenamojoje vietoje, nustatymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.