Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verfa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė VMI (toliau – ir ieškovė) pareiškimu (2026-04-13 CBP-423) prašo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Verfa“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė). Nurodo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 27 199,95 Eur. Pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2025m. birželio 16 d., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024 m. sausio 25 d. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. VĮ „Registrų centras“ duomenimis bendrovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu savininko teise registruotų transporto priemonių neturi (transporto priemonė Nissan Qashqai įregistruota valdytojo teisėmis). UAB „Verfa“ yra nemoki, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių VMI. Siekdamas pasiruošti bylos nagrinėjimui, Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus. Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkinęs atsakovės vadovo prašymą (DOK-10263) bylos nagrinėjimą atidėjo ir pakartotinai nustatė atsakovei terminą iki 2026 m. birželio 19 d. Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodytiems dokumentams pateikti. Iki bylos nagrinėjimo atsakovė, jos vadovas dokumentų nepateikė. Atsakovės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo ir pareikalautų dokumentų nepateikimas nelaikomas kliūtimi spręsti klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis ieškovės pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorius, kuriam tokią teisę nustato JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Verfa“ įregistruota 2025 m. vasario 12 d., įmonės vadovas nuo 2015 m. vasario 12 d. AAT1 .

Ieškovės pareiškimas iškelti atsakovei nemokumo bylą grindžiamas bendrovės nemokumu JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes ji nevykdo prievolės atsiskaityti su kreditore.

Teismų praktikoje pažymėtina, kad nemokumo samprata atitinka du nemokumo kriterijus: likvidumo ir balanso testus. Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-451-567/2023, 37 punktas). Taigi, sprendžiant dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, reikšmingas juridinio asmens turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą yra pateikusi tik už 2024 metų laikotarpį. 2024 m. balanso duomenimis įmonės turto vertė buvo 177 288 Eur (ilgalaikis turtas – 33 150 Eur, trumpalaikis turtas – 143 676 Eur, iš kurio 39 674 Eur atsargos, 103 369 Eur per vienus metus gautinos sumos, 633 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 96 371 Eur. 2024 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės grynasis pelnas sudarė 57 371 Eur. 2023 metų balanso duomenimis įmonės turto vertė buvo 108 339 Eur (ilgalaikis turtas – 48 086 Eur, trumpalaikis turtas – 59 445 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 84 793 Eur. 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės nuostoliai sudarė 27 856 Eur.

Iš minėtų duomenų matyti, kad įmonės turimo turto (177 288 Eur) didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas (143 676 Eur) iš kurio net 103 369 Eur per vienus metus gautinos sumos. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024, 28 punktas). Preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024, 28 punktas). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024), todėl atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant jokių įrodymų apie savo mokumą, galimybes atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų objektyviai spręsti, kad ji imasi veiksmų susigrąžinti bent dalį debitorinių skolų. Taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių realią galimybę šias skolas išieškoti iš debitorių. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad debitorinės skolos sudaro didžiausią bendrovės turto dalį, savaime nepatvirtina galimybės jas besąlygiškai panaudoti bendrovės įsipareigojimams vykdyti ar mažinti. Nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes susigrąžinti debitorių skolas, tokios skolos negali būti laikomos bendrovės realiai disponuojamu turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018).

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams 96 371 Eur (mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai) viršija jos turto vertę 73 919 Eur (eliminuojant debitorinių skolas). Taip pat įvertinus atsakovės įsipareigojimų dinamiką 2023-2024 metais matyti, kad 2024 metais įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog išsiaiškinti įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

Viešųjų registrų duomenimis, atsakovei nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto nepriklauso. Ieškovės pateiktais VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu valdytojo teise yra įregistruota viena transporto priemonė.

Įmonės nemokumas taip pat vertinamas atsižvelgiant į jos negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių kreditoriams (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Kaip nurodo ieškovė, pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2025 m. birželio 16 d., o pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka – nuo 2024 m. sausio 25 d.; mokestinių nepriemokų išieškoti nepavyko. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės vykdomi išieškojimai, penkiose vykdomosiose bylose, kurių bendra išieškoma suma sudaro 71 025,43 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nevykdo savo turtinių įsipareigojimų kreditoriams.

Tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Viešais VSDFV duomenimis (2026-06-23) bendrovėje yra apdraustas tik vienas asmuo, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 42,22 Eur. Viešais VMI duomenimis (2026-06-23) atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka siekia 27 199,95 Eur. Teismas neturi duomenų, kad kituose teismuose būtų aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų atsakovė.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022). Tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, kurie gali būti išspręsti, išsaugant ją kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, operatyviai apsaugoti kreditorių bei pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

Pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų apie vykdomą veiklą, iš kurių būtų galima spręsti apie jos gyvybingumą.

Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad įmonė negauna pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais, nemoka mokesčių valstybei ir yra nemoki, nes nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovės vadovas, siekdamas paneigti ieškovės pareiškime nurodytas aplinkybes dėl įmonės nemokumo, nepateikė jokių jas paneigiančių paaiškinimų ar įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuota restruktūrizavimo byla. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Verfa“ finansinė būklė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenimis, šios įmonės administratore atrinkta MB „Debicura“. Teismas neturi duomenų, kad ši kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, todėl MB „Debicura“ skiriama administruoti UAB „Verfa“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ 2.2 punktu patvirtinti bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiai, kurie nustatomi atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinis atlygis negali būti mažesnis kaip 5 MMA ir didesnis kaip 50 MMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta, kad 2026 m. MMA sudaro 1 153 Eur, todėl nemokumo administratorei nustatomas 5 765 Eur bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuojamas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatomas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Verfa“ (juridinio asmens kodas 303569885, buveinės adresas: Vilnius, Balsių Sodų 3-ioji g. 1-1, LT-08425 3-ioji g. 1-1, LT-08425 (duomenys neskelbtini).

Bendrovės nemokumo administratore paskirti mažąją bendriją „Debicura“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše Nr. N-JA0368, adresas Vilnius, Konstitucijos pr. 15-18, LT-09319, tel. +37061430860, el. paštas

(duomenys neskelbtini)i nemokumo administratorei 5 765 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Verfa“ (juridinio asmens kodas 305970567 (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Verfa“ kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus.

Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo dienos išsiųsti ieškovei, atsakovei (buveinės adresu), atsakovės vadovui, paskirtai nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, antstolei A. S., Turto arešto aktų registro tvarkytojui, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą