Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-174-1286/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-22
Bylos Nr.
AN2-174-1286/2026
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-14976-2026-9
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Petkus
Institucija
Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Bylos Nr. AN2-174-1286/2026
Proceso Nr. 4-14-3-14976-2026-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Petkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B., atstovaujamo advokatės Eglės Krikščiūnienės, apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 89-ANR_N-1739-2026 (toliau – ir Nutarimas) G. B. (toliau – apeliantas) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu apeliantas prašė panaikinti Institucijos 2026 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 89-ANR_N-1739-2026 dalyje, kurioje jam uždrausta 3 mėnesius vairuoti transporto priemonę, ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą 1 mėnesio laikotarpiui, paliekant 200 Eur baudą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apelianto skundą su jo skundu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi apelianto skundas buvo atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas, atstovaujamas advokatės, prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartį bei Institucijos Nutarimą dalyje, kuria apeliantui paskirtas 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, skiriant apeliantui švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesio laikotarpiui, kartu paliekant paskirtą 200 Eur baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Apeliantas nuoširdžiai gailisi, yra pasitaisęs, o administracinės atsakomybės tikslai jau yra pasiekti. Nuo pažeidimo padarymo iki apeliacinio skundo padavimo dienos apeliantas nepadarė jokių naujų pažeidimų, taip pat jam nebuvo skirtos baudos ar pritaikytos kitos administracinio poveikio priemonės už naujus administracinius nusižengimus.

Apeliantas per daugiau kaip 30 metų vairavimo stažą nė karto nebuvo baustas už analogišką – lenkimo draudimo – pažeidimą. Tai patvirtina, kad nagrinėjamas pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio ir nėra apelianto sistemingo ar pasikartojančio nedrausmingo elgesio kelyje išraiška. Todėl apelianto atžvilgiu nėra pagrindo taikyti griežtesnę poveikio priemonę, vien siekiant jį papildomai drausminti, skiriant ilgesnį teisės vairuoti atėmimo terminą. Ankstesni administraciniai nusižengimai negali būti pretekstas atsisakyti taikyti švelnesnę sankciją, neįvertinus jų pobūdžio, aplinkybių ir sąsajos su nagrinėjamu pažeidimu.

Pažeidimo padarymo aplinkybės lemia mažesnį jo pavojingumo laipsnį. Nuolat kintantis, remonto darbų nulemtas, eismo organizavimas, horizontaliojo ženklinimo nebuvimas konkrečioje vietoje bei kelio ženklų, ribojančių lenkimą ir greitį, išdėstymas vienas virš kito toje pačioje vietoje objektyviai apsunkina net ir itin atidaus vairuotojo galimybę laiku pastebėti visus laikinus eismo organizavimo pakeitimus. Apeliantas įsitikino, kad priešpriešinėje eismo juostoje transporto priemonių ar kitų kliūčių nėra, lenkimo manevras atliktas šviesiu paros metu, geromis meteorologinėmis sąlygomis, geru matomumu, pakankamai plačiame kelio ruože ir nesukėlė jokio eismo įvykio, žalos ar realios grėsmės kitiems eismo dalyviams ar pačiam apeliantui.

Apeliantas augina du nepilnamečius vaikus (iš viso turi penkis vaikus), eina uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra tiesiogiai reikalinga tiek profesinėms funkcijoms vykdyti, tiek šeimos poreikiams užtikrinti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbui, rūpintis šeima, turi ilgalaikę vairavimo patirtį, nėra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei švelninti.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą vertinimu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirtą 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą apeliantui pakeisti, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesio laikotarpiui, kartu paliekant paskirtą 200 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto prašymas yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą nėra pagrindo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011; 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies, nes apeliantas nuoširdžiai gailisi, po nusižengimo padarymo nepadarė naujų nusižengimų, per daugiau kaip 30 metų vairavimo stažą nė karto nebuvo baustas už analogišką nusižengimą, nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio. Be to, apeliantas teigia, kad augina du nepilnamečius vaikus, eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra tiesiogiai reikalinga tiek profesinėms funkcijoms vykdyti, tiek šeimos poreikiams užtikrinti. Nesutikdamas su šiame punkte nurodytais apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio ir motyvų, įvertino aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgė į apelianto nurodomus argumentus dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo, į byloje esančius duomenis apie apelianto anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, į tai, kad apeliantas administracinio nusižengimo padarymo neneigia ir pripažįsta savo kaltę. Nepalankus apeliantui rezultatas nagrinėjamoje byloje ir ne apelianto pageidaujamų išvadų pirmosios instancijos teisme padarymas savaime neleidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies, taigi, ir daryti išvados, kad skundžiama nutartis dėl to yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas yra padaręs, nors ir ne analogiškų, tačiau didelį kiekį, administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), pažeidimais. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas yra teigiamai charakterizuojama (pavyzdžiui, nėra jokių raštų, rekomendacijų), arba duomenų, kuriuos įvertinus, būtų galima apeliantą teigiamai charakterizuoti. Priešingai, iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas per penkerių metų laikotarpį padarė 66 administracinius nusižengimus, iš kurių visi susiję su KET pažeidimais (b. l. 47-87). Absoliuti dauguma šių nusižengimų yra pavojingi, t. y. viršijant nustatytą maksimalų greitį. Taigi, priešingai nei norėtų apeliantas, byloje nustatytos aplinkybės leidžia jį charakterizuoti kaip nedrausmingą vairuotoją, darantį pasikartojančius nusižengimus ir nepasimokantį iš padarytų klaidų. Apelianto elgesys laikytinas nedrausmingu ir pavojingu kitiems eismo dalyviams. Vien tai, kad po nagrinėjamo nusižengimo apeliantas nepadarė naujo KET pažeidimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Apygardos teismas pažymi, kad, vertinant apelianto elgesį, siekiant susidaryti nuomonę apie jo požiūrį į saugų eismą, įstatymo reikalavimų vykdymą, vertintini apeliantą charakterizuojantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra.

Tokios apelianto nurodomos aplinkybės, kaip būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl šeimos poreikių užtikrinimo, dėl užimamų pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., apeliantui buvo žinomos dar iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, tačiau apeliantas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, žinodamas, kad, turėdamas du nepilnamečius vaikus, turi esmines pareigas savo šeimai, kad yra atsakingas už kasdienę jo vadovaujamos bendrovės veiklą, neįvertino rizikos prarasti teisę vairuoti transporto priemones ir vis dėlto nesusilaikė nuo administracinio nusižengimo padarymo, todėl nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės neturi reikšmės, sprendžiant dėl galimybės apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apelianto padarytas nusižengimas nesukėlė jokio eismo įvykio, žalos ar realios grėsmės kitiems eismo dalyviams ar pačiam apeliantui, nusižengimo pavojingumo nemažina, ir vien šios aplinkybės nėra pakankamos, siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti pažeidėjo padaryto nusižengimo pobūdį, taigi, ir negali būti pagrindu laikyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino. Antai, iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties matyti, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas minėtą normą, šio administracinio nusižengimo nesusiejo su eismo įvykiu, žala tretiesiems asmenims ar kitais pavojingais padariniais, grėsme, todėl tai, kad nebuvo padaryta žala, neįvyko eismo įvykis ir nebuvo grėsmės, nagrinėjamu atveju, vertinant apelianto padaryto nusižengimo pavojingumą, reikšmės neturi. Reikšmės neturi ir kitos apelianto dėstomos aplinkybės, nurodytos šios nutarties 5.3. punkte. Pažymėtina, jog apeliantas, būdamas atsakingas vairuotojas, turėjo kelyje elgtis atidžiai ir rūpestingai, atkreipti dėmesį į visus tiek įspėjamuosius, tiek draudžiamuosius kelio ženklus, todėl atitinkamas kelio ženklų išdėstymas, vykdant kelių remonto darbus, nepažeidus nustatytų reikalavimų, pats savaime nelaikytinas apsunkinančiu galimybę ženklus pastebėti net ir atidžiam vairuotojui.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde, siekdamas pagrįsti jo nurodomų aplinkybių individualų vertinimą, remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-61-606/2026. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017). Iš Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-61-606/2026 matyti, kad asmuo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. 20.41 val., vairuodamas transporto priemonę „Lexus“, magistraliniame kelyje, važiuodamas automagistralėje eismui neskirta kelio juosta iš dešinės pusės ta pačia kryptimi apvažiavo susidariusią transporto priemonių spūstį, kuri buvo susidariusi iš dviejų eismo juostų, tokiais savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, sukeldamas pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, taip pažeidė KET 4, 5, 9, 117, 125 punktų reikalavimus. Be to, minėtoje byloje apie nusižengimą padariusį asmenį buvo pateikta ir jį teigiamai charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš šios nutarties motyvų, susiklostė kitokios aplinkybės: apeliantas buvo baustas ne dėl analogiško nusižengimo, apeliacinis skundas buvo grindžiamas visiškai skirtingomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje nėra apeliantą teigiamai charakterizuojančių duomenų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos ir nurodytos Klaipėdos apygardos teisme taip pat apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl nagrinėjamoje byloje pateiktu precedentu nesivadovaujama.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. B., atstovaujamo advokatės Eglės Krikščiūnienės, apeliacinio skundo netenkinti.

Šis nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Petkus