Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-181-1286/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2026-09-14Utenos apylinkės teismas
  2. eAN2-181-1286/2026Nutartis · 2026-10-27Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-27
Bylos Nr.
eAN2-181-1286/2026
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-15303-2026-6
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Petkus
Institucija
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas
Kategorijos
Bylos Nr. eAN2-181-1286/2026
Proceso Nr. 4-16-3-15303-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Petkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. atstovo advokato Gedimino Rezgio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17629-2026 (toliau – ir Nutarimas) V. J. (toliau – apeliantas) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 850 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių už tai, kad 2026 m. birželio 20 d., 02:09 val., Švenčionių rajono sav., Švenčionių mieste, Adutiškio-Miško gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „VOLKSWAGEN TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (0,54 promilės).

Šalies argumentai

Skundu apeliantas prašė panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę arba skirti kuo trumpesnį jos terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi skundas buvo atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apelianto atstovas advokatas Gediminas Rezgys (toliau – apelianto atstovas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – apelianto skundą tenkinti ir pakeisti Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 13 mėnesių ir skirti kuo trumpesnį šios priemonės terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Konstatavęs kelis galiojančius Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), pažeidimus, teismas nurodė greičio viršijimą, transporto priemonės eksploatavimą be techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo, tačiau nenustatė jokio ankstesnio analogiško – vairavimo esant neblaiviam – pažeidimo.

Nepagrįsta teismo pozicija laikyti nereikšmingomis aplinkybes, kad atsakomybė už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra vienoda nepriklausomai nuo to, ar kilo padarinių, ar buvo padaryta kitų KET pažeidimų, ar veika nustatyta reido metu ir ar paskirta bauda sumokėta. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne atsakomybės buvimo, o jos individualizavimo, klausimas.

0,54 promilės neblaivumas nėra pagrindas pažeidimą laikyti mažareikšmiu, tačiau tai yra santykinai nedidelis neblaivumo laipsnis, kadangi į ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį patenka veikos, kai 0,4 promilės riba viršijama, pavyzdžiui, 7 kartus daugiau nei ją viršijo apeliantas. Be to, žinojimas apie ankstesnį alkoholio vartojimą savaime nėra tapatus suvokimui, kad vairavimo momentu alkoholio koncentracija organizme vis dar viršija teisės aktuose nustatytą ribą.

Buvo nurodytas ne abstraktus automobilio poreikis darbui, o konkreti grandinė: specifinės mobilios darbo funkcijos - nuolatinės kelionės į skirtingus objektus, realių transporto alternatyvų nepritaikomumas, dokumentais patvirtinta darbo praradimo rizika. Skundžiamoje nutartyje nėra motyvų, kodėl šios konkrečios profesinės aplinkybės vis tiek laikytinos tik įprastu daugumai asmenų būdingu teisės vairuoti poreikiu.

Apeliantas sutinka, kad vien šeimos turėjimas ar bendras artimųjų vežiojimo poreikis nėra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tačiau konkrečios pažeidžiamo šeimos nario priežiūros aplinkybės turi būti vertinamos kartu su veikos pobūdžiu, profesiniu poreikiu ir kitais individualiais duomenimis, o ne eliminuojamos vien todėl, kad atskirai nėra išimtinės.

Žemesnės instancijos teismas

Pats pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl egzistuoja ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Vien dėl to, kad apeliantui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad skundžiama yra nepagrįsta ir neteisėta.

Apeliantas padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Nekyla abejonių, kad, atėmus teisę vairuoti, apeliantui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau netaps neįmanoma. Šie nepatogumai vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už apelianto padarytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apelianto atstovas neginčija apelianto kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nagrinėjamu atveju apelianto atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą vertinimu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirtą 13 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą apeliantui pakeisti, nustatant kuo trumpesnį šios priemonės taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto prašymas yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą nėra pagrindo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011; 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Apeliaciniame skunde apelianto atstovas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies, nes apelianto padaryti ankstesni KET pažeidimai yra nesusiję su nagrinėjamos bylos nusižengimu. Teigiama, jog reikšmingos yra aplinkybės, kad apeliantas nebuvo sustabdytas dėl pavojingo vairavimo, nepadarė kitų KET pažeidimų, nesukėlė eismo įvykio ir nepadarė niekam žalos. Apelianto atstovo teigimu, apeliantas tik nežymiai viršijo nustatytą draudžiamą alkoholio koncentraciją organizme. Be to, apelianto atstovas teigia, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl jo užimamų pareigų, kadangi reikia vykti į skirtingus objektus, apeliantas augina nepilnametį sūnų, sutuoktinės motina yra neįgali, kuriai reikalinga priežiūra. Nesutikdamas su nurodytais apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio ir motyvų, įvertino aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgė į apelianto atstovo nurodomus argumentus dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo apeliantui, į byloje esančius duomenis apie apelianto anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, į tai, kad apeliantas administracinio nusižengimo padarymo neneigia ir pripažįsta savo kaltę. Nepalankus apeliantui rezultatas nagrinėjamoje byloje ir ne apelianto pageidaujamų išvadų pirmosios instancijos teisme padarymas savaime neleidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies, taigi, ir daryti išvados, kad skundžiama nutartis dėl to yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas yra padaręs, nors ir ne analogiškų, tačiau kitų KET pažeidimų, kurių dalis yra galiojantys. Be to, nagrinėjamoje byloje pateikti apeliantą teigiamai darbdavio charakterizuojantys duomenys savaime nešalina apeliantą neigiamai charakterizuojančių duomenų, susijusių su juo, kaip eismo dalyviu. Priešingai, iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas per penkerių metų laikotarpį padarė 5 administracinius nusižengimus, iš kurių 4 susiję su KET pažeidimais. Dauguma šių nusižengimų yra pavojingi ir atskleidžiantys apelianto požiūrį į eismo saugumą, t. y. vairavo transporto priemonę be privalomos techninės apžiūros (baustas du kartus), viršijo nustatytą maksimalų leistiną greitį 28 km/h, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Taigi, priešingai nei norėtų apeliantas ir jo atstovas, byloje nustatytos aplinkybės leidžia apeliantą charakterizuoti kaip nedrausmingą vairuotoją, darantį nusižengimus ir nepasimokantį iš padarytų klaidų. Apelianto elgesys laikytinas nedrausmingu ir pavojingu kitiems eismo dalyviams. Apygardos teismas pažymi, kad, vertinant apelianto elgesį, siekiant susidaryti nuomonę apie jo požiūrį į saugų eismą, įstatymo reikalavimų vykdymą, vertintini apeliantą charakterizuojantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra.

Tokios apelianto atstovo nurodomos aplinkybės, kaip būtinumas apeliantui turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl šeimos poreikių užtikrinimo, dėl užimamų pareigų, dėl rizikos prarasti darbą ir kt., apeliantui buvo žinomos dar iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, tačiau apeliantas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, žinodamas, kad, turėdamas nepilnametį vaiką ir neįgalią uošvienę, turi esmines pareigas savo šeimai, kad yra atsakingas savo darbinių funkcijų ir darbdavio pavedimų vykdymą, neįvertino rizikos prarasti teisę vairuoti transporto priemones ir vis dėlto nesusilaikė nuo administracinio nusižengimo padarymo, todėl nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės neturi reikšmės, sprendžiant dėl galimybės apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apelianto padarytas nusižengimas nesukėlė jokio eismo įvykio, žalos ar apeliantas nebuvo sustabdytas dėl pavojingo vairavimo, nusižengimo pavojingumo nemažina, ir vien šios aplinkybės nėra pakankamos, siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti pažeidėjo padaryto nusižengimo pobūdį, taigi, ir negali būti pagrindu laikyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino. Antai, iš ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties matyti, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas minėtą normą, šio administracinio nusižengimo nesusiejo su eismo įvykiu, žala tretiesiems asmenims ar kitais pavojingais padariniais, grėsme, todėl tai, kad nebuvo padaryta žala, neįvyko eismo įvykis ir pan., nagrinėjamu atveju, vertinant apelianto padaryto nusižengimo pavojingumą, reikšmės neturi. Reikšmės neturi ir kitos apelianto atstovo dėstomos aplinkybės, nurodytos šios nutarties 4.3. punkte. Pažymėtina, jog apeliantas, būdamas atsakingas vairuotojas, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti tai, kad buitinio alkotesterio duomenys nelaikytini objektyviais, todėl atitinkamas subjektyvus savo blaivumo vertinimas nėra ir negali būti laikomas pagrindu spręsti, kad asmuo buvo objektyviai ir pagrįstai įsitikinęs, jog yra blaivus, todėl nepadarys atitinkamo nusižengimo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad faktas, jog egzistuoja atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad apeliantas prisipažino, gailėjosi, neturi reikšmės, kadangi nėra sprendžiamas klausimas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino ar nuobaudos dydžio – nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Be kita ko, aplinkybė, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sprendžiant dėl apelianto nubaudimo ir poveikio priemonės skyrimo, jau buvo įvertinta ir pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia, Institucijai apeliantui paskyrus atitinkamą baudą ir uždraudus atitinkamą laikotarpį vairuoti transporto priemones.

Apygardos teismas pažymi, kad iš esmės savo aplinkybėmis panašiose bylose apygardų teismai laikosi panašios pozicijos. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2026 m. kovo 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-58-581/2026, išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutarties, konstatavo, kad vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių pažeidimų, o tokios aplinkybės, kad pažeidėjas dirba, taip pat rūpinasi dukterimi, senyvo amžiaus motina, nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pavojingumo nemažina. Apygardos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytos aplinkybės pažeidėjui buvo žinomos dar iki nusižengimo padarymo, tačiau jo nesulaikė nuo to.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. J., atstovaujamo advokato Gedimino Rezgio, apeliacinio skundo netenkinti.

Šis nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Petkus