Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Ius Positivum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ius Pozitivum“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 3, 4, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme 2026 m. liepos 20 d. gautas bendrovės nemokumo administratorės skundas, kuriuo prašė panaikinti LUAB „Finiens“ 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimus Nr. 3, 4, 5, 6 ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y.: 1) patvirtinti LUAB „Finiens“ administravimo išlaidų sąmatą nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos; 2) patvirtinti LUAB „Finiens“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarką pagal kreditorių susirinkimui pateiktus sprendimų projektus.

Dėl sprendimo 3 darbotvarkės klausimu „Dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ nurodė, kad šiuo klausimu priimtas sprendimas nepatvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatos nuo 2025 m. gruodžio 4 d. bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, nors nemokumo administratorė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus, parengė išsamų priedą Nr. 1, kuriame detaliai pagrindė kiekvieną administravimo išlaidų eilutę, pateikė ekonominius skaičiavimus, faktinius duomenis, sudarytas sutartis, paslaugų atrankos aplinkybes, paaiškinimus dėl paslaugų būtinybės bei kitus administravimo išlaidų pagrįstumą patvirtinančius dokumentus.

Dėl sprendimo 4 darbotvarkės klausimu „Dėl atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą“ nemokumo administratorė nurodė nesutinkanti su bendrovės kreditorių priimtu sprendimu ir pateiktomis pastabomis. Kreditorių teiginys, kad nemokumo administratorė nevykdo ūkinės komercinės veiklos vien dėl to, jog tam tikroms funkcijoms atlikti pasitelkia trečiuosius asmenis, prieštarauja nemokumo proceso esmei ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytam reguliavimui. Aplinkybė, kad atskiroms specializuotoms funkcijoms (buhalterinei apskaitai, nekilnojamojo turto administravimui, teisinėms paslaugoms ir pan.) atlikti pasitelkiami profesionalūs paslaugų teikėjai, nereiškia, jog nemokumo administratorė nevykdo ūkinės komercinės veiklos. JANĮ 77 straipsnio 10 dalis aiškiai numato, kad atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą yra savarankiška administratoriaus atlygio dalis, mokama iš ūkinės komercinės veiklos pajamų ir nustatoma kreditorių susirinkimo. Nepagrįstas kreditorių argumentas, kad administratoriaus atlygis turėtų būti siejamas su bendrovės pelnu, o ne gaunamomis pajamomis. Atlygio susiejimas su faktiškai gaunamomis įplaukomis užtikrina kreditorių interesų apsaugą, nes administratoriaus atlygis tiesiogiai priklauso nuo jo administruojamos veiklos generuojamų pajamų – mažėjant įplaukoms mažėja ir administratoriaus atlygis. Kreditorių grupės siūlymas atidėti kreditorių susirinkimą iki bus išnagrinėtas nemokumo administratorės atstatydinimo klausimas, yra nepagrįstas ir neatitinka bankroto proceso tikslų. Iki tol, kol teismas nėra priėmęs procesinio sprendimo, nemokumo administratorius teisėtai eina savo pareigas ir privalo užtikrinti nenutrūkstamą bankroto proceso eigą.

Dėl sprendimo 5 darbotvarkės klausimu „Dėl ūkinės komercinės veiklos išlaidų patvirtinimo“ nurodė, kad kreditorių teiginys, jog nemokumo administratorė neva siekia neteisėtai pirkti paslaugas iš su ja susijusių asmenų, yra nepagrįstas. Kreditoriams buvo pateikti visi jų prašyti dokumentai, įskaitant sudarytas sutartis, informaciją apie paslaugų teikėjų atranką. Kreditoriams 2026 m. birželio 25 d. buvo pateikti visi banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo nemokumo administratorės paskyrimo dienos iki kreditorių susirinkimo sušaukimo. Bendrovės banko sąskaitų išrašai taip pat buvo pateikti su 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo medžiaga. Nemokumo administratorė priede Nr. 1 išsamiai nurodė vykdomos ūkinės komercinės veiklos mastą, administruojamo turto apimtį, galiojančių nuomos sutarčių skaičių, gaunamas pajamas ir konkrečias funkcijas, kurias nemokumo administratorius privalo atlikti organizuodamas ir prižiūrėdamas ūkinę komercinę veiklą.

Dėl sprendimo 6 darbotvarkės klausimu „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo“ nurodė, kad „prieš“ bendrovės turto pardavimo tvarką balsavo tik koordinuotai bendrovės bankroto procese veikianti kreditorių grupė, kuri pateikė deklaratyvias pastabas (argumentus). Kreditorių teiginiai, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atlikto turto vertinimo ataskaitos yra „neteisėtos“, „niekinės“ ar negali būti naudojamos sprendžiant dėl turto realizavimo, yra deklaratyvūs, teisiškai nepagrįsti. Kreditoriai nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kad vien procedūriniai klausimai, susiję su vertintojo parinkimu, savaime lemia atlikto turto vertinimo negaliojimą ar atima iš jo įrodomąją galią. Tokia kreditorių pozicija iš esmės yra siekiama sudaryti prielaidas toliau vilkinti jau beveik aštuonerius metus trunkantį bankroto procesą. Pažymėjo, kad kreditoriai neginčija nei vertinimo metodikos, nei nustatytų turto verčių, nei konkrečių vertintojo išvadų ar kito ataskaitos turinio. Jie nenurodo jokių faktinių aplinkybių ar specialiųjų žinių pagrindu grindžiamų argumentų, kurie leistų abejoti atlikto vertinimo objektyvumu ar rinkos verte. Visi jų argumentai apsiriboja vien procedūrinio pobūdžio priekaištais dėl vertintojo parinkimo tvarkos. Pradinė turto pardavimo kaina nustatyta remiantis nepriklausomo turto vertintojo nustatyta rinkos verte (JANĮ 85 straipsnis), o turto pardavimas organizuojamas viešųjų varžytynių būdu (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis). Pasak nemokumo administratorės, nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, vienareikšmiškai pateisinanti teismo iniciatyvą perimti bendrovės kreditorių susirinkimo, kuriame lemiamą balsą turi koordinuotai veikianti kreditorių grupė, funkcijas ir patvirtinti turto pardavimo tvarką bei kainą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Teismas, priimdamas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį, žinojo apie 2025 m. gruodžio 18 d. sušauktą kreditorių susirinkimą, į bylą buvo pateikti kreditorių grupės balsavimo biuleteniai, iš kurių matyti, kad kreditorių grupė balsavo už turto vertintojo UAB „Vertinimo partneriai“ kandidatūrą. Tačiau teismui nebuvo pateikta visa sušaukto (bet nemokumo administratorės atšaukto) kreditorių susirinkimo medžiaga – teismas neturėjo informacijos apie visų turto vertintojų pateiktus pasiūlymus. Taigi, teismas nežinojo, kad kreditorių grupė, be jokių paaiškinimų, balsavo ne už mažiausią kainą pasiūliusio turto vertintojo UAB „APUS TURTAS“ kandidatūrą, o už brangesnę kainą pasiūliusio UAB „Vertinimo partneriai“ kandidatūrą, t. y. siekė, jog būtų paskirtas jiems palankus turto vertintojas, su kuriuo patys bendradarbiauja. Šie duomenys teismui buvo pateikti vėliau ne kartą. Tačiau teismas, nepaisydamas šių aplinkybių, priimdamas skundžiamą nutartį, esminę reikšmę suteikė 2025 m. gruodžio 30 d. nutarčiai.

Kreditorių grupė iš esmės ginčija turto vertintojo atrankos procedūrą, tačiau nei teismas, nei kreditorių grupė nekvestionuoja turto vertinimo ataskaitoje nurodytų turto rinkos kainos verčių. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaita nėra pripažinta neatitinkančia teisės aktų reikalavimų, ji taip pat nėra ginčijama teisme, todėl joje pateikti duomenys yra laikomi teisingais. Vien deklaratyvūs kreditorių teiginiai apie tariamą turto vertinimo ataskaitų neteisėtumą nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti spręsti bendrovės turto realizavimo klausimą. 2026 m. kovo 19 d. nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų sutarties ginčijimas yra susijęs su ginču dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, o ne dėl turto vertinimo ataskaitos teisėtumu ir teisingumu, todėl net ir sutarties pripažinimas negaliojančia neturėtų įtakos turto vertinimo ataskaitos teisėtumui.

Teismo motyvai yra prieštaringi – teismas nurodo, kad turto vertinimo ataskaita iš viso nėra būtina ir pradinė turto pardavimo kaina gali būti nustatoma kitais būdais. Taigi, turto vertintojo atrankos procedūros tariamas pažeidimas juolab negali būti kliūtis nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nustatyti turto pardavimo tvarką.

Nemokumo administratorė neneigia, kad nesilaikė 2025 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytos procedūros visa apimtimi, tačiau toks elgesys buvo motyvuotas – nemokumo administratorė, įvertinusi kreditorių grupės elgesį, kai jų parinktas vertintojas per 6 mėnesius po sutarties sudarymo neatliko užsakyto vertinimo, ir siekį atrinkti ne ekonomiškiausią kandidatūrą, o kreditorių grupei palankaus ir galimai susijusio vertintojo kandidatūrą, pasirinko veikti bendrovės ir visų kreditorių interesais ir, neviršydama JANĮ numatytų įgaliojimų, savarankiškai atrinkti objektyviai geriausią pasiūlymą pateikusį nepriklausomą turto vertintoją, užtikrindama tiek proceso koncentraciją, tiek ekonomiškumą. Nemokumo administratorės pasiūlyta bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo tvarka atitinka JANĮ įtvirtintus turto pardavimo principus ir yra orientuota į kuo didesnę turto realizavimo kainą bei operatyvų bankroto proceso užbaigimą.

Apeliantės įsitikinimu, įvertinus bendrovės bankroto bylos faktines aplinkybes, šiuo atveju yra susidariusi išskirtinė situacija, vienareikšmiškai pateisinanti teismo iniciatyvą perimti bendrovės kreditorių susirinkimo, kuriame lemiamą balsą turi koordinuotai veikianti kreditorių grupė, siejama su S. R., funkcijas ir patvirtinti bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainą.

Turto vertintoja UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atrinkta neteisėtai, jos paslaugos neteisėtos ir tai pripažinta įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. ir 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimis. Šios teismo nutartys privalomos tiek nemokumo administratorei, tiek turto vertintojui.

Aplinkybę, kad nemokumo administratorė nesilaikė bendrovės kreditorių 2025 m. spalio 23 d. susirinkimo sprendime nustatytos turto vertintojo atrinkimo tvarkos, atskirajame skunde pripažino ir pati nemokumo administratorė. Kreditorių susirinkimų sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi.

Atskirojo skundo argumentai apie tariamą kreditorių grupės veikimą priešingai bendrovės interesams yra nepagrįsti.

Bendrovės turto vertinimo ataskaitos yra neteisėtos ne dėl jų turinio kokybės, o dėl to, kad gautos apeinant privalomą, teismo įsiteisėjusia 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3239-794/2025 teisėtu ir pagrįstu pripažintą kreditorių susirinkimo sprendimą. Kreditoriai neginčija vertintojo taikytos metodikos, jie remiasi tuo, kad ataskaitos užsakytos pažeidžiant privalomą kreditorių susirinkimo sprendimą, o tai yra savarankiškas ir su Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22–23 straipsniais nesusijęs pagrindas.

Net jeigu teismas pripažintų, kad pirmiau nurodytos ataskaitos gali būti naudojamos, tai savaime nesukuria kreditoriams pareigos patvirtinti jose nurodytomis vertėmis grindžiamas pradines bendrovės turto pardavimo kainas, nes pradinę turto pardavimo kainą nustato ne turto vertintojas, o kreditorių susirinkimas. Turto vertinimo ataskaita yra tik viena iš aplinkybių, į kurią kreditoriai atsižvelgia, spręsdami dėl JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintų rinkos kainos, didžiausios kainos ir turto apyvartos greičio principų įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos (bendrovės nemokumo administratorės) skundas dėl bendrovės kreditorių 2026 m. birželio 29 d. susirinkimo sprendimo 6 darbotvarkės klausimu, kuriuo nepatvirtinta bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kainos. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių susirinkimo sprendimų dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo pripažinimas negaliojančiais.

Dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. spalio 26 d. gauti suinteresuoto asmens (bendrovės kreditorės) UAB „8 stebuklai“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareikštas prašymas tenkinti bendrovės nemokumo administratorės atskirąjį skundą; 2026 m. spalio 27 d. gauti suinteresuoto asmens (bendrovės kreditorės) UAB „Azoran“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareikštas prašymas atmesti bendrovės nemokumo administratorės atskirąjį skundą, taip pat prašoma išreikalauti įrodymus; 2026 m. spalio 28 d. gauti suinteresuoto asmens (bendrovės kreditorės) UAB „Nikosparta“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma nemokumo administratorės atskirąjį skundą patenkinti; 2026 m. spalio 28 d. gauti suinteresuotų asmenų (bendrovės kreditorių) „Statum“ EOOD, UAB „Linsana“, UAB „Krestan“, UAB „Azoran“, UAB „Estero“, UAB „Globersa“, UAB „Rentopa“ ir V. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma netenkinti bendrovės nemokumo administratorės atskirojo skundo, priimti atskirąją nutartį, išreikalauti įrodymus bei priimti naujus įrodymus.

Pagal CPK 42 straipsnio nuostatas šalys turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus, savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šia teise šalys gali naudotis ir apeliaciniame procese (CPK 302, 338 straipsniai), tačiau nepažeisdamos CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą pasibaigus skundo padavimo terminui.

Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostatas atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos; kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimama rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka. Nutarties kopija proceso dalyviams per elektroninių paslaugų portalą (EPP) išsiųsta 2026 m. rugsėjo 14 d. ir, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 punktu, laikoma įteikta 2026 m. rugsėjo 15 d. Taigi, terminas atskirajam skundui paduoti suėjo 2026 m. rugsėjo 21 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4 dalis). Atskirasis skundas paduotas 2026 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 23 d. proceso dalyviams per EPP išsiuntė bendrovės nemokumo administratorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties bei pranešimą, kuriame nurodė, kad proceso dalyviai turi teisę per 14 dienų nuo atskirojo skundo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimus į bendrovės nemokumo administratorės atskirąjį skundą; procesiniai dokumentai laikomi įteikti 2026 m. rugsėjo 24 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 punktas). Terminas pateikti atsiliepimus suėjo 2026 m. spalio 7 d. Kreditorių rašytiniai paaiškinimai Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti 2026 m. spalio 26–27 d., t. y. jau pasibaigus CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, taip pat pažymi, kad jais siekiama paneigti bendrovės nemokumo administratorės atskirajame skunde nurodytus argumentus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuotų asmenų (kreditorių) pateiktus rašytinius paaiškinimus, pateiktus praleidus įstatymo nustatytus terminus procesiniams dokumentams apeliaciniame procese pateikti (CPK 42 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis, 323, 338 straipsniai). Pavėluotai pateiktų rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėtų įrodymų priėmimas neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes kiltų būtinybė atidėti teismo posėdį ir kitiems proceso dalyviams sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais susipažinti.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2868-258/2018 (dabartinis bylos Nr. B2-1-794/2026) atsakovei UAB „Finiens“ iškelta bankroto byla; ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Finiens“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

Į bendrovės bankroto bylą 2026 m. liepos 2 d. pateiktas 2026 m. birželio 29 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 18 su priedais. Iš protokolo turinio nustatyta, kad 2026 m. birželio 29 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo šie klausimai: 1) dėl darbotvarkės patvirtinimo; 2) dėl kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimo; 3) dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo; 4) dėl atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą; 5) dėl ūkinės komercinės veiklos išlaidų patvirtinimo; 6) dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo. Kreditoriai susirinkime 3, 4, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais priėmė tokius sprendimus:

3 darbotvarkės klausimu – nepatvirtinti lentelėje nurodytos bankroto administravimo išlaidų sąmatos nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki LUAB ,,Finiens“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos;

4 darbotvarkės klausimu – nenustatyti LUAB ,,Finiens“ nemokumo administratorei UAB ,,Ius Positivum“ 25 proc. be PVM nuo įplaukų per mėnesį atlygio už ūkinės komercinės veiklos vykdymą nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki ūkinės komercinės veiklos vykdymo pabaigos (priedas Nr. 1);

5 darbotvarkės klausimu – nepatvirtinti lentelėje nurodytų LUAB ,,Finiens“ ūkinės komercinės veiklos išlaidų nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki ūkinės komercinės veiklos vykdymo pabaigos;

6 darbotvarkės klausimu – nepatvirtinti bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarkos (spręsta dėl 36 punktų).

Bendrovės nemokumo administratorė 2026 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teisme pateikė skundą dėl bendrovės 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimų 3, 4, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais panaikinimo ir prašė panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus nurodytais darbotvarkės klausimais bei išspręsti klausimą iš esmės: patvirtinti priede Nr. 1 nurodytą LUAB „Finiens“ administravimo išlaidų sąmatą nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos; patvirtinti LUAB „Finiens“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarką pagal kreditorių susirinkimui pateiktus sprendimų projektus.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratorės skundą patenkino iš dalies: patvirtino bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos dalį „Nekilnojamojo turto remontas, sutvarkymas, techninės būklės palaikymas, sandarinimas, žemės sklypų šienavimas, draudimas, apsauga, mokesčių susijusių su nekilnojamuoju turtu mokėjimas, skelbimų (varžytynių) mokesčiai, privalomųjų nurodymų vykdymas ir t. t.“ ir šiai išlaidų rūšiai nustatė ne daugiau nei 5 000 Eur be PVM per mėnesį, „Kanceliarinės, pašto, transporto, dokumentų archyvavimo, banko mokesčiai ir pan.“ ir šiai išlaidų rūšiai nustatė ne daugiau nei 500 Eur be PVM per mėnesį, taip pat ūkinės komercinės veiklos išlaidų dalį „Kanceliarinių, transporto, banko mokesčių išlaidos“ ir šiai išlaidų rūšiai nustatė ne daugiau kaip 500 Eur be PVM per mėnesį. Kitą nemokumo administratorės skundo dalį atmetė. Nutarties dalį dėl bendrovės 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 6 darbotvarkės klausimu teismas motyvavo tuo, kad kreditorių nepritarimas nemokumo administratorės pasiūlytai bendrovės turto pardavimo tvarkai yra susijęs su konkrečiomis abejonėmis dėl turto vertinimo ataskaitos teisėtumo, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog kreditoriai vengia spręsti turto realizavimo klausimą ar kad susiklostė išimtinės aplinkybės, pateisinančios teismo įsikišimą.

Bendrovės nemokumo administratorė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas atmetė skundą dėl 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 6 darbotvarkės klausimu, motyvuodama tuo, kad teismas: 1) per didelę teisinę galią suteikė 2025 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkime priimtam sprendimui, kuris Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi pripažintas teisėtu; 2) neįvertino aplinkybių, kad, priimdamas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį, teismas neturėjo visos informacijos apie kreditorių grupės elgesį dėl turto vertintojo parinkimo; 3) nei teismas, nei kreditorių grupė nekvestionuoja turto vertinimo ataskaitoje nurodytų turto rinkos kainos verčių.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo pagrindų

Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba 2) dėl materialiųjų (turinio) aspektų neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 38 punktas; 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025, 38 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apskųstas kreditorių susirinkimo sprendimas būtų priimtas pažeidžiant nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarką. Apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo procedūrinių pažeidimų nebuvimo nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų aspektų nepasisako.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nepatvirtinta bendrovės turto pardavimo tvarka

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju kreditorių nepritarimas nemokumo administratorės pasiūlytai pardavimo tvarkai yra susijęs su konkrečiomis abejonėmis dėl turto vertinimo ataskaitos teisėtumo, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog kreditoriai apskritai vengia spręsti turto realizavimo klausimą ar kad susiklostė išimtinės aplinkybės, pateisinančios teismo įsikišimą.

Apeliantės teigimu, bendrovės kreditorių 2026 m. birželio 29 d. susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu sprendimas nepatvirtinti bendrovės turto pardavimo tvarkos priimtas kreditorių grupės, turinčios balsų dauguma, kuri kreditorių susirinkimo sprendimui nepritarė, nors nei nustatytų turto verčių, nei siūlomos pardavimo tvarkos nekvestionuoja.

JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). JANĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens turtas turi būti parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Taigi, nurodytais turto pardavimo principais iš esmės siekiama, kad turtas bankroto procese būtų parduodamas už didžiausią įmanomą kainą ir kuo greičiau. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindiniu nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).

Kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo vertinimo klausimais teismų praktikoje išsamiai pasisakyta aiškinant iki 2019 m. gruodžio 31 d. juridinių asmenų bankroto procesų vykdymą reglamentavusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Šiais klausimais suformuota teismų praktika, aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išlieka aktuali ir jos turi būti laikomai taikant JANĮ nuostatas, kiek ji yra suderinama su nauju juridinių asmenų nemokumo proceso reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas sprendimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pvz., kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Kreditorių susirinkimas (komitetas), priimdamas nutarimą parduoti įmonės turtą, turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką ir kainą, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Kreditorių susirinkimas (komitetas), įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą kompetenciją, parduodamo turto kainą paprastai nustato įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat atsižvelgdamas į kitus veiksnius – realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2017, 33 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, jog būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 30 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).

Taigi, siekiant nemokumo proceso tikslų – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą – realizuojant juridinio asmens turtą iš varžytinių yra būtina tinkamai ir teisėtai nustatyti realizuojamo turto rinkos vertę bei atitinkamai nustatyti tinkamą jo pardavimo kainą bei parinkti optimaliausią turto realizavimo būdą.

Jau nurodyta, kad pagal JANĮ 86 straipsnio 3 dalį, siūlydamas pradinę turto pardavimo kainą, nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti jos pagrindimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovės kreditoriai 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkime 6 darbotvarkės klausimu dėl 36 nekilnojamojo turto objektų pardavimo tvarkos nustatymo ir dėl visų nekilnojamojo turto objektų priėmė sprendimus nepatvirtinti bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo tvarkos. Iš byloje esančio bendrovės 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkim protokolo Nr. 18 matyti „už“ balsavo 34,23 proc.; „prieš“ – 65,56 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Iš byloje esančių kartu su bendrovės 2026 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 18 pateiktų balsavimo raštu biuletenių matyti, kad kreditoriai UAB „Estero“, UAB „Lisana“, UAB „Rentopa“, UAB „Azoran“, Statum“ EOOD, kurie kreditorių susirinkimo 6 darbotvarkės klausimu balsavo „prieš“, balsavimo biuleteniuose nurodė pastabą, jog turto vertintojas UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ atrinktas neteisėtai; tai pripažinta įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. ir 2026 m. balandžio 30 d. nutartimis; nemokumo administratorė, atrinkdama turto vertintoją bei su juo sudarydama sutartį, nesilaikė kreditorių patvirtintos turto vertintojo atrankos tvarkos, veikė viršydama pareigas (ultra vires), todėl jos veiklos rezultatai yra neteisėti. Taigi, kreditoriai balsavimą „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą bendrovės turto pardavimo tvarką motyvavo neteisėtu bendrovės turto įvertinimu, kurį nemokumo administratorė atliko nesilaikydama kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintos nekilnojamojo turto vertintojo atrinkimo tvarkos.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3239-794/2025, išnagrinėjęs bendrovės nemokumo administratorės UAB „Reniva“ skundą dėl bendrovės kreditorių 2025 m. spalio 23 d. susirinkime priimtų nutarimų 2 ir 3 darbotvarkės klausimais panaikinimo, nustatė, kad 2025 m. spalio 23 d. susirinkime 2 darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl bendrovės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo ir priimtas sprendimas patvirtinti kreditorių grupės pasiūlytą sprendimo projektą: „Įpareigoti BUAB „Finiens“ nemokumo administratorių per 10 kalendorinių dienų nuo kvietimo paskelbimo dienos: 1. Viešai paskelbti kvietimą pateikti pasiūlymus dėl BUAB „Finiens“ nekilnojamojo turto objektų vertinimo šiose informavimo priemonėse: interneto svetainėje www.skelbiu.lt; laikraščiuose „Verslo žinios“, „Lietuvos rytas ir BNS Spaudos centre. 2. Tiesiogiai išsiųsti kvietimus ne mažiau kaip 15 licencijuotų nekilnojamojo turto vertintojų, kviečiant pateikti turto vertinimo ataskaitos parengimo kainos pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto objektų, nurodytų UAB „Reniva“ teiktame priede Nr. 1; 3. Gavus turto vertintojų pasiūlymus, pateikti juos visiems LUAB „Finiens“ kreditoriams ir sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl: turto vertintojo parinkimo; turto vertinimo ataskaitos užsakymo. 4. Gavus kreditorių susirinkimo parinkto turto vertintojo parengtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta LUAB „Finiens“ turto rinkos vertė, sušaukti kreditorių susirinkimą sprendimui priimti dėl šio turto vertinimo rezultatų patvirtinimo bei tolesnių veiksmų, susijusių su turto realizavimu.“ Teismas nusprendė, kad bendrovės kreditorių 2025 m. spalio 23 d. susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas neprieštarauja įstatymui, bankroto proceso tikslams ir kreditorių interesams, yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3239-794/2025 atskiruoju skundu nebuvo apskųsta, ji yra įsiteisėjusi.

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo procesinių sprendimų privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis principas reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) privalo būti vykdomas visas nekeičiant jo esmės.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1896-794/2026, išnagrinėjęs bendrovės nemokumo administratorės skundą dėl bendrovės kreditorių 2026 m. kovo 5 d. susirinkimo sprendimų panaikinimo, be kita ko, sprendė ir dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos (3 darbotvarkės klausimas) bei nepatvirtino bankroto administravimų sąmatos dalies dėl 16 000 Eur išlaidų, kurias sudaro išlaidos už turto vertinimą pagal nemokumo administratorės su UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ 2026 m. kovo 19 d. sudarytą sutartį, motyvuodamas tuo, kad nemokumo administratorės pažeidžiant kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytą turto vertintojų atrankos tvarką sudaryta nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų sutartis negali būti laikoma tinkamu pagrindu tvirtinti šios rūšies administravimo išlaidas, o kreditorių susirinkimo sprendimai šioje dalyje turi būti vertinami atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti anksčiau nustatytos procedūros laikymąsi.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovės nemokumo administratorė sutartį dėl bendrovės turto įvertinimo sudarė su turto vertintoju UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“ nesilaikydama bendrovės kreditorių 2025 m. spalio 23 d. susirinkimo sprendimu 2 darbotvarkės klausimu patvirtintos bendrovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, kuria, be kita ko, patvirtinta ir turto vertintojo parinkimo procedūra. Šią aplinkybę nemokumo administratorė pripažino ir atskirajame skunde (atskirojo skundo 46 punktas).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad bendrovės kreditorių 2026 m. birželio 29 d. susirinkime 6 darbotvarkės klausimu buvo pateikta tvirtinti bendrovės turto (36 nekilnojamojo turto objektų) pardavimo tvarka. Byloje nėra ginčo, kad turto pardavimo kaina nustatyta pagal turto vertinimą, atliktą turto vertintojo UAB „Centro kubas–Nekilnojamasis turtas“, su kuria sutartis sudaryta nesilaikant kreditorių 2025 m. spalio 23 d. susirinkimo sprendimu patvirtintos tvarkos, nepaisant to, kad kreditorių susirinkimo sprendimas įsiteisėjusia 2025 m. gruodžio 30 d. teismo nutartimi pripažintas teisėtu, taip pat to, jog teismas 2026 m. balandžio 30 d. nutartyje pabrėžė būtinybę užtikrinti anksčiau nustatytos procedūros laikymąsi.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nemokumo administratorius pagal JANĮ nuostatas paprastai turi diskreciją organizuoti bankroto procesą ir pasirinkti paslaugų teikėjus, įskaitant ir turto vertintojus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nurodyta nemokumo administratoriaus diskrecija yra apribota bendrovės kreditorių 2025 m. spalio 23 d. susirinkimo sprendimu 2 darbotvarkės klausimu, kuris įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi yra pripažintas teisėtu. Dėl to šis kreditorių susirinkimo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas tol, kol nėra panaikintas ar pakeistas įstatymo nustatyta tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad JANĮ nėra nustatyta draudimo kreditorių susirinkimui peržiūrėti anksčiau priimtų savo sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 39 punktas).

Jau nurodyta, kad klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu ir priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl, kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota (nutarties 41 punktas). Nagrinėjamu atveju bendrovės kreditorių 2026 m. birželio 29 d. susirinkimo sprendimas 6 darbotvarkės klausimu (nepatvirtinti bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarkos) priimtas iš esmės dėl to, kad bendrovės turto kaina nustatyta remiantis turto vertinimo ataskaitomis, kurias atliko nesilaikant kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintos turto vertintojo atrankos tvarkos parinktas turto vertintojas. Atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes ir nurodytus motyvus, yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, esant aptartoms aplinkybėms, kreditorių susirinkimo sprendimas 6 darbotvarkės klausimu dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo, nepatvirtinant administratoriaus pasiūlytos nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, negali būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu ir nėra išimtinių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti teismo intervenciją į kreditorių susirinkimo kompetenciją spręsti dėl bendrovės turto pardavimo.

Atsižvelgus į nustatytas ginčo aplinkybes šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad kreditoriai, nepritardami bendrovės nemokumo administratorės pasiūlytai bendrovės turto pardavimo tvarkai, remdamiesi tuo, jog nemokumo administratorė nesilaikė ankstesniu galiojančiu kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytos bendrovės turto įvertinimo procedūros, veikia prieš bendrovės ir kitų kreditorių interesus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos, susijusios su bendrovės bankroto procese siekiamo realizuoti turto pardavimo tvarkos nustatymu, aplinkybes, teisingai pritaikė nemokumo teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą nutarties dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.