Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, ieškovės IES2 dėl ieškinį išlaikymo vaikui padidinimo atsakovui ATS1 , trečiajam asmeniui TRA1, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad visada siųsdavo pinigus savo vaikų išlaikymui per motiną. Gimus jo ir jo partnerės dukrai prasidėjo sunkumai, nes dukra turėjo daug sveikatos problemų. Stengiasi mokėti, kiek gali, bet ne tokias sumas, kaip prašo. Sutinka mokėti sūnui 250 Eur, dukrai 100 Eur, jei jo ir jo partnerės sveikata bus gera. Dukrai išlaikymo neteikia, sūnaus išlaikymą moka po 160 svarų antstoliui. Savo trečiai dukrai per mėnesį išleidžia 100 svarų, nes dukra rūpinasi partnerė, o jis daugiau moka mokesčius. Pats gauna per mėnesį 2 300 svarų atlyginimą. Dirba per dvi darbo vietas, todėl reikalingas automobilis, už kurą turi susimokėti pats, darbdavys neapmoka. Išleidžia 20-30 svarų už įrankius. Turi arba remontuoti dabartinį automobilį, arba turi imti paskolą kitam automobiliui. Partnerė neturi automobilio, atsakovo automobiliu nesinaudoja. Dukra į mokyklą važiuoja pati, autobusu. Dirba tris dienas per savaitę. Antro darbo neieško, nes tada reikėtų mokėti didesnius mokesčius valstybei. Gyvena sename name, yra įsipareigoję bankui jį prižiūrėti, kiekvienais metais turi kažką atnaujinti. Sutinka su antstolio pateikta pažyma. Turėjo skolą Sodrai, kurią baigė mokėti 2023 m., kai ieškovė ėmė pinigus iš Sodros už vaikus. Stengėsi visada nors kažkiek mokėti. Neleidžia savo nepilnametės dukros į ekskursijas, nes neturi finansinių galimybių. Kiek gali, finansiškai nors kažkiek prisideda. Dukra turi problemų su oda, dantenomis, problemų su kalba, mikčioja. Tai tęsiasi jau ilgą laiką. Pagalbos iš giminių ar aplinkinių negauna. Partnerės mama turi sveikatos problemų, atsakovo mama taip pat pensininkė, padėti negali. Laukė, kad vaikai susirastų jį. Dėl automobilio remonto pateikė būsimas išlaidas, kurios tik laukia. Atsakovo darbingumas neapribotas. Mano, kad tėvai vienodai turi rūpintis vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškiniai tenkinami iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė IES2 ir atsakovas ATS1 yra nepilnamečio sūnaus G.G., gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnametės dukters IES2 , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui padidinimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes, kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme numatyta, kad pagrindas reikalauti keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tiek tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, tiek vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta priteisti iš ATS1 nepilnamečio sūnaus G., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2011-02-23 iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui G.G. buvo dveji metai. Šiuo metu G.G. – 17 metų. Akivaizdu, kad dėl vaiko amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaiko poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo reikmėms, daugiau lėšų reikia skirti ir jo maistui, rūbams, avalynei ir kt. Be to, yra pablogėjusi G.G. sveikatos būklė, jam diagnozuota vidutinė depresija, reikalingi vaistai, įvairios terapijos. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo (dėl sveikatos), išaugo ir jo išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir yra pagrindas pakeisti 2011 m. gegužės 31 d. teismo sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

Pagal ieškovės IES2 pateiktą sūnaus poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, vaikui kas mėnesį maistui reikia skirti 300 Eur, būsto išlaikymo išlaidos 80 Eur per mėnesį, ugdymo išlaidų suma per mėnesį sudaro 40 Eur, vidutinės vaiko sveikatos ir higienos išlaidos yra 250 Eur per mėnesį (150 Eur sveikatos priežiūra, 50 Eur medikamentai, papildai, 50 Eur higiena ir priežiūra), išlaidos vaiko drabužiams ir avalynei per mėnesį siekia 80 Eur, poilsiui ir laisvalaikiui skiriama 170 Eur (110 Eur sportas, 60 Eur laisvalaikis), transporto išlaidos, skiriamos vaiko nuvykimui į gydymo įstaigą, lankytinus objektus ir kt., viso transporto išlaidos yra 70 Eur per mėnesį, ryšio išlaidos 23 Eur, technologinės priemonės 70 Eur, iš viso vaiko materialinių poreikių patenkinimui būtina skirti 1083 Eur per mėnesį. Nurodė, kad sūnui nustatyta vidutinio sunkumo depresija, valgymo sutrikimai (anoreksija), yra bandęs žaloti save, todėl daugiau lėšų reikia skirti sūnaus mitybai, sporto užsiėmimams, įvairioms atpalaiduojančioms terapijoms.

Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos yra išdidintos. Atkreipė dėmesį, kad sūnus gauna nemokamą maitinimą mokykloje. Be to, iš ieškovės pateiktų čekių matyti, kad perkami saldumynai, kiti nebūtini maisto produktai, netinkami vaikams. Taip pat nurodė, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja išlaidas būstui, kadangi dalį laiko bute gyvena ne tik ieškovė su vaikais, bet ir jos tėvai. Pažymėjo, kad sveikatai, vaistams ir papildams nurodytos išlaidos yra labai išdidintos, byloje nėra jokių įrodymų, kad tokios sumos realiai išleidžiamos. Nelaikė būtinomis išlaidų už sporto būrelius, kurių sūnus net nelanko. Nesutiko, kad technologinėms priemonėms reikia kas mėnesį išleisti po 70 Eur vienam vaikui. Taip pat pažymėjo, kad nurodyta nepagrįstai didelė suma transporto išlaidoms, kadangi Panevėžyje viešojo transporto sektorius yra gerai išvystytas ir vežioti vaikus į mokyklą ar naudotis pavežėjų paslaugomis nėra būtina. Atkreipė dėmesį, kad vaikams yra skiriami valstybės pinigai, taip pat yra galimybė gauti išmokas kanceliarinėms išlaidoms padengti, kurie taip pat turi būti naudojami vaikų poreikiams tenkinti.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 minimalią mėnesio algą (toliau – MMA). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2026 m. sausio 1 d. yra patvirtinusi minimaliąją mėnesinę algą – 1 153 Eur, atskaičius mokesčius – apie 847 Eur. Taigi, orientacinis išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų nuo 2026 m. sausio 1 d. sudarytų apie 423,50 Eur (847 Eur / 2). Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

Ieškovė nurodė išlaidas, reikalingas užtikrinti būtinas vaikų raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visgi, teismo vertinimu, kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos (būstui – 80 Eur; išlaidos sveikatai ir higienai – apie 250 Eur; poilsiui ir laisvalaikiui – 170 Eur; technologijoms 70 Eur; transportui 70 Eur) vaiko išlaikymui yra nepagrįstai padidintos, nes nėra pagrįstos atitinkamais įrodymais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė su vaikais gyvena tėvų bute, kuriame šaltąjį sezoną (apie pusę metų) gyvena ir ieškovės tėvai, todėl nurodyta suma yra mažintina. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nenurodė, kokius vaistus reikia nuolat vartoti sūnui, kokius papildus jis vartoja ir ar tai būtina, nepateikė įrodymų kokias papildomas sumas išleidžia papildams, terapijoms, specialistų konsultacijoms. Todėl nurodyta suma sveikatai ir higienai yra mažintina iki 100 Eur. Išlaidos poilsiui ir laisvalaikiui, teismo vertinimu, taip pat yra per didelės, ieškovė nepateikė įrodymų, kad kiekvieną mėnesį išleidžia panašią sumą, be to, ieškovės elgesys mokant už sporto klubą, sūnui į jį net neinant, laikytinas visiškai nepagrįstu, todėl, teismo vertinimu, pakankama suma poilsiui ir laisvalaikiui būtų 50 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė nepagrindė patiriamų 70 Eur išlaidų transportui bei 70 Eur išlaidų technologijoms kiekvieną mėnesį. Sutiktina, kad tam tikros išlaidos transportui yra patiriamos, tačiau sūnus yra pakankamo amžiaus, kad galėtų į mokyklą ar būrelį nuvykti viešuoju transportu, taip pat neaišku, kokias technologijas reikia nuolat pirkti, kad per mėnesį būtų išleidžiama 70 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes, nurodytus poreikius, teismas sprendžia, jog optimali šalių vaiko poreikius užtikrinanti suma laikytina 847 Eur. Taigi, kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 423,50 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2026 m. sausio 1 d. per mėnesį yra 129,50 Eur vaikui, papildoma 76,20 Eur išmoka skiriama nepasiturinčioms/gausioms šeimoms ar vaikams su negalia, taigi, ieškovė už vaiką kaip nepasiturinti turėtų gauti 205,70 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 320,65 Eur suma kiekvienam vaikui ((847 Eur – 205,70 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės darbinės pajamos yra apie 800 Eur, vaikų pinigai už 2 vaikus – 411,40 Eur (ieškovė IES1 teismo posėdyje nurodė, kad jos gaunami „vaiko pinigai“ pervedami į IES2 sąskaitą). Ieškovė nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto ar kito vertingo turto neturi. Iš viso ieškovė turi 2 išlaikytinius, nepilnametį sūnų ir pilnametę dukterį, besimokančią mokykloje. Pažymėtina, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti po 400 Eur vaiko išlaikymui, ieškinyje nurodydama, kad sūnui ir dukrai išleidžia daugiau kaip po 1 000 Eur per mėnesį, pateikdama išlaikymui skiriamų lėšų lenteles nurodė, kad išlaidos kiekvienam vaikui viršija 1 000 Eur. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė per mėnesį gauna maždaug 800 Eur pajamų, iš kurių turi išgyventi 3 asmenys. Todėl, teismo vertinimu, pati ieškovė nėra pajėgi skirti vaikams tokio išlaikymo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini) su partnere TRA1, kartu augina 11 metų dukterį. Taigi, atsakovas turi tris išlaikytinius. Atsakovas dirba 3 dienas per savaitę po 12 valandų, per mėnesį gauna apie 2 300 svarų po mokesčių. Gyvena sename name, kurį yra įsipareigojęs bankui nuolat prižiūrėti. Taip pat turi automobilį, kuriuo važiuoja į darbą. Kuro darbdavys neapmoka, taip pat neapmoka automobilio remonto ir darbo įrankių. Sutiktų mokėti sūnui po 250 Eur kas mėnesį. Nurodo, kad jo išlaidos yra didesnės nei gauna pajamų, todėl jam turi padėti partnerė.

Teismų praktikoje nurodoma, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pakankamas pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Visos abejonės dėl tinkamo tėvų pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymo, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), turi būti vertinamos išlaikytinio interesų naudai. Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti. Pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams, o ne valstybei ir ne tretiesiems asmenims.

Atsakovas nurodė, kad jo partnerė dirba toje pačioje darbovietėje taip pat 3 dienas per savaitę po 12 val., taigi, manytina, kad gauna panašų darbo užmokestį. Atsakovas tvirtina, kad jis rūpinasi buitimi, moka mokesčius, perka maistą, daiktus namams, o prie savo nepilnametės dukters išlaikymo prisideda maždaug 100 svarų per mėnesį, tuo tarpu visą kitą dukters išlaikymą prisiima jo partnerė. Taigi, jei atsakovas su partnere visas išlaidas dalintų po lygiai, akivaizdu, kad nepilnametės dukters išlaikymui atsakovas skirtų nepalyginamai didesnę sumą. Taip pat teismas pažymi, kad atsakovas nuolat tvirtino, kad nepilnametės dukters sveikatos priežiūrai išleidžia labai dideles sumas, tačiau iš į bylą pateiktos atsakovo išlaidų lentelės matyti, kad atsakovo nepilnametės dukters sveikatos priežiūrai per mėnesį išleidžiama apie 29 svarus (6 svarai akiniams, 22,50 svarų logopedo pagalbai), taip pat įvardino būsimas išlaidas apie 60 svarų ortodontiniam gydymui. Be to, atsakovas savo patiriamų išlaidų automobilio remontui (vidutiniškai po 308 svarų per mėnesį) nepagrindė jokiais įrodymais. Teismo vertinimu, tokios išlaidos, sudarančios 3 696 svarus per metus, yra pernelyg didelės. Kita vertus, teismas sutinka, kad atsakovo finansinė padėtis nėra labai gera, atsižvelgiant į tai, kad jam reikia mokėti būsto kreditą, savivaldybės, kelių bei kitus (duomenys neskelbtini) nustatytus mokesčius.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog abiejų nepilnamečio vaiko tėvų finansinė padėtis nėra labai gera. Kita vertus, lyginant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė akivaizdaus skirtumo, todėl vaiko tėvai lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Įvertinęs šias aplinkybes, vaiko tėvų turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę bei poreikius, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju G.G. išlaikymui tėvų galima teikti suma yra apie 600 Eur (jau išskaičius 205,70 Eur) per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje vaiko išlaikymo prievolėje 300 Eur. Teismas konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui G.G. nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys, 3.208 straipsnio). Teismo vertinimu, nustatyta iš atsakovo priteistina vaiko išlaikymui skirta suma yra racionali ir adekvati, atitinkanti vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdoma (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pilnamečio vaiko išlaikymo

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, taip pat turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje.

Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015).

Byloje nustatyta, kad ieškovė IES1 mokosi (duomenys neskelbtini). Mokslų pabaiga numatyta 2026 m. liepos 31 d.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos poreikiai mėnesiui yra apie 900 Eur, prie ieškinio pridėjo poreikių lentelę, kur bendra suma per mėnesį sudaro 1 246 Eur: 300 Eur maistui, 80 Eur komunaliniams mokesčiams, 11 Eur drabužiams ir avalynei, 80 Eur higienai ir priežiūrai, 340 Eur mokslo išlaidoms, 60 Eur technologinėms priemonėms, 9 Eur ryšio paslaugoms, 70 Eur transporto išlaidoms, 150 Eur laisvalaikiui, pomėgiams, 50 Eur sveikatai. IES2 nurodė, kad labai didelės išlaidos yra susijusios su išleistuvėmis, reikia mokėti už dovanas mokyklai, išleistuvių šventę (1 100 Eur), už klasės išvyką į Norvegiją (apie 1 100 Eur).

Kaip žinoma, teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015), todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir jų būtinumo papildomai įrodinėti nereikia. Be to, sprendžiant dėl vaikui, taip pat ir pilnamečiui vaikui, išlaikymui reikalingos išlaikymo sumos atsižvelgiama į minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Ginčui aktualiu laikotarpiu minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarė 777,39 Eur atskaičius mokesčius, nuo 2026 m. sausio 1 d. apie 847,00 Eur atskaičius mokesčius.

Pasisakydamas dėl ieškovės išlaikymui būtinų išlaidų dydžio, teismas nurodo, kad ieškovės nurodomos patiriamos išlaidos (1 249,00 Eur) viršija orientacines minimalias išlaidas, kurių detalaus įrodymo nereikalaujama. Ieškovės į bylą pateikė įrodymus dėl patiriamų komunalinių išlaidų, išlaidų pirkiniams.

Pasisakant dėl ieškovės IES2 patiriamų komunalinių išlaidų, pažymėtina, kad ieškovės poreikių lentelėje nurodyta, jog per metus patiriama maždaug 960,00 Eur komunalinių išlaidų, kurios gaunamos patiriamų išlaidų sumą dalinant 3 asmenims (ieškovėms ir G.G.). Tačiau ieškovė IES2 nurodė, kad maždaug pusę metų kartu su jais gyvena ir jos tėvai, dėl ko, teismo vertinimu, dalis išlaidų turėtų būti dalijama 5 asmenims. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad jos patiriamos komunalinės išlaidos pagrindžia didesnio nei minimalus orientacinis jos išlaikymo poreikį.

Į bylą pateikti prekių įsigijimo čekiai taip pat neįrodo didesnių nei minimalaus orientacinio dydžio ieškovės išlaikymui reikalingų išlaidų.

Didesnius savo poreikius ieškovė grindė korepetitoriams patiriamomis išlaidomis, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kokias išlaidas kiekvieną mėnesį patyrė ieškovė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įrodymais pagrįsta, kad buvo laikomas tik vienas papildomas egzaminas (IELTS), kainavęs apie 250 Eur, kas dalinant iš 12 mėnesių sudarytų maždaug 20 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė IES1 neįrodė, kad per mėnesį patiria 340 Eur išlaidų mokyklos išlaidoms, t. y. kad jos patiriamos išlaidos pagrindžia didesnio nei minimalus orientacinis jos išlaikymo poreikį.

Pasisakydamas dėl išlaidų išleistuvėms (1 100 Eur be rūbų), klasės kelionei į Norvegiją (1 100 Eur), laisvalaikiui ir pomėgiams (po 150 Eur kas mėnesį) būtinumo teismas pažymi, kad kaip žinoma, pilnamečio vaiko parama negali būti siejama su visų vaiko poreikių patenkinimu, pilnamečiam vaikui priteisiama parama iš esmės yra orientuota į būtinųjų poreikių ir mokymosi išlaidų padengimo užtikrinimą. Teismo vertinimu, aukščiau minėtos išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos ieškovės IES1 išlaikymo išlaidos, jos sietinos su papildomomis tėvų galimybėmis.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovės išlaikymui būtinos išlaidos per mėnesį sudaro maždaug 847,00 Eur.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turi reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Be to, dėl įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-2011; kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės IES1 turtinė padėtis sunki. Ji gyvena būste, kurį jai suteikia ieškovė IES2 , neturi vertingo turto, šiuo metu negauna jokių pajamų, išskyrus 205 Eur valstybės mokamų „vaiko pinigų“. Mokydamasi gimnazijoje ir siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, ji neturi galimybių tuo pačiu dirbti ir savarankiškai visiškai savęs išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti. Ieškovės teigimu, ją išlaiko tik motina. Iš ieškovės pateikto jos užsiėmimų mokykloje tvarkaraščio, įvertinus ir laiką, skirtiną namų darbams atlikti, matyti, kad savarankiškai dirbti ir taip gauti pajamų savo išlaikymui ieškovė praktiškai neturi objektyvios galimybės dėl jos užimtumo mokymosi procese. Ieškovė turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę ir pareigą susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Tikslas siekti išsilavinimo yra remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją, o aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų moksleiviams siekti pabaigti mokyklą.

Šių duomenų visetas, teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą ieškovei IES1 , o būtent, yra visos būtinos minėtos teismų praktikos suformuluotos sąlygos šiai pareigai vykdyti – ieškovės turtinė padėtis sunki, ji pažangiai ir sąžiningai mokydamasi siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo galimybes teikti ieškovei išlaikymą. Atsižvelgiama ir į tai, kad, kaip minėta, ieškovė siekia įgyti tik vidurinį išsilavinimą, o tėvai turi didesnę pareigą išlaikyti pilnametį moksleivį, siekiantį vidurinio išsilavinimo, nei pilnametį, siekiantį kitokio išsilavinimo (aukštojo ar profesinio) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, 2009 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-7-204/2009 ir kt.).

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina laikytis vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo.

Įvertinęs ieškovės IES2 ir atsakovo aptartą turtinę padėtį, ieškovės IES2 pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, atsakovo pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, atsakovo gyvenimą užsienio tuo pačiu ir ekonomiškai stipresnėje valstybėje, teismas sprendžia, kad prie pilnametės vidurinio išsilavinimo siekiančios dukters poreikių tenkinimo turėtų prisidėti ir atsakovas, o pareiga teikti paramą vidurinėje mokykloje besimokančiam pilnamečiui vaikui negali būti perkeliama tik ieškovės motinai.

Atsižvelgdamas į išlaikymo reikalingo pilnamečio asmens poreikius, į aplinkybę, jog išlaikymo reikalingas šalių pilnametis vaikas siekia įgyti tik vidurinį išsilavinimą, į atsakovo ir ieškovės IES2 turtinę padėtį (teismo vertinimu, abiejų tėvų padėtis yra panaši), teismas daro išvadą, kad galimas ieškovės tėvų teikti jai išlaikymas yra apie 400,00 Eur per mėnesį ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje prievolėje 200,00 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis.

Teismas, įvertinęs ieškovės IES1 ir atsakovo finansinę padėtį, daro išvadą, kad 200 Eur dydžio paramos per mėnesį suma atitiktų pusiausvyros principą: ieškovės interesą patenkinti jos minimalius būtiniausius poreikius bei atsakovo finansines galimybes tokio dydžio paramą teikti, t. y. tokio dydžio paramos suma prisidės prie būtiniausių ieškovės poreikių tenkinimo, taip pat nebus padaryta esminė žala atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams ir iš esmės nepablogins atsakovo turtinės padėties (CK 3.1921 straipsnis, 3.198 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog ieškovė, būdama pilnamete, turi įvertinti savo poreikius ir neturint galimybių visus juos patenkinti, teikti prioritetą būtiniausiems. Todėl ieškovės IES1 reikalavimas dėl 450 Eur paramos per mėnesį priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei IES21 200 Eur dydžio periodinę paramos išmoką, mokėtiną kas mėnesį nuo 2025 m. lapkričio 10 d. iki jis mokysis (duomenys neskelbtini) (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl paramos įsiskolinimo

Ieškovė IES1 taip pat prašo priteisti paramos įsiskolinimą už 4 mėnesius, t. y. laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 4 d. iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 450 Eur per mėnesį, iš viso 1 800 Eur. Nurodė, kad atsakovas nuo jos pilnametystės išlaikymo jai nebeteikė.

Bylos duomenimis nustatyta, ką patvirtino ir ieškovė bei atsakovas, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai nuo 2025 m. liepos 4 d., todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama po 200 Eur už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 4 d. iki 2025 m. lapkričio 10 d., kreipimosi į teismą dienos, t. y. už 4 mėnesius, iš viso – 800 Eur paramos įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinius iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės IES1 reikalavimas patenkintas 45 proc., ieškovės IES2 – 65 proc., bendroj sumoj visi reikalavimai kartu sudėjus patenkinti maždaug 52 proc.

Ieškovių atstovas į bylą pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas Nr. APD-2026-07538 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų IES1 (618,75 Eur) ir Nr. APD-2026-07531 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų IES2 (587,50 Eur).

Atsakovas prašo iš ieškovių priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4 418,76 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nurodytas bylinėjimosi išlaidas grindė PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimų nurodymais.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 122,00 Eur žyminio mokesčio (72 Eur + 50 Eur) už patenkintą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo ir ieškinio už išlaikymo padidinimą nepilnamečiam vaikui.

Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinių reikalavimų daliai, t. y. valstybei iš atsakovo priteisia 627,25 Eur patirtų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (1 206,25 x 52 proc.).

Atsakovui iš ieškovių turėtų būti priteista 2 121,00 Eur (4 418,75 x 48 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvienos – po 1 060,00 Eur.

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas įvertinęs tai, jog ieškovės IES1 atveju ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, tarp tėvo ir dukters, kad ieškovei pačiai yra reikalinga finansinė parama, ji pati jokių pajamų negauna, 1 060,00 Eur suma, kurią ji turėtų sumokėti atsakovui, prilygtų daugiau nei 5 mėnesių išlaikymui, kuris jai reikalingas iš tėvo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendžia atsakovui iš ieškovės IES1 nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės IES2 atsakovui priteisiama 1 060,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d. Nr. 1R-386/1K-411 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

IES2 ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymą ieškovei IES2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo 2025 m. lapkričio 10 d. iki IES2 mokysis Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , bet ne ilgiau iki jai sukaks dvidešimt ketveri metai.

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 4 d. iki 2025 m. lapkričio 10 d. įskaitytinai.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

IES2 ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio ir nustatyti, kad ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nuo 2025 m. gruodžio 19 d. teikia išlaikymą sūnui G.G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) , kasmėnesinėmis periodinėmis 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) dydžio išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , valstybei 627,25 Eur (šešis šimtus dvidešimt septynis eurus 25 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) bei 122,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 2222).

Priteisti ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš ieškovės IES2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 1 060,00 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.