Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doreita“ prašymą, suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymą motyvuoja savo veiklos specifiškumu bei sudėtinga finansine padėtimi. Nurodo, kad pareigos įvykdyti teismo sprendimą neginčija ir siekia prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti visiškai, tačiau šiuo metu vienkartinis visos priteistos sumos išieškojimas bendrovei sukeltų itin sunkias ir galimai negrįžtamas pasekmes – būtų faktiškai apribota bendrovės galimybė vykdyti įprastą ūkinę veiklą, bendrovė negalėtų užbaigti jau pradėtų darbų, negautų už juos planuojamų pajamų, negalėtų atsiskaityti su darbuotojais ir tiekėjais, o tai savo ruožtu dar labiau pablogintų bendrovės finansinę padėtį. Laisvų piniginių lėšų, kuriomis būtų galima nedelsiant padengti visą priteistą sumą, pareiškėja neturi. Bendrovės gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su vykdomais darbais, jų etapų užbaigimu bei veiklos sezoniškumu, todėl laikotarpiu nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d., dėl gamtinių sąlygų, bendrovės vykdoma veikla praktiškai nevykdoma arba yra itin apribota. Šiuo laikotarpiu bendrovės galimybės generuoti pajamas yra ženkliai mažesnės, tuo tarpu aktyviuoju sezonu bendrovė vykdo darbus, gauna pajamas ir iš jų gali palaipsniui atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, nukreipus išieškojimą į visą priteistą sumą ir areštavus bendrovės sąskaitas, bendrovės veikla būtų ne tik apsunkinta, bet faktiškai galėtų būti visiškai apribota. Tuo tarpu suteikus galimybę prievolę įvykdyti per protingą 7 mėnesių laikotarpį, bendrovė galėtų toliau vykdyti ūkinę veiklą, gauti pajamas ir iš jų nuosekliai atsiskaityti su kreditoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Doreita“ dėl skolos priteisimo. 2025 m. gruodžio 23 d. teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš UAB „Doreita“ 16 150,00 Eur skolą, 2 096,85 Eur palūkanas, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 11,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 150,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 911,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės – UAB „Juris LT“, naudai. 2025 m. gruodžio 31 d. papildomu sprendimu tenkintas ieškovės prašymas ir iš atsakovės UAB „Doreita“ priteista 101,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Juris LT“ naudai. 2026 m. sausio 23 d. sprendimas įsiteisėjo, 2026 m. rugsėjo 8 d. ieškovei pagal minėtą teismo sprendimą išduotas vykdomasis raštas.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019, 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, konstatuota, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje prašoma išdėstyti ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą, t. y. 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo vykdymas perduotas antstoliui Mariui Alšauskui, užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo nenagrinėti pašymo dėl sprendimų išdėstymo pagrįstumo. Aktualioje teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu laikomasi pozicijos, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir panašiai). Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020). Nagrinėjamu atveju matyti, kad UAB „Doreita“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė 2026 m. rugsėjo 15 d., t. y. praėjus beveik 8 mėnesiams po Panevėžio apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1082-400/2025 įsiteisėjimo, tačiau nedelsiant po to kai sprendimo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla.

Pareiškėja prašyme išdėstyti teismo sprendimų vykdymą 7 mėnesių laikotarpiui remiasi savo veiklos specifika (sezoniškumu) bei sunkia materialine padėtimi, kaip aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtines CPK 284 straipsnio nuostatas. Susipažinus su pareiškėjos pateiktu prašymu ir jį pagrindžiančiais duomenimis (banko sąskaitų išrašais 2024-2026 m.), atsižvelgiant į pareiškėjos turimus kreditorinius įsipareigojimus, jos veiklos specifiką, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikti duomenys sudaro pagrindo spręsti, jog UAB „Doreita“ finansinė padėtis šiuo metu yra prasta, todėl skolos neišdėstymas sukeltų jai itin sunkias pasekmes.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos finansinė būklė yra prasta, išrašas iš banko sąskaitos patvirtina, jog pareiškėjos sąskaita yra areštuota. Duomenų apie šiuo metu UAB „Doreita“ laisvai disponuojamas lėšas byloje nėra. Pareiškėja pažymėjo, kad jos veikla yra įtakojama klimato veiksnių, jos specifinėje veikloje vyrauja technologinės atostogos (dėl nepalankių oro sąlygų) nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d., todėl tuo laikotarpiu bendrovės veikla yra ribota. Vertinant 2024 – 2026 m. bendrovės apyvartas, matyti, kad žiemos laikotarpio pajamos sudaro apie 20 procentų visos apyvartos, todėl šiuo metu visų lėšų ieškovės ieškinio patenkinimui neturi. Taigi, pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Doreita“, nors ir vykdo veiklą, tačiau dėl jos specifiškumo šiuo laikotarpiu susiduria su finansiniais sunkumais, kurie buvo įtakoti objektyvių priežasčių, todėl nėra pakankamai pajėgi įvykdyti visą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir 2025 m. gruodžio 31 d. papildomą sprendimą iš karto. Teismo vertinimu, pareiškėjos padėtis yra tiek sudėtinga, jog priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų pareiškėjai itin sunkias pasekmes, apribotų galimybę tinkamai ir sklandžiai vykdyti veiklą (CPK 185 straipsnis).

Teismo vertinimu, pareiškėja gera valia siekia įvykdyti teismo sprendimą, tačiau siekia tai derinti su turimomis finansinėmis galimybėmis, kurios šiuo metu, kaip jau nustatyta, yra ribotos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Šiuo atveju, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad teismo procesinių sprendimų įvykdymo išdėstymas, kai ieškovė jai priteistą sumą atgaus per ilgesnį laikotarpį, nesukels jai neproporcingų neigiamų pasekmių, kai pareiškėja visos sumos sumokėti iš karto objektyviai neturi galimybių. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja objektyviai neturi galimybių iš karto sumokėti priteistą sumą, jog pagal savo finansines galimybes įsipareigoja atlikti mokėjimus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėja, pasinaudodama CPK 284 straipsnyje įtvirtinta procesine teise, siekia nesąžiningai pasipelnyti ieškovės sąskaita. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais, pareiškėjos prašymas išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą tenkinamas, teismo sprendimu priteistos 19 298,85 Eur skolos mokėjimas išdėstytinas 7 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant UAB „Doreita“ nuo kito mėnesio po šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio 25 dienos mokėti UAB „Juris LT“ tokias įmokas: 6 mėnesius sumokėti po 2 756,00 Eur ir 7-tą mėnesį sumokėti 2 762,85 Eur.

Teismas pažymi, kad esant neaiškumams, tikslią mokėtiną sumą pagal Panevėžio apylinkės teismo priimtą sprendimą nustato išieškojimą vykdantis antstolis, šalims pateikus įrodymus.

Be to, pareiškėjai išaiškintina, kad turėdama finansines galimybes, pareiškėja gali teismo sprendimą visa apimtimi įvykdyti ir nelaukdama termino, kuriam išdėstytas teismo sprendimo vykdymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doreita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tenkinti.

Išdėstyti 2025 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu bei 2025 m. gruodžio 31 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Doreita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priteistos 19 298,85 Eur skolos mokėjimą dalimis 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 2 756,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 00 ct), paskutinį mėnesį sumokant 2 762,85 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 85 ct) į uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia sumokėti skolos dalimi sumokant ieškovei 11,15 procentų dydžio metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo teismo priteistos sumos (16 150,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyti, kad pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Doreita“ nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turi teisę tęsti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.