- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-504-478/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00119-2020-2
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- E. U., Lietuvos apeliacinio teismo
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. U. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo advokato Remigijaus Jakšto prašymas dėl nuteistajam Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL), t. y. 70 000 Eur(septyniasdešimties tūkstančių eurų) dydžio baudos pakeitimo viešaisiais darbais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-557/2023 E. U. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nubaudė 3 100 (trijų tūkstančių vieno šimto) MGL (155 000 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų)) dydžio bauda, kurią nuteistasis per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turėjo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, ir 5 dalimis, E. U. taip pat taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant 88 971,99 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt vieno euro 99 ct) sumą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-478/2024 E. U. paskirtą bausmę – baudą – sumažino iki 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) MGL (70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų), kurią nuteistasis per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turėjo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalimis, nustatyta iš E. U. konfiskuoti 87 929,50 Eur (aštuoniasdešimt septynių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt devynių eurų 50 ct) sumą. Kita Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 7 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-32-557/2023 (t. 31, b. l. 169). Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. patvarkymu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, dalyje dėl 87 929,50 Eur konfiskavimo iš E. U. pateiktas vykdyti antstoliui (t. 31, b. l. 92).
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m birželio 7 d. pranešimu E. U. buvo informuotas apie pareigą per vienerius metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 23 d., susimokėti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, paskirtą 70 000 Eur (septyniasdešimties tūkstančių eurų) baudą (t. 31, b. l. 95). Iki nustatyto termino bauda nebuvo sumokėta.
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. patvarkymu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, dalyje dėl 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) MGL (70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) dydžio baudos išieškojimo iš E. U. pateiktas vykdyti antstoliui (t. 31, b. l. 180, 185).
Klaipėdos apygardos teisme 2026 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas nuteistojo E. U. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto prašymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės – 70 000 Eur (septyniasdešimties tūkstančių eurų) – baudos, kurios dalis – 65 000 Eur (šešiasdešimt penkių tūkstančių eurų) suma – nesumokėta, pakeitimo viešaisiais darbais.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nuteistojo E. U. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto 2026 m. rugpjūčio 19 d. prašymas buvo netenkintas motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta galimam baudos pakeitimui viešaisiais darbais būtina sąlyga – faktas, kad asmuo, kuriam bauda paskirta, neturi lėšų jai sumokėti. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į antstolį dėl baudos sumokėjimo išdėstymo ir mokėjimų grafiko sudarymo ar kad baudos išieškojimas iš nuteistajam priklausančio nekilnojamojo turto ir banko sąskaitose turimų lėšų, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, būtų negalimas. Aplinkybė, kad priverstinį baudos išieškojimą vykdantis antstolis iki šiol nesikreipė į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog dabartinėje vykdymo proceso stadijoje antstolis nemato kliūčių toliau vykdyti priverstinio baudos išieškojimo veiksmus ir nemano, kad yra išnaudotos visos galimybės priverstiniam baudos išieškojimui, o tolesnis baudos išieškojimas yra negalimas. Be to, dėl nuteistojo sveikatos būklės kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybės atlikti fizinio pobūdžio viešuosius darbus.
Skundo argumentai
Advokatas Remigijus Jakštas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – nuteistajam E. U. Lietuvos apeliacinio teismo 2024. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-478/2024 paskirtą 70 000 Eur (septyniasdešimties tūkstančių eurų) baudą, kurios dalis – 65 000 Eur (šešiasdešimt penkių tūkstančių eurų) suma nesumokėta, pakeisti viešaisiais darbais baudžiamajame įstatyme nustatyta tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartis nemotyvuota, nepagrįsta ir priimta visapusiškai neįvertinus nuteistojo E. U. turtinės padėties. Teismas nutartyje rėmėsi aplinkybe, kad priverstinį išieškojimą vykdantis antstolis iki šiol nesikreipė į teismą dėl bausmės pakeitimo, tačiau pagal galiojančias įstatymo nuostatas, tokį kreipimąsi gali teikti ir pats nuteistasis. Be to, formalus laukimas, kol antstolis atliks visus įmanomus veiksmus ir patvirtins visišką išieškojimo negalimumą, tik užvilkins bausmės įvykdymą, todėl yra nesuderinamas su bausmės tikslais.
Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad savanoriškai paskirtos baudos nuteistasis per nustatytą terminą nesumokėjo dėl objektyvių priežasčių. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. išdavė teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu antstolis pradėjo priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš antstolio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad paskirta bauda dar nėra sumokėta ir pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą bendra mokėtina suma 2026 m. liepos 24 d. yra 65 000 Eur (šešiasdešimt penki tūkstančiai eurų). Be to, E. U. pirmiau nurodyto nuosprendžio pagrindu yra pradėta dar viena antstolio vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 7 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl turto konfiskavimo 87 929,50 Eur (aštuoniasdešimt septynių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt devynių eurų 50 ct) sumai. Nagrinėjamu atveju baudos išieškojimas iš E. U. yra objektyviai negalimas, nes jo gaunamos pajamos yra minimalios, o ir jos nurašomos antstolio. Už 2024 metus E. U. bendros pajamos (iš darbovietės, valstybinio socialinio draudimo fondo, valstybinės mokesčių inspekcijos) buvo 1 871,20 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyniasdešimt vienas euras 20 ct), už 2025 metus –1 975,78 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt penki eurai 78 ct), už 2026 metus – 1 804,75 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai keturi eurai 75 ct). Antstoliui pradėjus priverstinį išieškojimą, visoms E. U. sąskaitoms taikomas areštas. 2024 m. liepos 30 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla dėl turto konfiskavimo) buvo nurašytos visos jo sąskaitoje buvusios lėšos, t. y. 7 629,60 Eur (septyni tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt devyni eurai 60 ct). Atkreiptinas dėmesys, kad E. U. sūnus G. U. nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. kiekvieną mėnesį perveda į tėvo sąskaitą po 300 Eur (tris šimtus eurų), kurie taip pat yra nurašomi antstolio. Lėšų nurašymui nuteistasis E. U. yra davęs savanorišką sutikimą. Areštuotas yra ir E. U. vardu registruotas nekilnojamas turtas, t. y. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, šis turtas yra įkeistas 2007 m. balandžio 5 d. sutartine hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini). Preliminari viso areštuoto ir įkeisto turto vertė yra apie 39 400 Eur, o nuteistajam po skyrybų su žmona priklauso tik pusė minėto turto. Nepadengta kredito (hipoteka įkeisto turto) dalis 6 264,71 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt keturi eurai 71 ct). Taigi, nuteistojo turimas turtas ir lėšos neužtikrina galimybės sumokėti jam paskirtą baudą.
Po nuosprendžio priėmimo E. U. sveikatos būklė pablogėjo (tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai), o tai riboja jo galimybes dirbti ne tik dabartinėje darbovietėje MB „Statybų partneriai“, bet ir kitą papildomą darbą. Dėl turimų sveikatos problemų E. U. dažnai būna nedarbingas, dėl to mažėja net jo dabartinėje darbovietėje gaunamos pajamos. Daugiau jokių pajamų nuteistasis negauna ir kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi. E. U. nevengė mokėti baudos, o tiesiog neturėjo objektyvios galimybės jos sumokėti. Santaupų ir kitų pajamų šaltinių jis neturi, bandymas įsidarbinti užsienyje dėl amžiaus ir turimų sveikatos problemų buvo nesėkmingas. Antstolio pagal abi vykdomąsias bylas išieškoma suma sudaro 157 929,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt devynis eurus 50 ct). Pagal pateiktus duomenis matyti, kad nuteistojo gaunamos pajamos yra per mažos sumokėti baudą, o ½ turimo nekilnojamojo turto pardavimas padengtų tik 1/9 antstolio išieškomos sumos ((39 400-6 264,71):2=16 567,65). Esant susidariusiai situacijai priverstinis baudos išieškojimas šioje byloje gali trukti net kelis dešimtmečius. Toks priverstinio išieškojimo proceso tęsimas tik didina antstolio vykdymo išlaidas, kurios tampa papildoma finansine našta nuteistajam, tačiau pačios baudos sumokėjimo galimybių nedidina. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nuteistajam paskirta bausmė – bauda – gali būti keičiama viešaisiais darbais, nes E. U. ne tik nevengia baudos mokėjimo, bet ir sutinka, kad ši jam paskirta bausmė būtų pakeista viešaisiais darbais, kurie būtų ne tik socialiai naudingi, bet ir užtikrintų efektyvesnį bausmės vykdymą bei realų jos poveikį nuteistajam.
Motyvuojamoji dalis
Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Advokato Remigijaus Jakšto skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, gynėjo advokato Remigijaus Jakšto skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad nuteistajam E. U. paskirtos baudos pakeisti viešaisiais darbais nėra pagrindo. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartimi minėtas klausimas išspręstas tinkamai, atsižvelgus į jo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat įvertinus duomenis apie nuteistojo E. U. turtinę padėtį, sveikatos būklę, turimus įsipareigojimus.
Baudos, kaip bausmės rūšies, vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 6 straipsnis nustato baudos bausmės įvykdymo būdus – savanorišką ir priverstinį. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir tai patvirtinančius dokumentus pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui (BVK 7 straipsnio 1 dalis). BVK 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis nesumokėjo baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis).
Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, teismas gali pakeisti paskirtą baudos bausmę viešaisiais darbais tik nustatęs, kad asmuo neturi realių galimybių įvykdyti jam paskirtą bausmę. Sutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad teisės aktuose nėra aiškiai įtvirtinta taisyklė, jog teisę kreiptis dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais turi tik antstolis. Kita vertus, aplinkybė, kad antstolis iki šiol nesikreipė į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, žemesnės instancijos teismo nutartyje pagrįstai įvertinta kaip papildomas argumentas, patvirtinantis, jog nuteistojo turtinė padėtis nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą konstatuoti baudos išieškojimo negalimumą. Nors teisę kreiptis dėl baudos pakeitimo turi ir pats nuteistasis, šios teisės egzistavimas nepaneigia teismo teisės atsižvelgti į tai, kad priverstinį išieškojimą vykdantis antstolis iki šiol neinicijavo tokio klausimo sprendimo. Be to, aukštesnysis teismas pažymi, kad baudos pakeitimas viešaisiais darbais yra išimtinio pobūdžio priemonė, taikoma tik tais atvejais, kai, visapusiškai įvertinus nuteistojo turtinę padėtį bei finansines galimybes, nustatoma, jog paskirtos baudos įvykdymas objektyviai negalimas.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti tokią išvadą. Nuteistojo gynėjo nurodomos aplinkybės dėl sudėtingos E. U. finansinės padėties ir sveikatos būklės savaime nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jis yra netekęs darbingumo, neturi galimybių dirbti, sumokėti paskirtą baudą ir spręsti dėl jos pakeitimo kita, švelnesne bausmės rūšimi – viešaisiais darbais. E. U. nėra pripažintas nedarbingu, dalis gynėjo pateiktų dokumentų apie jo apsilankymus gydymo įstaigose yra iš ankstesnių – 2021, 2022, 2023, 2024, 2025 – metų, šie duomenys ir duomenys apie 2026 metais nuteistąjį ištikusias sveikatos problemas (du nedarbingumo laikotarpiai) (t. 32, b. l. 17–20, 21–30, 79–81) taip pat nesuponuoja išvados, kad jis yra visiškai nedarbingas. Nors ir nedidelėmis sumomis, nuteistajam paskirta bauda dengiama iš jo uždarbio ir kitų įplaukų, antstoliui nuskaitant lėšas iš jo sąskaitos. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad E. U. priklausantis nekilnojamasis turtas dar nėra parduotas. Duomenų, jog VĮ Registrų centro pateikiama jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė atitinka realią šio turto rinkos vertę ir 2026 metais nėra padidėjusi, byloje taip pat nėra. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė galimam baudos pakeitimui viešaisiais darbais būtinos sąlygos – fakto, kad asmuo, kuriam bauda paskirta, neturi lėšų jai sumokėti, buvimo. Nagrinėjamu atveju klausimas, ar nuteistasis E. U. iš tiesų nebeturi realių galimybių sumokėti paskirtą baudą, gali būti tinkamai išspręstas tik realizavus jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tuomet išsamiai įvertinus kitas jo finansinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, įskaitant gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, sveikatos būklę bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Vertinant nuteistojo gynėjo skunde aukštesnės instancijos teismui išdėstytus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas E. U. paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, pritartina žemesnės instancijos teismo pozicijai, kad toks prašymas yra prieštaringas. Gynėjas, viena vertus, teigia, kad nuteistasis dėl sveikatos problemų neturi galimybės dirbti papildomo darbo ir taip gauti pajamų paskirtai baudai sumokėti, net jo judėjimo galimybės yra apsunkintos, kita vertus, prašo paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, kuriuos nuteistasis sutinka atlikti, nors šie darbai daugeliu atveju reikalauja fizinės jėgos. Atsižvelgdamas į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog paskirtos baudos pakeitimas viešaisiais darbais šiuo atveju būtų pagrįstas. Paminėtina ir tai, kad priverstinio vykdymo išlaidos yra įstatymų nustatyta vykdymo proceso dalis, todėl vien jų atsiradimas ar galimas didėjimas savaime nepaneigia būtinybės tęsti nuteistajam paskirtos baudos išieškojimą. Nuteistojo gynėjo skunde nurodoma papildoma finansinė našta, kurią dėl vykdymo išlaidų patiria nuteistasis, neįrodo, kad išieškojimas iš E. U. turto ar lėšų yra negalimas. Priešingai, kol nėra nustatyta, kad išnaudotos visos realios išieškojimo galimybės, nėra pagrindo vien dėl galimų vykdymo išlaidų atsisakyti nuteistajam paskirtos bausmės – baudos – vykdymo, ją pakeičiant viešaisiais darbais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria nuteistojo E. U. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto prašymas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo E. U. gynėjo advokato Remigijaus Jakšto skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.