- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-22
- Bylos Nr.
- e2-1008-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00269-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- Bankrutuojanti "Sabelus"
- Atsakovas
- Bankrutuojanti "Vigdomus"
- Kategorijos
- 3.4.4.5.2Kreditorių teisės bankroto proceso metu
- 7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sabelus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sabelus“ skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vigdomus“ 2026 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Sabelus“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Vigdomus“ (toliau – ir bendrovė) 2026 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo kreditorių susirinkimas nepritarė, jog bendrovės bankroto ne teismo tvarka procesas buvo pradėtas nesilaikant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) reikalavimų bei nepateikus būtinų bankroto proceso inicijavimui dokumentų; 2) nutraukti BUAB „Vigdomus“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
Pareiškėja nurodė, kad 2025 m. sausio 13 d. kreditoriaus L. V. sprendimu BUAB „Vigdomus“ buvo pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka, nemokumo administratore paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“ (toliau – ir nemokumo administratorė). 2025 m. kovo 28 d. nemokumo administratorė pateikė informaciją pirmajam kreditorių susirinkimui, kad nemokumo administratorei taip ir nebuvo perduotas bendrovės turtas (vienintelis turtas – reikalavimo teisė) ir dokumentai, todėl akivaizdu, jog bankroto procesas ne teismo tvarka yra vykdomas išimtinai kreditoriaus L. V. naudai, tokiu būdu pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių teisėtus interesus. Pareiškėja 2026 m. vasario 10 d. kreipėsi į nemokumo administratorę prašydama sušaukti kreditorių susirinkimą ir pateikė du darbotvarkės klausimus bei siūlomus nutarimo projektus, iš kurių vienas – pripažinti, kad bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas nesilaikant JANĮ 10–12 straipsnių reikalavimų bei nepateikus būtinų bankroto proceso inicijavimui dokumentų. Pareiškėja 2026 m. vasario 11 d. gavo nemokumo administratorės pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą bei balsavimo raštu biuletenį, kuriame 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo siūlomas anksčiau paminėtas pareiškėjos pasiūlytas nutarimo projektas, o 2026 m. vasario 27 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame didžiausias kreditorius D. K., kurio finansinis reikalavimas 13 298 Eur, 4-uoju darbotvarkės klausimu balsavo „prieš“ ir dėl to nutarimas nebuvo priimtas. Paskutinis pareiškėjai žinomas kreditorių susirinkimas įvyko 2025 m. kovo 28 d., kuriame kreditoriumi buvo L. V., tačiau 2026 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime jau balsavo D. K. Pareiškėja nebuvo informuota apie tai, kad būtų šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl kreditorių sąrašo patikslinimo, todėl neaišku, kas ir kokiu pagrindu balsavo 2026 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime. 2025 m. sausio 13 d. kreditorius L. V. priėmė vienasmenį sprendimą pradėti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, tačiau apie tai niekada nebuvo informuota pareiškėja, kuriai bendrovė skolinga dar nuo 2017 metų. Todėl bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimas, neinformuojant žinomų (potencialių) bendrovės kreditorių, nėra formalus procedūrinis pažeidimas. 2024 m. gruodžio 27 d. bendrovės vadovo S. R. rašte parašas yra akivaizdžiai suklastotas, kadangi nesutampa su parašo pavyzdžiu, esančiu ant valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateiktų dokumentų. Pareiškėja neturi duomenų apie tai, kada ir kokiu būdu kreditorius L. V. išsiuntė dokumentus BUAB „Vigdomus“ vadovui, todėl daroma prielaida, kad bendrovės vadovas galimai nežino apie pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies – panaikino 2026 m. vasario 27 d. LUAB „Vigdomus“ kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kitą skundo dalį atmetė.
Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad nėra aišku, kokiu pagrindu D. K. balsavo 2026 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vadovaujantis teismų praktika, teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, neatlieka skolininko bankroto byloje anksčiau patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto metu teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, tokį patikrinimą atlieka kreditorių susirinkimas.
Teismas nustatė, kad iki 2026 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo vykusiuose susirinkimuose kaip kreditorius, turintis 13 298 Eur finansinį reikalavimą, balsuodavo kreditorius L. V., tačiau 2026 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime su tokio pat dydžio reikalavimu balsavo D. K. Bendrovės nemokumo administratorė teismui nepateikė duomenų, kad kreditorių sąrašas iki 2026 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkimo būtų pakeistas. Teismo įsitikinimu, situacija, kai asmuo, kuris nėra patvirtintas kreditoriumi (ar nėra teisėtu kreditoriaus atstovu), balsuoja kreditorių susirinkime, vertintina kaip pažeidžianti imperatyvias teisės normas, kadangi pagal JANĮ 45 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas (ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju – kreditorių susirinkimas). Nors nemokumo administratorė ir pateikė tarp kreditoriaus L. V. ir D. K. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tačiau kreditorių sąrašo patikslinimą, pasikeitus kreditoriui, pirmiausia turi patvirtinti kreditorių susirinkimas.
Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkime balsavo tai daryti teisės neturintis asmuo, ir šio asmens balsas turėjo lemiamą įtaką nutarimo priėmimui, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju klausimu dėl esminio procedūrinio pažeidimo.
Pasisakydamas dėl skundo argumento, kad bendrovės bankroto procesas buvo pradėtas nesilaikant JANĮ 10–12 straipsnių reikalavimų, teismas nustatė, jog kreditorius L. V. 2024 m. gruodžio 9 d. surašė raštą (siuntimą bei įteikimą patvirtinantys duomenys nėra pateikti), kuriuo bendrovei nurodė, kad ji yra skolinga 13 298 Eur, todėl reikalauja sumokėti skolą iki 2024 m. gruodžio 20 d., ir jei tai nebus padaryta, kreditorius spręs klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nustatyta, kad bendrovė 2024 m. gruodžio 27 d. surašė raštą (siuntimą bei įteikimą patvirtinantys duomenys nėra pateikti), kuriuo kreditoriui D. K. nurodė, jog bendrovė jam yra skolinga 13 298 Eur ir jis yra vienintelis bendrovės kreditorius, todėl bendrovė neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo arba sprendimo dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kreditorius 2025 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė vykdyti bendrovės bankrotą ne teismo tvarka.
Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įgyvendinti reikalavimai kreditorių sprendimo dėl bankroto ne teismo tvarka vykdymo priėmimui. Nei kreditorius, nei bendrovės vadovas tinkamai neįgyvendino JANĮ 8–9 straipsnyje įtvirtintos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kadangi kreditorius nustatė trumpesnį, nei JANĮ 9 straipsnyje nustatytas minimalus, terminą, o vadovas nepranešė visiems bendrovės kreditoriams, t. y. pareiškėjai, apie inicijuojamą bankroto bylą, juolab kad nėra pateikti šių pranešimų išsiuntimą ar tinkamą įteikimą patvirtinantys įrodymai. Nors pareiškėja iškėlė klausimą ir dėl bendrovės vadovo parašo tikrumo 2024 m. gruodžio 27 d. rašte, tačiau, anot teismo, šis klausimas neturi esminės reikšmės, be to, neatlikta rašysenos ekspertizė, kad būtų galima įsitikinti parašo fiktyvumu ir pan. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka buvo priimtas vieno kreditoriaus – D. K., tačiau nustatyta, kad pareiškėja LUAB „Sabelus“ bendrovės kreditore tapo dar 2023 m. sausio 16 d. perėmusi reikalavimą iš pradinės kreditorės UAB „Gintreda“, o reikalavimas kyla 2017 m. spalio 25 d. išrašytos sąskaitos faktūros pagrindu, todėl sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka buvo priimtas tinkamai nepranešus apie inicijuojamą kreditorių susirinkimą visiems bendrovės kreditoriams.
Teismas pažymėjo, kad buvusiam bendrovės vadovui nebendradarbiaujant su nemokumo administratore ir kreditoriais, pateikiant neteisingą informaciją apie bendrovės kreditorių skaičių ir jų reikalavimus, negalėjo būti pagrįstai sprendžiama, kad šios sąlygos iš tiesų egzistavo sprendimo dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka priėmimo metu.
Teismas nesutiko su bendrovės argumentais, kad sprendimas dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka buvo pateiktas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei VĮ Registrų centrui. Šios institucijos netikrina kreditorių susirinkimų sprendimų teisėtumo, kadangi tai yra išimtinė teismo kompetencija. Minėtos institucijos tik patikrina dokumentų atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau nevertina pateiktų dokumentų (procedūrų) teisėtumo.
Teismas akcentavo, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Teismas negali perimti kreditorių susirinkimo funkcijų, nes priešingu atveju būtų pažeistas kreditorių susirinkimo autonomijos principas. Teismas panaikino kreditorių susirinkimo sprendimą 4-uoju darbotvarkės klausimu dėl procedūrinių ir materialiųjų pažeidimų, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturi kompetencijos nutraukti bendrovės bankroto ne teismo tvarka procedūrą, kadangi 2025 m. sausio 13 d. sprendimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka yra priimtas, nenuginčytas bei šia nutartimi nėra panaikinamas, todėl klausimas dėl bankroto ne teismo tvarka nutraukimo turi būti sprendžiamas iš naujo bendrovės kreditorių susirinkime.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja LUAB „Sabelus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti LUAB „Vigdomus“ bankroto procesą ne teismo tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas neteisėtai, nustatė net ne vieną imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, tačiau nebuvo aktyvus gindamas viešąjį interesą ir nenutraukė bankroto procedūros ne teismo tvarka.
Sąlygos dėl bankroto ne teismo tvarka pradėjimo yra imperatyviosios ir negali būti aiškinamos plečiamai, be to, jos siejamos ne su juridinio asmens ūkinės veiklos laisve, o su valstybės pareiga efektyviai ginti nemokios, t. y. nebegalinčios vykdyti ūkinės veiklos, bendrovės kreditorių interesus. Taip pat jomis užtikrinama, kad bankroto procesu ne teismo tvarka nebūtų piktnaudžiaujama ir jis būtų pradedamas griežtai laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.
LUAB „Vigdomus“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo pradėta išimtinai vieno kreditoriaus iniciatyva, neinformuojant visų bendrovės kreditorių. Negana to, kai apeliantė kreipėsi su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą dėl bendrovės bankroto ne teismo tvarka pripažinimo neteisėtu, 2026 m. vasario 27 d. įvyko BUAB „Vigdomus“ kreditorių susirinkimas, kuriame didžiausias ir suinteresuotas kreditorius D. K. 4-uoju darbotvarkės klausimu balsavo „prieš“ ir būtent dėl to nutarimas nebuvo priimtas.
Paskutinis apeliantei žinomas bendrovės kreditorių susirinkimas įvyko 2025 m. kovo 28 d., kuriame kreditoriumi buvo L. V., tačiau 2026 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime balsavo D. K. Apeliantė nebuvo informuota apie tai, kad būtų šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl bendrovės kreditorių sąrašo patikslinimo, todėl neaišku kas ir kokiu pagrindu balsavo 2026 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl bendrovės bankroto ne teismo tvarka nutraukimo turi būti sprendžiama iš naujo kreditorių susirinkime. Akivaizdu, kad ir sušaukiant naują kreditorių susirinkimą, apeliantė, neturinti balsų daugumos, niekaip negalės apginti pažeistų teisių, nes kitas kreditorius, turintis balsų daugumą, ir pradėjęs bankroto procedūrą neteisėtai, balsuos ,,prieš“ apeliantės siūlomą nutarimą nutraukti neteisminę bankroto procedūrą.
Atsiliepimas
BUAB „Vigdomus“ atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl reikalavimo nutraukti bankroto procesą ne teismo tvarka
Byloje ginčas kilo dėl to, ar panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nepritarta vienos iš kreditorių (apeliantės LUAB „Sabelus“) siūlymui pripažinti, kad BUAB „Vigdomus“ bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas nesilaikant JANĮ bei nustatęs, jog kreditorių susirinkimui nusprendžiant dėl neteisminės bankroto procedūros vykdymo, buvo nesilaikyta imperatyvios pareigos informuoti visus kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nutraukti neteisminę bendrovės bankroto procedūrą. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atmesti apeliantės LUAB „Sabelus“ reikalavimą nutraukti neteisminę bankroto procedūrą, nurodė, kad teismas negali perimti kreditorių susirinkimo funkcijų, taip pat negali tenkinti pareiškėjos reikalavimo, kadangi BUAB „Vigdomus“ 2025 m. sausio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka yra priimtas, nenuginčytas bei apskųsta teismo nutartimi nėra panaikinamas, todėl klausimas dėl bankroto ne teismo tvarka nutraukimo turi būti sprendžiamas iš naujo bendrovės kreditorių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu dėl toliau išdėstomų motyvų.
JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat, jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorių susirinkimo sprendimas vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka pagal savo sukeliamas pasekmes iš esmės atitinka pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išsprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (JANĮ 25 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimui priėmus tokį sprendimą, pripažįstama, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jo kreditorių dauguma sutinka, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka. Toks sprendimas sukelia JANĮ nustatytas juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo pasekmes, įskaitant susijusias su juridinio asmens turtu, įsipareigojimų vykdymu, valdymo organų kompetencija, turto administravimu ir realizavimu (JANĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tokios teisinės pasekmės reiškia, kad juridinio asmens valdymo tvarka iš esmės keičiasi, nes jam pradedamas taikyti specialus JANĮ nustatytas nemokumo proceso reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-313/2023, 26 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai ginčas juridinių asmenų nemokumo procese kyla dėl kreditorių susirinkimo sprendimo dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo (tokio proceso inicijavimo), jo teisėtumo teisminę kontrolę atlieka pirmosios instancijos teismas, o jo priimta nutartis dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo vertinimo gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui. Šios teisminės kontrolės tikslas – kreditorių susirinkimo, kuriuo nuspręsta bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, teisėtumo įvertinimas, o jos rezultatas – kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimas ar palikimas galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-313/2023, 29 punktas).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė LUAB „Sabelus“ nebuvo informuota apie tai, jog ketinama vykdyti BUAB „Vigdomus“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka, apeliantei taip pat iš anksto nebuvo pranešta apie 2025 m. sausio 13 d. kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiamas neteisminės bankroto procedūros pradėjimo klausimas, taigi, apeliantei, kaip bendrovės kreditorei, nebuvo sudarytos objektyvios galimybės išreikšti poziciją šiuo klausimu. Apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad apie BUAB „Vigdomus“ bankroto procesą ne teismo tvarka apeliantė sužinojo atsitiktinai iš nemokumo sistemos Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemos (AVNIS). Nors byloje nėra aiškiai nustatytas momentas, kada apeliantė sužinojo apie skolininkės neteisminę bankroto procedūrą, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė į BUAB „Vigdomus“ nemokumo administratorę su finansiniu reikalavimu kreipėsi 2025 m. vasario 25 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po 2025 m. sausio 13 d. kreditorių susirinkimo. 2025 m. sausio 13 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokole, be kita ko, užfiksuota, kad kreditorių susirinkime dalyvavo vienas kreditorius L. V., kurio finansinio reikalavimo suma – 13 298 Eur.
Teismų praktikoje pažymima, kad įstatyme nustatyta pareiga informuoti visus kreditorius, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra imperatyvi. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021, 43 punktas). Tik nuo tinkamo kreditorių informavimo apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka pareigos vykdymo, priklauso to kreditoriaus galimybė pasinaudoti kitomis jo turimomis teisėmis. Kreditorius, būdamas tinkamai informuotas ir nesutikdamas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, (turi teisę) gali inicijuoti teisminį ginčą, kuris iš esmės užkirstų kelią pradėti tokią bankroto procedūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021, 47 punktas). Todėl inicijavimas bankroto proceso ne teismo tvarka, neinformuojant žinomų (potencialių) kreditorių, negali būti vertinamas kaip formalus procedūrinis pažeidimas, neturintis įtakos sprendimo turiniui. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti bankroto ne teismo tvarka esmę ir tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-884-854/2025, 34 punktas).
Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad BUAB „Vigdomus“, siekdama inicijuoti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, turėjo pareigą tinkamai informuoti apeliantę, kaip savo kreditorę, apie ketinimą vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka ir apie šaukiamą 2025 m. sausio 13 d. kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė imperatyvias JANĮ 8 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1–2 dalių nuostatas. Toks procedūrinis pažeidimas nelaikytinas formaliu, nes šio kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiamas esminis klausimas – dėl bendrovės bankroto bylos vykdymo ne teismo tvarka. Neinformavus apeliantės apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, buvo apribota jos galimybė realizuoti savo, kaip kreditorės, teises: pareikšti prieštaravimus dėl neteisminės bankroto procedūros inicijavimo, siūlomos nemokumo administratorės paskyrimo, taip pat pateikti argumentus ir įrodymus dėl bendrovės mokumo. Pažymima, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-860-934/2026, 33–34 punktai).
Nagrinėjamu atveju BUAB „Vigdomus“ neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta pažeidžiant imperatyvią pareigą informuoti visus kreditorius, įskaitant ir apeliantę, ką iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje. Konstatavęs, kad BUAB „Vigdomus“ bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas neteisėtai nuo pat jo inicijavimo momento, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl neteisminės bankroto procedūros nutraukimo. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste susiklosčiusi situacija yra neeilinė: pirma, apeliantė nebuvo informuota apie 2025 m. sausio 13 d. kreditorių susirinkimą, kuriame nuspręsta vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, atitinkamai, negalėjo realizuoti kreditorės teisių; antra, BUAB „Vigdomus“ neteisminės bankroto procedūros vykdyme dalyvauja du kreditoriai, t. y. L. V. (13 298 Eur finansinis reikalavimas) ir apeliantė (1 500 Eur finansinis reikalavimas).
Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodė apeliantė, sušaukiant naują kreditorių susirinkimą, apeliantė, neturinti balsų daugumos, negalės apginti pažeistų teisių, nes kitas kreditorius, turintis 89,86 proc. balsų, tikėtina balsuos ,,prieš“ apeliantės siūlomą nutarimą nutraukti bendrovės neteisminę bankroto procedūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas netenkinti reikalavimo dėl neteisminės bankroto procedūros nutraukimo motyvuojant jį tuo, kad toks apeliantės reikalavimas turi būti sprendžiamas kreditorių susirinkime, yra neefektyvus apeliantės, kaip kreditorės, pažeistų teisių kontekste ir neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl pareigos teismui kontroliuoti bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo teisėtumą. Be to, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka ir teismų praktikos, pagal kurią, neteisėta bankroto proceso pradžia savaime reiškia, kad tolimesnis šio proceso vykdymas nėra galimas – šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki neteisėto bankroto proceso inicijavimo, tarsi toks procesas apskritai nebūtų buvęs pradėtas. Todėl tuo atveju, jei bendrovė ateityje ir vėl siektų inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka, ši procedūra turėtų būti pradedama iš naujo, laikantis įstatyme nustatytų imperatyvių reikalavimų, įskaitant pareigą tinkamai informuoti visus, taip pat ir potencialius, kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-884-854/2025, 41 punktas).
Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ nuostatas, dėl to nustatęs, jog kreditorių susirinkimui nusprendžiant dėl neteisminės bendrovės bankroto procedūros vykdymo, buvo nesilaikyta imperatyvios pareigos informuoti visus kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą, nepagrįstai atsisakė nutraukti tokią neteisminę bankroto procedūrą. Todėl apskųstos nutarties dalis, kuria atmestas apeliantės reikalavimas dėl bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – BUAB „Vigdomus“ bankroto procesas ne teismo tvarka nutraukiamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria netekintas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Sabelus“ skundo reikalavimas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vigdomus“ bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vigdomus“ bankroto procesą ne teismo tvarka.