Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės ne teismo tvarka bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dangera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo ir nutraukto bankroto proceso ne teismo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo skundas dėl 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimų dėl bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka panaikinimo ir nutrauktas bendrovės bankroto ne teismo tvarka procesas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimą

Civilinėje byloje dalyvaujantis asmuo, visų pirma, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.

Teisę teikti skundą dėl kreditorių susirinkimo, be kita ko, gali kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas (JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Tuo atveju, kai ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą ne teismo tvarka, teisė skųsti tokį nutarimą dėl neatitikties JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms suteiktina ne tik JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims (kreditoriams, nemokumo administratoriui), bet ir JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje išvardytiems suinteresuotiems asmenims (mokesčių administratoriui, ieškovui ir (ar) išieškotojui), turintiems teisę duoti sutikimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-781/2022, 27 punktas).

Iš pareiškėjo į bylą pateiktos pačios bendrovės pareiškėjui pateiktos 2026 m. balandžio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos F4 (2026 m. balandžio 9 d. Skundo dėl UAB „Dangera“ 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo Nr. DOK-12620 priedas Nr. 3) matyti, kad bendrovės įsiskolinimas pareiškėjui 2026 m. kovo 19 d. buvo 6 736,03 Eur VSD įmokų. Minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad bendrovės skola pareiškėjui 2026 m. sausio 1 d. buvo 5 077,80 Eur (4 803,95 Eur + 273,85 Eur) (ataskaitos M1 eilučių suma), per 2026 m. I ketvirtį bendrovė papildomai priskaičiavo 1 663 Eur (ataskaitos M4 eilutė) mokėtinų VSD įmokų, per 2026 m. I ketvirtį bendrovė sumokėjo 4,77 Eur VSD įmokų, bendrovės skola 2026 m. kovo 31 d. – 6 736,03 Eur (6 466,95 Eur + 269,08 Eur) (M11 eilučių suma) mokėtinų VSD įmokų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolis Dainius Šidlauskas nuo 2026 m. vasario 27 d. vykdo priverstinį 5 497,67 Eur skolos išieškojimą iš bendrovės išieškotojui VSDFV Vilniaus skyriui (2026 m. balandžio 9 d. Skundo dėl UAB „Dangera“ 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo Nr. DOK-12620 priedas Nr. 4). Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad bendrovės įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui 2026 m. birželio 3 d. duomenimis yra nepasikeitęs, t. y. 6 736,03 Eur. Atsakovė nenurodė aplinkybių, paneigiančių pareiškėjo pateiktus duomenis, kad 2026 m. kovo 19 d. vykusio bendrovės kreditorių susirinkimo metu bendrovė buvo skolinga pareiškėjui, taip pat nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad bendrovė bylos nagrinėjimo metu neskolinga pareiškėjui. Nors apeliantė nurodo, kad apeliantė ir pareiškėjas yra priėmę susitarimą dėl skolos padengimo, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų, dėl to šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pagal JANĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatas teisę spręsti dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka turi visi kreditoriai, įskaitant ir tuos, kuriems įsipareigojimų mokėjimo terminai nepasibaigę (žr. šios nutarties 19 punktą).

Taigi, priešingai negu nurodo apeliantė, pareiškėjas tiek 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo bendrovės kreditorius bei turėjo teisę duoti sutikimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, tačiau nebuvo tinkamai informuotas apie kreditorių susirinkimą, todėl turėjo teisę skųsti bendrovės kreditorių 2026 m. kovo 19 d. susirinkimo sprendimus.

Dėl pareigos informuoti juridinio asmens kreditorius

Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamu atveju aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, patikrinama, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023, 14 punktas). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023, 14 punktas).

Be to, teismų praktikoje pažymima, kad net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-792-934/2023, 18 punktas).

Vadovaujantis JANĮ 12 straipsnio 3 dalimi, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų, t. y. vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka turi būti laikomasi JANĮ nustatytų procedūrų ir tvarkos. Pažymėtina, kad, vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis).

JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Pagal JANĮ 47 straipsnio 2 dalį pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2026 m. vasario 20 d. parengė pranešimus kreditorėms UAB „MB grupė“ ir UAB „MB idėjos“ dėl susitarimo dėl pagalbos, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad: bendrovė patiria finansinius sunkumus; jei iki 2026 m. kovo 13 d. nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos, kaip tai numatyta JANĮ, 2026 m. kovo 19 d. 9 val. bendrovės kreditorių susirinkime bus svarstomas klausimas dėl bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka. Taip pat nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė: bendrovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka; paskirti bendrovės nemokumo administratore UAB „Stinkoma“; kiti su bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu susiję klausimai; pridėtas balsavimo raštu biuletenis (2026 m. balandžio 9 d. Skundo dėl UAB „Dangera“ 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo Nr. DOK-12620 priedo Nr. 2 9–10 lapai). Byloje nėra ginčo, kad bendrovė neinformavo pareiškėjo nei apie ketinimą vykdyti bendrovės bankroto procedūras ne teismo tvarka, nei apie 2026 m. kovo 19 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą. 2026 m. kovo 19 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriuo metu kreditoriai, be kita ko, priėmė sprendimus vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokumo administratore paskirti UAB „Stinkoma“ (2026 m. balandžio 9 d. Skundo dėl UAB „Dangera“ 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo Nr. DOK-12620 priedo Nr. 2 5–7 lapai). 2026 m. kovo 19 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokole, be kita ko, užfiksuota, kad kreditorių susirinkime dalyvavo dvi bendrovės kreditorės UAB „MB grupė“ ir UAB „MB idėjos“, kurių reikalavimų suma yra 227 870,50 Eur, tai sudaro 100 proc. visų bendrovės kreditorių reikalavimų.

Teismų praktikoje pažymima, kad reikalavimas įstatyme nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžio, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra nustatytas pačiam juridiniam asmeniui ir yra imperatyvus. Tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023, 15 punktas). Tik nuo tinkamo kreditorių informavimo apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka pareigos vykdymo priklauso to kreditoriaus galimybė pasinaudoti kitomis jo turimomis teisėmis. Kreditorius, būdamas tinkamai informuotas ir nesutikdamas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, (turi teisę) gali inicijuoti teisminį ginčą, kuris iš esmės užkirstų kelią pradėti tokią bankroto procedūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Todėl inicijavimas bankroto proceso ne teismo tvarka, neinformuojant žinomų (potencialių) kreditorių, negali būti vertinamas kaip formalus procedūrinis pažeidimas, neturintis įtakos sprendimo turiniui. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti bankroto ne teismo tvarka esmę ir tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025, 45 punktas). Teismų praktikoje toks procedūrinis pažeidimas vertinamas kaip pagrindas pripažinti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl bendrovės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka pradėjimo neteisėtais bei juos panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-257-407/2026, 22 punktas).

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą (žr. šios nutarties 24, 28–30 punktus) ir teismų praktiką (žr. šios nutarties 32 punktą), atsakovė, siekdama inicijuoti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, turėjo pareigą tinkamai informuoti kreditorių pareiškėją apie ketinimą vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka ir apie šaukiamą 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė imperatyvias JANĮ 8 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1–2 dalių nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks procedūrinis pažeidimas nelaikytinas formaliu, nes šio kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiamas esminis klausimas – dėl bendrovės bankroto bylos vykdymo ne teismo tvarka. Neinformavus pareiškėjo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, buvo apribota pareiškėjo galimybė realizuoti savo, kaip kreditoriaus, teises: pareikšti prieštaravimus dėl neteisminės bankroto procedūros inicijavimo, siūlomos nemokumo administratorės paskyrimo, taip pat pateikti argumentus ir įrodymus dėl bendrovės mokumo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl neteisminės bendrovės bankroto procedūros pradėjimo teisėtumo, neturi teisinės reikšmės apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ji informavo pareiškėją apie šio teisę pateikti kreditorinį reikalavimą bankroto procese. Minėta, įstatyme nustatyta pareiga informuoti visus kreditorius, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra imperatyvi. Taigi, aplinkybė, kad bendrovės kreditorius jau po bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo buvo informuotas apie pradėtą bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, nepašalina nustatyto procedūrinio pažeidimo (žr. šios nutarties 33 punktą).

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas buvo 6 736,03 Eur dydžio ir sudarė tik 2,87 proc. visų apeliantės turimų įsipareigojimų sumos, savaime nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, negu ji buvo įvertinta šios nutarties 33–35 punktus. Šiuo atveju sprendžiama dėl įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti visus kreditorius – iš jų ir pareiškėją, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, įvykdymo atitikties įstatymų reikalavimams, o ne dėl kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo teisėtumo. Minėta (žr. šios nutarties 32 punktą), inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, apie tai turi būti informuoti visi juridinio asmens kreditoriai, nepriklausomai nuo kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo reikšmingas faktines aplinkybes dėl daugumos kreditorių valios, nes, pasak apeliantės, nesant procedūrinių ir materialinių pažeidimų, teismas neturi teisės kištis į bendrovės bankroto procesą ir panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus, neturi teisės pakeisti daugumos kreditorių valią. Viena vertus, minėta, šiuo atveju sprendžiama dėl įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti visus kreditorius – iš jų ir pareiškėją, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, įvykdymo atitikties įstatymų reikalavimams, o ne dėl kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo teisėtumo, dėl to apeliantės nurodytas argumentas teisiniu požiūriu nėra reikšmingas nagrinėjamo ginčo kontekste. Nagrinėjamoje byloje konstatuotas (žr. šios nutarties 33 punktą) esminis procedūrinis imperatyvių JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje, 47 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų nuostatų pažeidimas, kuriam esant teismas panaikina nutarimus.

Apeliantė, grįsdama šios nutarties 38 punkte nurodytus atskirojo skundo argumentus, nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-792-934/2023 pateiktais išaiškinimais. Apeliantės nurodyta civilinė byla Nr. e2-792-934/2023 ir nagrinėjama civilinė byla negali būti vertinamos kaip identiškos, nes skiriasi jų faktinės aplinkybės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiama dėl įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti visus kreditorius, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, įvykdymo atitikties įstatymų reikalavimams, taip pat dėl bankroto proceso ne teismo tvarka taikymo sąlygų (ne)buvimo, vertinamas kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų dėl bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo teisėtumas. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-792-934/2023 nebuvo ginčijamas kreditorių susirinkimo sušaukimo teisėtumas, nebuvo sprendžiama dėl bankroto proceso ne teismo tvarka taikymo sąlygų (ne)buvimo, o buvo sprendžiama dėl kreditorių susirinkimo sprendimo dėl neteisminės juridinio asmens bankroto bylos nutraukimo ir įpareigojimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo vertinamas kreditorių susirinkimo balsavimo ir nutarimų priėmimo teisėtumo. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-792-934/2023 tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, taip pat nenustatė materialinių skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo aspektų (turinio) neteisėtumo, dėl to konstatavo, kad pakeisti ar paneigti kreditorių balsų dauguma išreikštą jų valią ar abejoti sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu, nesant pagrindo spręsti apie tokio apsisprendimo prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, nėra pagrindo.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas pažeidžiant imperatyvią pareigą informuoti visus kreditorius, konkrečiai – pareiškėją apie ketinimą vykdyti bendrovės bankroto procedūras ne teismo tvarka ir apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kuriame spręstas klausimas dėl bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Dėl bankroto proceso ne teismo tvarka taikymo sąlygų

Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalį, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka.

Taigi, JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos bankroto proceso ne teismo tvarka sąlygos yra imperatyviosios, tačiau, jeigu jos nėra tenkinamos, tai nebūtinai užkerta kelią bankroto procesui ne teismo tvarka, nes JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje suinteresuotiems asmenims suteikiama diskrecija duoti sutikimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-781/2022, 16 punktas). Vadinasi, JANĮ normos leidžia suinteresuotiems asmenims patiems nuspręsti, ar bendrovės bankrotas ne teismo tvarka nesuvaržys jų teisių ir teisėtų interesų labiau nei kitos nemokumo procedūros, ir skatina rinkos dalyvius dažniau naudotis šiuo institutu. Būtent dėl to yra svarbus inicijuojančio asmens pranešimas visiems kreditoriams apie siekiamą pradėti procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025, 38 punktas).

Aiškinant minėtas sąlygas dėl bankroto ne teismo tvarka pradėjimo, pripažinta, kad jas nustatančios normos yra imperatyviosios ir negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020, 26 punktas). Šios sąlygos siejamos ne su juridinio asmens ūkinės veiklos laisve, o su valstybės pareiga efektyviai ginti nemokios, t. y. nebegalinčios vykdyti ūkinės veiklos, bendrovės kreditorių interesus. Taip pat jomis užtikrinama, kad bankroto procesu ne teismo tvarka nebūtų piktnaudžiaujama ir jis būtų pradedamas griežtai laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-894-450/2022, 18 punktas).

Nagrinėjamu atveju aktuali JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti pradedamas, jeigu į juridinio asmens turtą yra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Šios sąlygos pagrindinis tikslas užtikrinti, kad įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka būtų pradedamas tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilusių turtinių ginčų. Pažymėtina, kad pats vykdomojo dokumento padavimo antstoliui vykdyti faktas nereiškia priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo, nes pagal CPK 651 straipsnį antstolis turi vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti. Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą nustatyta, kad kliūtis vykdyti įmonės bankrotą ne teismo tvarka gali būti tuo atveju, kai išieškotojas vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstoliui, kuris tokį dokumentą priėmė vykdyti ir ši aplinkybė egzistuoja kreditorių susirinkimui priimant sprendimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-451-567/2023, 47 punktas).

Minėta, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamo kreditorių susirinkimo priėmimo metu buvo bendrovės kreditorius ir vykdė iki bendrovės kreditorių 2026 m. kovo 19 d. susirinkimo pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš bendrovės turto (žr. šios nutarties 23 punktą). Byloje esantys Antstolių informacinės sistemos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu vykdomos dar penkios vykdomosios bylos Nr. 0178/26/00324, Nr. 0178/26/00291, Nr. 0178/25/02691, Nr. 0178/25/02587 ir Nr. 0178/25/02356, inicijuotos kitų kreditorių, kuriose išieškojimas pradėtas iki ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo (2026 m. balandžio 9 d. Skundo dėl UAB „Dangera“ 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo Nr. DOK-12620 priedas Nr. 4). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo metu egzistavo JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta imperatyvi kliūtis vykdyti bendrovės bankrotą ne teismo tvarka – į bendrovės turtą nukreiptas priverstinis išieškojimas pagal teismų ar pareiškėjo išduotus vykdomuosius dokumentus.

Pareiškėjas teigia, kad nedavė išankstinio sutikimo pradėti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, priešingų duomenų byloje nėra. Nors apeliantė nurodo, kad bendrovės vadovas nemokumo administratorei patvirtino, kad bankroto proceso pradėjimas ne teismo tvarka buvo suderintas su VSDFV, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių tokios valios išraišką, todėl darytina išvada, kad apeliantė neįrodė buvus išankstinį pareiškėjo sutikimą pradėti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka.

Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog kiti kreditoriai, vykdantys priverstinį išieškojimą, neskundė bendrovės kreditorių 2026 m. kovo 19 d. susirinkimo nutarimų dėl bankroto vykdymo ne teismo tvarka, pati savaime nepatvirtina, kad jie buvo davę išankstinį sutikimą dėl bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo, ir, byloje nesant duomenų apie jų duotą išankstinį sutikimą, nepašalina esminio JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų procedūrinio pažeidimo, egzistavusio priimant ginčijamą nutarimą. Kaip minėta, pagal JANĮ 11 straipsnio nuostatas kreditorių, vykdančių priverstinį išieškojimą, sutikimai yra būtina išankstinė sąlyga inicijuoti bankrotą ne teismo proceso tvarka. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiamo 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo metu tokie sutikimai buvo gauti, konstatuotina, jog sprendimas priimtas nesant tam teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 44–46 punktus), paminėtus teisinį reglamentavimą (žr. šios nutarties 40 punktą) ir teismų praktiką (žr. šios nutarties 41–43 punktus), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas neturint pareiškėjo, vykdančio priverstinį skolos išieškojimą iš bendrovės turto, išankstinio sutikimo, ir teisingai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nustatytas imperatyvių JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies nuostatų pažeidimas, kuris priimtus skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimus daro neteisėtus ir negaliojančius, dėl to pagrįstai panaikino skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimus.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimą negaliojančiais, kreditorių informavimą apie juridinio asmens bankroto ne teismo tvarka proceso inicijavimą ir pranešimą apie šiuo klausimu šaukiamą kreditorių susirinkimą, juridinio asmens bankroto ne teismo tvarka vykdymo sąlygas, bei priėmė pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.