Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. M. atskirąjį skundą (prašymą) dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria ieškovo I. M. apeliacinis skundas civilinėje byloje pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo panaikinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas I. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos advokatūrai (toliau – atsakovė), kuriuo prašė panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl ieškovo pripažinimo advokatu panaikinimo ir išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Teisme 2026 m. gegužės 8 d. gautas ieškovo procesinis dokumentas DOK-16565, pateiktas el. paštu, nurodant, kad tai – apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi konstatavo apeliacinio skundo trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti – pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio reikalavimus, bei sumokėti 114 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teisme 2026 m. gegužės 26 d. gautas ieškovo procesinis dokumentas, pavadintas patikslintu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-18820), pridėti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai (reg. Nr. DOK-18824). Dokumentai pateikti el. paštu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą (DOK-16565, DOK-18820 ir DOK-18824) nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui; grąžino ieškovui sumokėtą 114 Eur žyminį mokestį.

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą patikslintą apeliacinį skundą (DOK-18820), padarė išvadą, kad ieškovas nepašalino visų nurodytų apeliacinio skundo trūkumų. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktame dokumente, pavadintame patikslintu apeliaciniu skundu, kaip ir pradiniame, nėra esminių apeliacinio skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų – tekstas yra nerišlus, neįskaitomas dėl trūkstamų raidžių ir žodžių, neįmanoma suprasti, koks yra apelianto prašymas, kokiomis aplinkybėmis grindžiamas skundas.

Teismas nurodė, kad yra pridėti įrodymai apie sumokėtą už apeliacinį skundą žyminį mokestį, tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovo pateikto dokumento, pavadinto patikslintu apeliaciniu skundu (DOK-18820), vertinti kitaip.

Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, nutarė apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui, taip pat, vadovaudamasis CPK 87 straipsniu, grąžino ieškovui už apeliacinį skundą sumokėtą 114 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas (ieškovas) I. M. atskirajame skunde (pavadintame prašymu dėl proceso atnaujinimo, dėl 2026 m. gegužės 26 d. nutarties apskundimo) prašo atnaujinti terminą 2026 m. gegužės 26 d. teismo nutarčiai apskųsti, panaikinti 2026 m. gegužės 26 d. nutartį ir duoti eigą patikslintam apeliaciniam skundui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo nustatyti apeliacinio skundo trūkumai yra pašalinti – pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai bei patikslintas apeliacinis skundas.

Apelianto vertinimu, jo apeliaciniam skunde faktiškai pateiktas reikalavimas panaikinti 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo panaikinimo nutarta laikyti nepaduotu, teismui priėjus prie išvados, kad ieškovas nepašalino nustatytų apeliacinio skundo trūkumų. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesinio dokumento (šiuo atveju – apeliacinio skundo) formai ir turiniui keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Reikalavimai apeliacinio skundo turiniui įtvirtinti CPK 306 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, apeliaciniame skunde turi būti nurodyta: 1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 2) konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas; 3) ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis; 4) kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus; 5) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 6) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja; 7) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą; apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Pagal CPK 316 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu paduotas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, 2026 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Byloje 2026 m. gegužės 8 d. buvo gautas ieškovo pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas skundu (reg. Nr. DOK-16565). Iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad jame iš esmės buvo pakartota dalis Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo pastraipų (dalis pastraipų pakartotos pažodžiui, dalis – iškarpytos, nutraukiant mintį vidury sakinio), tačiau nenurodyta jokių aplinkybių, argumentų, kuriais apeliantas grįstų skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pateiktame procesiniame dokumente taip pat nesuformuluotas apelianto prašymas. Taigi, procesiniame dokumente, apelianto pavadintame skundu, nebuvo nurodytas nei apeliacinio skundo pagrindas, nei dalykas, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą. Dėl to Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK 306 straipsnio reikalavimus, bei sumokėti 114 Eur žyminį mokestį.

Apeliantas 2026 m. gegužės 26 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-18820) bei įrodymus, patvirtinančius 114 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (reg. Nr. DOK-18824). Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktu patikslintu apeliaciniu skundu, skundžiama 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi konstatavo, kad apeliantas nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, todėl nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas 2026 m. birželio 15 d. pakartotinai pateikė patikslintą apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-81867), kuriame nurodyta, kad patikslintas apeliacinis skundas buvo teiktas, tačiau dėl EPP problemų nebuvo aišku, ar priimtas, t. y. pakartotinai pateikė tą patį patikslintą apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto teiktais apeliaciniais skundais (tiek pradiniu, pateiktu 2026 m. gegužės 8 d. (reg. Nr. DOK-16565), tiek patikslintu, pateiktu 2026 m. gegužės 26 d. (reg. Nr. DOK-18820), nustatė, kad apelianto pateikto patikslinto apeliacinio skundo turinys iš esmės nesiskiria nuo pradinio apeliacinio skundo turinio, skundai faktiškai yra identiški. Patikslintame apeliaciniame skunde taip pat nėra suformuluotas nei apeliacinio skundo pagrindas (t. y. nenurodyta jokių aplinkybių, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais yra grindžiamos šios aplinkybės), nei skundo dalykas (t. y. nesuformuluotas apelianto prašymas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apelianto pateiktas patikslintas apeliacinis skundas taip pat akivaizdžiai neatitinka CPK 306 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Atskirajame skunde apeliantas, teigdamas, kad pašalino teismo nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, į atskirąjį skundą perkėlė visą patikslinto apeliacinio skundo tekstą bei nurodė: „faktiškai buvo pateiktas reikalavimas panaikinti 2026 m. balandžio 7 d. sprendimą“. Toks įrašas negali paneigti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad apelianto pateiktas apeliacinis skundas (patikslintas apeliacinis skundas) neatitinka bent minimalių šiam procesiniam dokumentui keliamų turinio ir formos reikalavimų. Apeliaciniame skunde (patikslintame apeliaciniame skunde), į kurį iš esmės yra perkelti siekiamo apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai (jau nurodyta, kad dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo pastraipų perkeltos visa apimtimi, dalis – iškarpytos, nutraukiant mintį vidury sakinio), nenurodyta argumentų dėl siekiamo apskųsti teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad jis pašalino apeliacinio skundo trūkumus.

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apelianto pateiktas tiek apeliacinis skundas (reg. Nr. DOK-16565), tiek patikslintas apeliacinis skundas (reg. Nr. DOK-18820) neatitinka net ir minimalių CPK 306 straipsnyje apeliaciniam skundui nustatytų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju apeliantas pašalino tik vieną iš pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatytų apeliacinio skundo trūkumų – sumokėjo žyminį mokestį ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (reg. Nr. DOK-18824). Tačiau apeliacinio skundo turinio trūkumų nepašalino – nepateikė teismui CPK 306 straipsnio reikalavimus atitinkančio apeliacinio skundo. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui – apeliantui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo formos ir turinio reikalavimus, apeliacinio skundo trūkumų šalinimą, šio procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisinius padarinius, ir skundžiama nutartimi apelianto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. sprendimo, apeliantui nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti teisėtą bei pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartį, todėl atskirasis skundas (prašymas) atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.