- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- e2-813-1097/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00258-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filialas
- Ieškovas
- „Dekbera“
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dekbera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, prašydama pripažinti neteisėtomis pirkimo „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ (pirkimo ID Nr. 7647137) sąlygas: 1) techninės specifikacijos 14 priedo „Išorinė integracija su Tetra“ 2 punktą, pagal kurį tiekėjas privalo savarankiškai gauti „Motorola Solutions DIMETRA“ radijo ryšio tinklo „API“ prieigą; 2) sutarties specialiųjų sąlygų 4.1.1–4.1.2 papunkčius; 3) sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 papunkčio nuostatą dėl diskretinės 600 000 Eur premijos tiekėjui; 4) sutarties specialiųjų sąlygų 5.5.4 papunktį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir termino pasiūlymams pateikti skaičiavimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 12 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovės UAB „Dekbera“ prašymą, ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė pirkimo procedūras. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir įrodė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis), o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nagrinėjamu atveju nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Teismo teigimu, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, pateikti teisiniai argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai, šioje bylos stadijoje leidžia daryti išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas sutiko su ieškove, jog yra grėsmė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovė galėtų tęsti pirkimo procedūras, vertinti tiekėjų pasiūlymus, nustatyti pirkimo laimėtoją ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį dar iki galutinio ginčo išsprendimo. Tokiu atveju, net ir patenkinus ieškinį, ieškovės teisių atkūrimas būtų iš esmės apsunkintas, nes tektų spręsti ne tik dėl ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumo, bet ir dėl pagal šias sąlygas atliktų pirkimo procedūrų bei sudarytos sutarties teisinių pasekmių. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovės interesai galėtų būti tinkamai apginti pareiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ir nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog pirkimo procedūrų sustabdymas prieštarautų viešajam interesui. Teismas pažymėjo, kad viešasis interesas viešųjų pirkimų bylose apima ne tik visuomenės interesą kuo greičiau įsigyti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus, bet ir interesą užtikrinti, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų, skaidriai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Teismas atsižvelgė į tai, kad pirkimo dokumentuose numatytas bendras sutarties vykdymo terminas yra 24 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog pirkimo objekto įsigijimas susijęs su tokiu neatidėliotinu poreikiu, kurio tenkinimas negalėtų būti trumpam atidėtas iki ginčo dėl pirkimo sąlygų teisėtumo išsprendimo, todėl, teismo vertinimu, laikinas pirkimo procedūrų sustabdymas nesukels neproporcingų neigiamų pasekmių nei atsakovei, nei viešajam interesui. Teismas pažymėjo, kad pasiūlymų pateikimo terminas baigėsi 2026 m. birželio 5 d. 9.00 val., t. y. dar iki teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad šio termino eigos sustabdymas objektyviai nebegalimas, ir atmetė prašymo dalį sustabdyti pasiūlymų pateikimo termino eigą. Atsakovė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba 2026 m. birželio 26 d. prašymu prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą – kita laikinąja apsaugos priemone – įpareigojimu atsakovei Greitosios medicinos pagalbos tarnybai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties viešajame pirkime iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Atsakovė argumentavo, kad nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo sutartis nėra sudaryta, pirkimas nėra galutinai užbaigtas, todėl ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas ir pritaikius švelnesnę laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Visiškas pirkimo procedūrų sustabdymas nepagrįstai riboja perkančiosios organizacijos galimybes efektyviai organizuoti pirkimą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymų pateikimo terminas pasibaigė dar 2026 m. birželio 5 d., t. y. atsakovė gavo tiekėjų pasiūlymus bei su jais susipažino dar iki laikinųjų apsaugos priemonių byloje pritaikymo; pirkimas yra stadijoje, kurioje turėtų būti atliekami tolesni procedūriniai veiksmai, kurie savaime nelemtų galutinio pirkimo rezultato, nesukurtų negrįžtamų pasekmių (viešojo pirkimo sutarties sudarymo su kitu tiekėju): tiekėjų pasiūlymų vertinimas, kvalifikacijos tikrinimas ar susijusių procedūrinių sprendimų rengimas, sandorio atitikties nacionaliniam saugumui vertinimas. Visiškas pirkimo procedūrų sustabdymas sukelia neproporcingai neigiamas pasekmes ir dėl to, nes pirkimo sąlygose nustatyta, kad laikotarpis, per kurį pasiūlymas turi išlikti galiojantis, yra 90 d., t. y. pagal pradinį terminą pasiūlymų galiojimas iš esmės būtų skaičiuojamas iki 2026 m. rugsėjo 3 d., todėl pasiūlymus pateikę tiekėjai turės pratęsti savo pasiūlymų galiojimą, o tai sukurs papildomas sąnaudas ne tik atsakovei, bet ir visiems pirkime pasiūlymus pateikusiems tiekėjams. Atsakovės teigimu, tarptautinės vertės viešojo pirkimo procedūros, net ir nesant teisminio ginčo, paprastai trunka reikšmingą laikotarpį – vidutiniškai apie 3–6 mėnesius, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos: visiškas pirkimo procedūrų sustabdymas šiuo atveju ne tik riboja atsakovės galimybę vykdyti pasiūlymų vertinimą, bet ir faktiškai trukdo išnagrinėti pačios ieškovės 2026 m. birželio 8 d. pateiktą pretenziją ir, atitinkamai, procedūros dar labiau ištęsiamos dėl numatomo pastarosios nagrinėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2026 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovės Greitosios medicinos pagalbos tarnybos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos, jei būtų nustatyta, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar nepakankamai užtikrina būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, arba priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas pernelyg varžo atsakovės teises (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartis, kuria byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo apskųsta apeliacine tvarka. Teismas konstatavo, kad byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas vykdyti pirkimo procedūras – yra pagrįsta ir racionali, nes uždraudus atsakovei vykdyti pirkimo procedūras ir išrinkti pirkimo laimėtoją, bus užtikrintas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, taip pat bus užtikrintas ekonomiškumo principo įgyvendinimas, išvengiant galimai perteklinių procedūrų vykdymo bylos nagrinėjimo metu. Byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių poreikį skubiai, nepaisant teisme ginčijamų pirkimo sąlygų, vykdyti pirkimo procedūras. Šiuo metu paslaugas, susijusias su greitosios pagalbos naudojamomis informacinėmis sistemomis, teikia skirtingi tiekėjai nuomos pagrindu. Jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pasikeitusios ir neįvertintos teismo taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė prašyme nenurodė. Teismas pažymėjo, kad šalių ginčas kilo pradinėje pirkimo stadijoje – ieškovė, nepateikusi pasiūlymo pirkime, dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikė pretenziją, kuria kvestionuoja atsakovės vykdomo pirkimo sąlygų teisėtumą, be kita ko, nurodydama, jog pirkimo sąlygos užkerta kelią tiekėjams, įskaitant ir pačią ieškovę, pateikti pasiūlymus pirkime ir konkuruoti dėl sutarties sudarymo. Byloje keliamas klausimas, ar atsakovės vykdomo pirkimo sąlygos yra teisėtos, ar jų pagrindu gali būti vykdomos pirkimo procedūros ir išrenkamas pirkimo laimėtojas, ar pagal ginčijamas sąlygas vykdomas pirkimas neturėtų būti nutrauktas. Teismas nurodė, kad jeigu būtų patenkintas atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti draudimą vykdyti pirkimo procedūras, uždraudžiant atsakovei tik sudaryti sutartį su išrinktu pirkimo laimėtoju, bylos nagrinėjimo teisme metu pirkimas toliau būtų vykdomas pagal ieškovės kvestionuojamas, galimai neteisėtas pirkimo sąlygas. Tokiu atveju, jeigu išnagrinėjus bylą teisme, pirkimo sąlygos būtų panaikintos, visos bylos nagrinėjimo metu atsakovės vykdytos pirkimo procedūros iš esmės taptų perteklinėmis ir bereikšmėmis, o pirkimo dalyviai galėtų patirti papildomų nuostolių dėl dalyvavimo neteisėtų sąlygų pagrindu vykdytame pirkime. Tokia situacija neatitiktų ekonomiškumo principo, atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atsakovės nurodytu būdu nebūtų adekvatus siekiamam tikslui. Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-943-790/2021).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį ir prašymą patenkinti – pakeisti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą – kita laikinąja apsaugos priemone – įpareigojimu atsakovei nesudaryti viešojo pirkimo sutarties viešajame pirkime iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į jų apimtį, neatitinka viešojo intereso, nėra būtinos ir tikslingos ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Visiškas pirkimo procedūrų sustabdymas iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo objektyviai reiškia pirkimo sustabdymą bent keliems metams. Ši byla realiai bus nagrinėjama ne mažiau nei 4–5 mėnesius vien pirmosios instancijos teisme, nevertinant galimos kasacijos ar pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmoje ir (ar) apeliacinėje instancijoje. Bylos nagrinėjimas realiai gali trukti iki 12 mėnesių, o vertinant visas procesines galimybes – ir dar ilgiau.
Visiškas pirkimo procedūrų sustabdymas sukelia objektyviai neproporcingą žalą: pasiūlymų galiojimo pratęsimo sąnaudas tiekėjams, vilkinimą Europos Sąjungos (toliau – ES) finansuojamam projektui, nepagrįstą viešosios paslaugos modernizavimo atidėjimą ir nacionalinio saugumo patikros etapo – neišvengiamai ilginančio procedūrų trukmę – faktinį atidėjimą. Pirkimas yra susijęs su esmine viešąja paslauga – greitosios medicinos pagalbos informacine sistema, kurios tikslas – pagerinti greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) paslaugų prieinamumą, greitį ir kokybę, sumažinti pavėluotai suteiktos pagalbos riziką bei veiklos tęstinumo rizikas. Naujosios GMP informacinės sistemos (IS) diegimas tiesiogiai susijęs su visuomenei gyvybiškai reikšmingomis pasekmėmis – paslaugų prieinamumu, reagavimo kokybe ir savalaikiu pagalbos suteikimu. Šiuo metu atsakovės naudojamos informacinės sistemos yra nuomojamos iš skirtingų tiekėjų, o tai kelia veiklos tęstinumo užtikrinimo riziką, jei tiekėjas patiria sunkumų, tuo tarpu sukūrus ir įdiegus naująją pažangiąją GMP IS bus užtikrinamas veiklos tęstinumas ir valstybės lėšų taupymas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu naudojami sprendimai yra nuomojami, naujosios sistemos įsigijimo ir įgyvendinimo nukėlimas reikštų ir ilgesnį esamos nuomos modelio tęsimą. Teismas turėjo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes jų neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą.
Ieškovė yra pateikusi dar vieną pretenziją dėl kitų pirkimo sąlygų, o dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali jos išnagrinėti. Jeigu šioje byloje ieškovės ieškinys būtų atmestas, naujos ieškovės pretenzijos atmetimo atveju ieškovė ją taip pat ginčytų teisme. Tai reikštų, kad pirkimas papildomai būtų sustabdytas dar analogiškam nuo 6 iki 12 mėn. terminui, nors šis papildomas ginčas galėtų būti sprendžiamas lygiagrečiai. Kita vertus, jei atsakovė nuspręstų patenkinti aptariamą naują ieškovės pretenziją, tai pirkimas apskritai turėtų būti nutraukiamas, atitinkamai, išnyktų iš šio ginčo objektas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į poreikį pakeisti laikinąsias apsaugos priemones į proporcingesnes siekiamam tikslui. Tarpiniai procedūriniai pirkimo veiksmai – pasiūlymų vertinimas, tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas, procedūrinių sprendimų priėmimas – nesukuria negrįžtamų teisinių pasekmių. Negrįžtamos pasekmės atsiranda tik sudarius pirkimo sutartį. Todėl draudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo yra pakankama ir proporcinga laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ieškovės interesams užtikrinti, nes eliminuoja vienintelę realią riziką, dėl kurios ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas.
Teismas kaip precedentu rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-943-790/2021, tačiau, kitaip nei nurodytoje byloje, šioje byloje pasiūlymų pateikimo terminas pasibaigė dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, todėl pirkimas jau pasiekė tarpinę stadiją. Pirkimas vykdomas pagal ES finansuojamą projektą, kurio įgyvendinimui kyla reikšmingas pavojus. Jau žinoma, kad 6 tiekėjai pirkime pateikė pasiūlymus, kas parodo, jog pirkimo sąlygos yra suprantamos ir tinkamos konkurencijai.
Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ne tik bylos išnagrinėjimui su pertekliniais ribojimais, tačiau ir galimai nesąžiningam ieškovės interesui pelnytis parduodant paslaugas atsakovei, kol ši nėra įgyvendinusi pirkimu vykdomo projekto. Viešojoje erdvėje jau anksčiau paskelbta, kad stringantis GMP integravimas į „BPC“ sistemą yra ekonomiškai naudingas, be kita ko, ieškovei. Ieškovės teisinis suinteresuotumas, kiek jis apskritai gali būti identifikuojamas, šiuo aspektu yra ne siekis apginti pažeistą teisę dalyvauti pirkime, o siekis užkirsti kelią naujo sprendinio įsigijimui arba bent jau atidėti tokio įsigijimo procedūras, kad ieškovė galėtų toliau gauti naudą iš šiuo metu vykdomos sutarties.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė tinkamai nepagrindžia savo teisinio suinteresuotumo. Ginčijamos pirkimo sąlygos niekaip objektyviai nepažeidžia ieškovės teisių. Ieškovė nepateikė pasiūlymo pirkime ir tik spekuliuoja dėl galimų kliūčių, nors 6 kiti tiekėjai šias sąlygas suprato ir pateikė pasiūlymus. Tai įrodo, kad sąlygos nėra objektyviai diskriminacinės ar ribojančios dalyvavimą pirkime. Tarp pasiūlymus pateikusių tiekėjų yra ir ieškovės dabartinė partnerė UAB „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“, kuri faktiškai vykdė ankstesnįjį projektą, kuriuo ieškovė remiasi kaip savo patirties pagrindu. Tai reiškia, kad ieškovės ginčijamos sąlygos negali būti vertinamos kaip objektyviai kliudančios dalyvauti pirkime – kitu atveju ieškovės partnerė ir susijęs subjektas tokio pasiūlymo negalėtų pateikti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Dekbera“ prašo netenkinti atsakovės Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atskirojo skundo ir atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, nes laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutu iš esmės siekia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir ginčija teismo nutartį, kuria jos pritaikytos. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir kurių teismas, nuspręsdamas pritaikyti ginčo laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino, apeliantė nenurodo ir neįrodo, nepaneigia teismo motyvo, be kita ko, kad draudimo vykdyti pirkimo procedūras pakeitimas draudimu sudaryti sutartį leistų tęsti pirkimą pagal galimai neteisėtas sąlygas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju negali ex officio spręsti apskritai panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes šis procesas yra dėl nutarties, kuria spręstas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas.
Atsiliepimas
Atsakovės nurodomi argumentai yra nepagrįsti ir neaktualūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumo, kartoja atsiliepimo į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teiginius, jog ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas. Teismas jau konstatavo, kad ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, todėl pakartotinis analogiškų teiginių nagrinėjimas apeliaciniame procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo negalimas ir netikslingas. Atsakovės nurodomi teiginiai apie materialiuosius ieškinio patenkinimo padarinius yra ginčo dalyką sudarančios aplinkybės.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovė nurodo naujus argumentus, kuriais nesirėmė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliantės nurodoma viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo trukmė prieštarauja CPK įtvirtintoms normoms dėl tokių ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Atsakovė nepagrįstai siaurai aiškina pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tikslus. Ieškovės interesas – sąžiningai ir skaidriomis bei lygiateisėmis sąlygomis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl perkamo objekto. Šį poreikį ir interesą užtikrina pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes pirkimo procedūrų vykdymas pagal neteisėtas pirkimo sąlygas nedera nei su viešuoju interesu, nei su ieškovės, kaip potencialios viešųjų pirkimų dalyvės, subjektinėmis teisėmis. Pirkimo procedūrų vykdymas pagal potencialiai neteisėtus reikalavimus pažeidžia racionalaus lėšų panaudojimo principą, skatina bergždžiai (be realaus rezultato) švaistyti šalių resursus.
Laikinoji apsaugos priemonė – draudimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį, prioritetiškai turėtų būti taikoma tik kai objektyviai negalima pritaikyti kitokio pobūdžio laikino ginčo situacijos sureguliavimo (pvz. kai jau sudaryta pasiūlymų eilė ir paskelbtas laimėtojas). Nagrinėjamu atveju situacija nėra tokia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeisti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinės vertės viešojo pirkimo „Greitosios medicinos pagalbos informacinės sistemos įsigijimas“ procedūrų sustabdymą – kita laikinąja apsaugos priemone – įpareigojimu atsakovei nesudaryti viešojo pirkimo sutarties viešajame pirkime iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo objektas nėra Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartis, kuria ginčo laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, atitinkamai, apeliantės teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas šioje byloje savo iniciatyva turėtų įvertinti priemonių (ne)pagrįstumą, be kita ko, pakartotinai įvertinti, ar ieškovė byloje tinkamai pagrindė savo teisinį suinteresuotumą, neatitinka šalių dispozityvumo, rungimosi principų (CPK 12, 178 straipsniai), apeliacinio nagrinėjimo paskirties, ribų bei pagrindo, todėl atmestini.
Nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė argumentuoja, kad atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog pirkimo procedūrų sustabdymas iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo objektyviai reiškia pirkimo sustabdymą bent keliems metams; kad visiškas pirkimo procedūrų sustabdymas sukelia objektyviai neproporcingą žalą: pasiūlymų galiojimo pratęsimo sąnaudas tiekėjams, vilkinimą ES finansuojamam projektui, nepagrįstą viešosios paslaugos modernizavimo atidėjimą; kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali išnagrinėti ieškovės 2026 m. birželio 8 d. pretenzijos dėl kitų pirkimo sąlygų. Apeliantė teigia, kad tarpiniai procedūriniai pirkimo veiksmai – pasiūlymų vertinimas, tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas, procedūrinių sprendimų priėmimas – nesukuria negrįžtamų teisinių pasekmių, todėl ieškinio reikalavimams užtikrinti pakankamas įpareigojimas nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo motyvus, nenustatė pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones.
CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-464/2023, 18 punktas). Kitaip tariant, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio neturi būti iš naujo analizuojama, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje įtvirtintos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos ir negali būti kvestionuojamas nutarties, kuria tokios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Tokiu atveju yra analizuojamos tik aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, bei sprendžiama, ar jos gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-88-516/2024). Taigi, šalis, siekianti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir (ar) pakeitimo, turėtų įrodyti bent vieną iš dviejų CPK 149 straipsnio taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių: 1) dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas; 2) dėl pasikeitusių aplinkybių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 12 d. nutartimi prašomos pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pritaikė konstatavęs ir remdamasis aplinkybėmis, kad: 1) ieškinys tikėtinai pagrįstas, nes ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, pateikti teisiniai argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai šioje bylos stadijoje leidžia daryti išvadą, jog ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas; 2) yra grėsmė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovė galėtų tęsti pirkimo procedūras pagal ginčijamas pirkimo sąlygas, vertinti tiekėjų pasiūlymus, nustatyti pirkimo laimėtoją ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį dar iki galutinio ginčo išsprendimo; 3) viešasis interesas viešųjų pirkimų bylose apima ne tik visuomenės interesą kuo greičiau įsigyti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus, bet ir interesą užtikrinti, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų, skaidriai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis; byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, jog nagrinėjamu atveju pirkimo objekto įsigijimas susijęs su tokiu neatidėliotinu poreikiu, kurio tenkinimas negalėtų būti trumpam atidėtas iki ginčo dėl pirkimo sąlygų teisėtumo išsprendimo, todėl laikinas pirkimo procedūrų sustabdymas nesukels neproporcingų neigiamų pasekmių nei atsakovei, nei viešajam interesui.
Grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsakovė argumentavo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai gali būti užtikrinti leidžiant vykdyti pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo etapo, tačiau nustatant įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog pasiūlymų pateikimo terminas yra pasibaigęs 2026 m. birželio 5 d.; leidimas tęsti pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo leistų išvengti papildomo delsimo tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas atsakovei palankus sprendimas; visiškas pirkimo procedūrų sustabdymas šiuo atveju ne tik riboja atsakovės galimybę vykdyti pasiūlymų vertinimą, bet ir faktiškai trukdo išnagrinėti ieškovės 2026 m. birželio 8 d. pateiktą naują pretenziją dėl kitų pirkimo sąlygų. Apeliantės teigimu, dėl nurodytų priežasčių pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, neatitinka viešojo intereso, todėl apeliantė, neprašydama jų panaikinti, prašo pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nenurodė ir neįrodė naujai atsiradusių, pasikeitusių ar išnykusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas išnyko ar kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų, viešojo intereso.
Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybes, kuriomis apeliantė grindžia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – jog pasiūlymų pateikimo terminas yra pasibaigęs; kad pirkimo objektas reikšmingas viešojo intereso užtikrinimui (be kita ko, jog tai svarbus projektas savalaikiam, kokybiškam ir ekonomiškai racionaliam pagalbos teikimui gyventojams visoje Lietuvos Respublikoje užtikrinti); kad ieškovė pagal sudarytas sutartis šiuo metu teikia atsakovei paslaugas, be kita ko, dėl kurių paskelbtas pirkimas, dėl ko, atsakovės teigimu, ieškovė labiau yra suinteresuota ne viešojo pirkimo sutarties sudarymu, o tuo, kad atsakovė kuo ilgiau nesudarytų viešojo pirkimo sutarties, kuri pakeistų jos šiuo metu teikiamas paslaugas – apeliantė buvo nurodžiusi ir Kauno apygardos teismui 2026 m. birželio 12 d. nutartimi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Apeliantės nurodomas argumentas, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdomos visos pirkimo procedūros, savaime išplaukia iš jų pobūdžio, todėl taip pat negali būti vertinamas kaip aplinkybė, kuri teismui, sprendusiam dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo ir jų (ne)proporcingumo, nebuvo žinoma. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutarties apeliacine tvarka neginčijo, todėl laikytina, jog šios aplinkybės teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo įvertintos ir, atitinkamai, pakartotinai jos nevertintinos.
Teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, atsakovė nebuvo nurodžiusi argumentų, kad su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga susijęs ir pasiūlymų galiojimo terminas (kad pirkimo sąlygose nustatyta, jog laikotarpis, kurį pasiūlymas turi išlikti galiojantis, yra 90 d., t. y. kad pagal pradinį terminą pasiūlymų galiojimas iš esmės būtų skaičiuojamas iki 2026 m. rugsėjo 3 d.); kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių (kokios buvo pritaikytos) pritaikymas faktiškai trukdo išnagrinėti ieškovės 2026 m. birželio 8 d. pateiktą kitą pretenziją. Atitinkamai, šie apeliantės argumentai teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pritaikymo nebuvo išnagrinėti ir įvertinti, todėl patenka į prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjimo apimtį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos naujos aplinkybės pagrindo daryti išvadą, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka proporcingumo reikalavimo ir (ar) viešojo intereso, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir (ar) tikslų, nesudaro.
Nagrinėjamu atveju ieškiniu yra prašoma pripažinti neteisėtomis atitinkamas pirkimo sąlygas. Kaip nurodė ir teismas 2026 m. birželio 12 d. nutartyje, viešasis interesas viešųjų pirkimų bylose apima ne tik visuomenės interesą kuo greičiau įsigyti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus, bet ir interesą užtikrinti, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų, skaidriai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis, o, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teismų praktikoje vertinama, kad jeigu būtų tik uždraudžiama sudaryti pirkimo sutartį su išrinktu pirkimo laimėtoju, bylos nagrinėjimo teisme metu pirkimas toliau būtų vykdomas pagal ieškovės kvestionuojamas, galimai neteisėtas pirkimo sąlygas; tokiu atveju, jeigu išnagrinėjus bylą teisme, pirkimo sąlygos būtų panaikintos, visos bylos nagrinėjimo metu atsakovės vykdytos pirkimo procedūros iš esmės taptų perteklinėmis ir bereikšmėmis, o pirkimo dalyviai galėtų patirti papildomų nuostolių dėl dalyvavimo neteisėtų sąlygų pagrindu vykdytame pirkime. Tokia situacija neatitiktų ekonomiškumo principo, atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atsakovės nurodytu būdu nebūtų adekvatus siekiamam tikslui. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimo procedūrų sustabdymo – pakeitimas į draudimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį tik todėl, kad galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu gali pasibaigti pasiūlymų galiojimo terminas, be kita ko, atsakovei remiantis deklaratyviais teiginiais ir nepateikus faktinių duomenų, jog pateikti tiekėjų pasiūlymai ir galioja iki 2026 m. rugsėjo 3 d., ir (ar) kad dėl to kyla reali grėsmė, jog pasiūlymus pateikę tiekėjai toliau pirkime nebedalyvaus, ir (ar) kad dėl to kiltų kitokių neproporcingų neigiamų pasekmių, prieštarautų viešajam interesui užtikrinti, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų, skaidriai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių poreikį skubiai, nepaisant teisme ginčijamų pirkimo sąlygų, vykdyti pirkimo procedūras; jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pasikeitusios ir neįvertintos teismo taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė prašyme nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kaip nesudarančius pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms keisti atmeta apeliantės argumentus dėl bylos nagrinėjimo ir, atitinkamai, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, trukmės. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas susietas su galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimu. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas; tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO II (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo paduotas apeliacinis skundas, byla Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2026 m. rugsėjo 16 d. CPK 423⁹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Įvertinus nurodytą procesinę situaciją, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje tikėtinai bus taikomos neproporcingai ilgą laiką.
Atskirajame skunde apeliantė pažymi, kad pirkimas yra vykdomo ES finansuojamo projekto dalis, tačiau, viena vertus, apeliantė šia aplinkybe remiasi tik pateiktame atskirajame skunde (CPK 306 straipsnio 2 dalis); kita vertus, jokių faktinių duomenų ar detalesnių argumentų, pagrindžiančių, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galėtų netekti nurodyto ES finansavimo, apeliantė nepateikė (CPK 185 straipsnis). Dėl to šie argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Apibendrindamas tai, kas buvo nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės prašymą, jo argumentus, ir pagrįstai konstatavo, jog apeliantė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų, viešojo intereso, nesudaro (CPK 148, 423⁷ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirajame skunde pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie yra išvestiniai arba neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 10 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.