- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- e2-587-516/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01198-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- „Vilniaus universitetas“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.6Kiti su proceso atnaujinimu susiję klausimai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3141-661/2025,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e23141661/2025 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų pagrindu. Ieškovas nurodė, kad atsakovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetas nepagrįstai kaltino J. įmonę ,,Jonas“ siekdama nutraukti sutartį. Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra pasibaigęs. Ieškovas siekia, kad J. įmonei ,,Jonas“ pagal rangos sutartį Nr. RanS – 50000-2665 būtų sumokėti 113 414,25 Eur (51 264,73 Eur ir 62 149,52 Eur bauda). Egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės: 1) atsakovė be pagrindo prieš terminą nutraukė rangos sutartį Nr. RanS – 50000-2665; 2) atsakovė be pagrindo rangos sutartį Nr. RanS – 50000-1007 pavadino sutartį Nr. RanS – 50000-2665 pakeičiančia sutartimi; 3) atsakovė galimai patyrė nuostolius ne dėl J. įmonės ,,Jonas“, bet dėl atsakovės darbuotojų kaltės – organizuoto valstybės lėšų grobstymo. Atsakovei nuostolis atsirado dėl nepagrįstų prirašymų, kurie buvo įgyvendinti asmenų, neturinčių nieko bendro su rangos sutarties Nr. RanS – 50000-2665 įgyvendinimu. Pagal pateiktą medžiagą, paaiškėjo nusikalstamos veikos požymiai (CPK 300 straipsnis). Atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto kancleris pasirašė rangos sutartį Nr. RanS – 50000-1007 pagal suklastotus dokumentus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. J. prašymą (pareiškimą) dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3141-661/2025. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3141-661/2025 2025 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir paskyrė 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18-467/2026 pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo netiesioginį ieškinį, pareikštą likviduojamos dėl bankroto J. įmonės ,,Jonas“ vardu, atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl 412 378,52 Eur priteisimo, paliko nepakeistą. Civilinė byla, kurioje siekiama atnaujinti procesą, yra išnagrinėta nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės. Teismui atsisakius priimti ieškovo netiesioginį ieškinį, civilinė byla nebuvo iškelta ir civilinis procesas neprasidėjo. Tokiu atveju prašymas atnaujinti procesą yra negalimas. Kadangi prašyme nurodoma civilinė byla Nr. e2-3141-661/2025 nebuvo išnagrinėta iš esmės, nėra procesinių prielaidų priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl pareiškėjo prašymą (pareiškimą) dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas J. J. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus: Netiesioginio ieškinio pateikimo metu ieškovas nebuvo visiškai išanalizavęs atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų, todėl ieškovas atskirojo skundo neteikė, tačiau pateikė pareiškimą su papildytu ieškiniu, kaip tai nustatyta CPK 137 straipsnio 4 dalyje. Pareiškimas buvo papildytas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Nė vienas ieškovo teiginys civilinėse bylose Nr. e2-3141-661/2026 ir Nr. e2A-2385-936/2026 nebuvo išnagrinėtas, neatsižvelgta į ieškovo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nurodomos aplinkybės buvo žinomos. Nė vienas atsakovės susirašinėjimo su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,VIPA“ laiško turinys pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. UAB ,,VIPA 2016 m. liepos 13 d. raštas Nr. 2016/2-795 pagrindžia, kad mokėjimai J. įmonei ,,Jonas“ sustabdyti 2016 m. birželio mėn. remiantis atsakovės 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. 14300-3-122, tačiau šis raštas pirmosios instancijos teismui ir J. įmonei ,,Jonas“ nebuvo pateiktas. Atsakovė melagingai 2016 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. 13400-SR-1547 J. įmonei ,,Jonas“ nurodė, kad mokėjimai sustabdyti 2016 m. lapkričio 2 d. Atsakovės kanclerio 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. (1.2) 13300-V-76 melagingai nurodoma, kad su naujuoju rangovu pasirašyta rangos sutarties kaina neviršija 15 proc., o likutinė darbų kaina padidinta 3,88 karto. Didžioji dalis naujai paaiškėjusių aplinkybių yra iš UAB ,,VIPA“ susirašinėjimo ir atsakovės sandorių su UAB ,,Kriautė“, tačiau nė vienoje byloje šių dokumentų turinys nebuvo nagrinėjamas, J. įmonei ,,Jonas“ jie nebuvo žinomi. Šių dokumentų analizė pateikta pareiškime ir civilinėje byloje Nr. e2-3141-661/2026. Nepagrįstas skundžiamos nutarties argumentas, kad ieškovo ieškiniai ir procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės buvo pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl negalima vertinti, jog tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Toks argumentas turėtų būti grindžiamas konkrečiais faktais bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Ieškovas kartu su pareiškimu pateikė 9 dokumentų klastočių atvejus su įrodymais, kuriuos pagal CPK 184 straipsnio 2 dalį pripažinus suklastotais, jie negali būti vertinami kaip įrodymai. Apie suklastojimą pirmosios instancijos teismas gali pranešti prokurorui. Ieškovas pareiškime pateikė 3 faktus apie valstybės turto pasisavinimą. Nustačius valstybės turto pasisavinimą ar grobstymą, vadovaujantis CPK 300 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas galėtų priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto prašymą (pareiškimą) dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3141-661/2025, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo atnaujinti procesą
Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį (prašymą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2025 m. spalio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriame prašė: (1) pripažinti, jog prieš laiką nutraukus rangos sutartį Nr. RanS – 50000-2665 užsakovas patyrė 590 757,71 Eur nuostolį ne dėl rangovo J. įmonės „Jonas“ kaltės; (2) pripažinti, kad užsakovas prieš laiką nutraukė rangos sutartį RanS – 50000-2665 ne dėl J. įmonės „Jonas“ kaltės; (3) priteisti iš užsakovės VšĮ ,,Vilniaus universitetas“ 412 378,52 Eur ieškinį J. įmonės „Jonas“ naudai. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3141-661/2025 2025 m. spalio 23 d. nutartimi apelianto ieškinį atsisakė priimti ir paskyrė 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje atsisakė priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nustatęs, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1060-661/2025, kurioje apeliantas buvo pareiškęs analogiškus reikalavimus, juos grįsdamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kildinamomis iš tos pačios 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties Nr. RanS – 50000-2665, bei kurioje Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. sprendimu apelianto ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-243-577/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18-467/2026 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti apelianto netiesioginį ieškinį, pareikštą likviduojamos dėl bankroto J. įmonės ,,Jonas“ vardu, atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl 412 378,52 Eur priteisimo, paliko nepakeistą. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-3141-661/2025 teismui 2025 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakius priimti apelianto netiesioginį ieškinį, o Lietuvos apeliaciniam teismui 2026 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18-467/2026 pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, palikus nepakeistą, ginčas iš esmės nebuvo nagrinėjamas. Minėta, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį procesas gali būti atnaujinamas tik tose bylose, kurios užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), o nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-3141-661/2025 net nebuvo pradėta iš esmės nagrinėti, teismui J. J. ieškinį atsisakius priimti, todėl apeliantas nepagrįstai siekia atnaujinti procesą byloje, kurioje proceso atnaujinimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė apelianto prašymą (pareiškimą) dėl proceso atnaujinimo priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nurodydamas, jog teismui atsisakius priimti apelianto ieškinį, civilinė byla nebuvo iškelta ir civilinis procesas neprasidėjo, todėl proceso atnaujinimas tokioje byloje negalimas.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Apeliantas teigė, kad vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 4 dalimi, pateikė pareiškimą su papildytu ieškiniu, kuriame nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, o apelianto teiginiai civilinėse bylose Nr. e2-3141-661/2026 ir Nr. e2A-2385-936/2026 nebuvo nagrinėti.
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3141-661/2026 teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo įvertintas minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartimi. Taigi, apelianto nurodomų naujai paaiškėjusių aplinkybių (ne)įvertinimas civilinėje byloje Nr. e2-3141-661/2026 nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo pagrindo nagrinėti ir vertinti apelianto nurodomų aplinkybių jų naujumo aspektu, kadangi, kaip minėta, proceso atnaujinimas šioje byloje nėra galimas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto prašymą atsisakė priimti.
Nors apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau skundžiama nutartimi atsisakius priimti prašymą (pareiškimą) dėl proceso atnaujinimo, bylos nagrinėjimas iš esmės nevyko, todėl nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl tokio proceso formos.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo nesutinkantis su skundžiamos nutarties argumentu, kad apelianto ieškiniai ir procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės buvo pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, tačiau, apelianto teigimu, toks argumentas turėtų būti grindžiamas konkrečiais faktais bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Apeliantas taip pat kvestionavo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nurodomos aplinkybės buvo žinomos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje tokie argumentai nebuvo nurodyti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti bei pasisakyti dėl argumentų, kurių skundžiamoje nutartyje apskritai nėra.
Dėl apelianto argumentų, susijusių su tuo, kad dėl dokumentų klastočių buvo pasisavintas valstybės turtas, todėl vadovaujantis CPK 300 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas galėtų priimti sprendimą, pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl CPK 300 straipsnio 1 dalies taikymo yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi (išreiškia) proceso šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-380-881/2024, 31 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, pagal atskirojo skundo ribas nagrinėdamas tik procesinio pobūdžio klausimą, ar galimas proceso atnaujinimas byloje, kurioje ieškinį buvo atsisakyta priimti, nenustatė aplinkybių dėl kurių, vadovaudamasis CPK 300 straipsnio 1 dalimi, turėtų pranešti prokurorui apie apelianto nurodytas aplinkybes, jo (J. J.) subjektyviu požiūriu galimai turinčias nusikalstamos veikos požymių.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimo institutą reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.