- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-851-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-15982-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko
- Pareiškėjas
- UAB ILTE
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ILTE atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ILTE pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo ir termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pirmosios instancijos teisme 2026 m. rugpjūčio 11 d. buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ILTE pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo ir termino atnaujinimo, kuriuo pareiškėja prašė atnaujinti 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti; patvirtinti faktą, jog pareiškėja reiškia turtinį finansinį 1 817,20 Eur reikalavimą, kilusį iš paskolos sutarties, mirusiojo J. P. įpėdiniams – Lietuvos Respublikai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad informacija apie sudarytą paskolos sutartį buvo prieinama viešai ir yra žinoma, todėl palikimą priėmę įpėdiniai žinojo, kad yra sudaryta paskolos sutartis, kuri išsiskiria iš kitų tuo, kad ji yra nenutrūkstamo pobūdžio ir jos vykdymas siejamas išimtinai su buto ar kitų patalpų savininkais.
Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nėra nurodyta jokių papildomų reikalavimų, kuriuos turi atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorius mirus buto ar kitos patalpos savininkui, todėl vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi įsiskolinimus, susidariusius iki buto ar kitos patalpos paveldėjimo momento, privalo apmokėti ir vykdytinas prievoles pagal atnaujinimo projektą perimti paveldėtojas.
Pareiškėja taip pat nurodė kad ji administruoja daug klientų pagal Daugiabučių namų atnaujinimo paskolos sutartis, todėl neturi galimybės ir automatizuotos sistemos dažnai patikrinti Gyventojų registre kiekvieno kliento pagal sudarytas Daugiabučių namų atnaujinimo paskolos sutartis, todėl susidarė situacija, kad tuo laikotarpiu, kai mirė palikėjas, pareiškėja laiku nesužinojo apie šią aplinkybę.
Pareiškėja rankiniu būdu patikrinusi informaciją Gyventojų registre, sužinojo apie palikėjo mirtį, todėl iš karto kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Turto bankas“, kad imtųsi veiksmų paveldėti palikėjo turtą ir laukė kol bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Todėl iš pareiškėjos el. laiškų, VĮ „Turto bankas“ žinojo apie sudarytą paskolos sutartį ir prievolę, kilusią iš paskolos sutarties.
Šiuo atveju pareiškėja nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą iš karto po to, kai jai tapo žinoma apie palikimo perėjimą valstybei, taip pat, kad įpėdinis nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublika, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Taigi šiuo atveju aplinkybių visuma, dėl kurių buvo praleistas 3 mėnesių terminas, yra svarbi ir sudaro pagrindą atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui, juo labiau, kad nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB ILTE prašymą dėl kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo ir termino atnaujinimo atmetė.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiškėja į teismą kreipėsi beveik suėjus naikinamajam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytam 3 metų naikinamajam terminui, bei sutiko, kad pareiškėja galėjo neturėti galimybės iš karto sužinoti apie palikėjo mirtį.
Tačiau teismas pabrėžė, jog pati pareiškėja nurodė, jog apie palikėjo mirtį jai jau buvo žinoma 2024 m. rugsėjo 10 d. Taigi terminą pareiškimui pareikšti skaičiuojant net ir nuo šios dienos, jis yra praleistas daugiau nei metus. Pareiškėja nepaaiškino, kodėl nesiėmė jokių veiksmų, kad per šį laikotarpį išviešintų skolą.
Vertindamas, ar pareiškėja pagrįstai laukė kol paaiškės palikimą priėmęs asmuo, yra aktuali kasacinio teismo praktika, pagal kurią prašymai taikyti paveldėjimo procedūras CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (prašymai patvirtinti kreditorinius reikalavimus) nėra ieškinio reikalavimai ir jie nesukelia tokių pačių padarinių kaip ir reikalavimai, pareikšti tiesiogiai įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006). Toks kreditoriaus reikalavimas, esant nežinomiems įpėdiniams, tvirtinamas preliminariai ir vėliau neužkerta kelio įpėdiniams ginčyti reikalavimus, teikti atsikirtimus bei naudotis kitais įstatymų numatytais civilinių teisių gynimo būdais. Taigi net ir nesant aiškaus įpėdinio, pareiškėja turėjo teisinę galimybę ginti savo interesus, tačiau to nepadarė.
Taip pat teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentą dėl sutarties išviešinimo. Teismas pažymėjo, kad nors informacija apie sutarties sudarymą yra vieša, konkretaus skolininko iki mirties neįvykdytų įsipareigojimų dydis nėra vieša informacija. Be to, pareiškėjos teiginiai apie aptarnaujamų asmenų kiekį nepagrįsti jokiais įrodymais.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB ILTE prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad naikinamasis terminas suėjo 2023 m. gruodžio 21 d., dėl ko klaidingai konstatavo, jog naikinamasis terminas yra pasibaigęs.
Be to, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nėra tenkinamas prašymas atnaujinti praleistą terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu VĮ „Turto bankas“ prašo pareiškėjos UAB ILTE atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes pareiškėja neįrodė, kad šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių.
Pažymi, jog skunde iš esmės nėra paneigiami pagrindiniai skundžiamos nutarties motyvai, o didžioji skundo argumentacijos dalis grindžiama netiksliu pirmosios instancijos teismo išvadų interpretavimu.
Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, identifikavo momentą, nuo kurio pareiškėjai tikrai buvo žinoma apie palikėjo mirtį, įvertino pareiškėjos argumentą dėl pavėluoto sužinojimo, atskirai pasisakė dėl laukimo, kol paaiškės palikimą priėmęs asmuo, išanalizavo galimybę kreditoriui kreiptis į teismą net nesant žinomam įpėdiniui, įvertino argumentą dėl sutarties viešumo, taip pat argumentą dėl didelio administruojamų klientų skaičiaus ir šį argumentą pagrindžiančių įrodymų nebuvimo. Galiausiai teismas padarė aiškią išvadą, kad daugiau kaip metus po duomenų apie mirtį gavimo nesikreipusi pareiškėja akivaizdžiai aplaidžiai negynė savo teisių ir kad byloje nėra pagrindo pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, jog skundžiama nutartis nėra nemotyvuota. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo atliktu jos nurodytų aplinkybių vertinimu, nereiškia motyvų nebuvimo. Skunde turėtų būti paneigtos konkrečios teismo išvados ir nurodyta, kodėl beveik dvejus metus trukęs neveikimas turėtų būti pripažintas objektyviai pateisinamu, tačiau tokios argumentacijos skunde iš esmės nėra. Vietoje to didžiausia dėmesio dalis skiriama trejų metų naikinamojo termino skaičiavimui, nors pirmosios instancijos teismas jo pasibaigusiu nepripažino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t a t u o j a:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja, praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, o iki naikinamojo 3 metų termino likus vos keletui mėnesių, nepagrindė ir neįrodė, jog terminą reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei pareiškėjos ir suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog byloje ginčas nekyla dėl to, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas baigėsi 2023 m. gruodžio 21 d., kadangi palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2026 m. rugpjūčio 11 d. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja į pirmosios instancijos teismą kreipėsi praleidus 3 mėnesių terminą ir beveik suėjus naikinamajam 3 metų terminui.
Priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nekonstatavo, jog kreipimosi į teismą metu pareiškėja buvo praleidusi naikinamąjį 3 metų terminą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog pareiškėja praleido 3 mėnesių kreipimosi terminą ir beveik praleido naikinamąjį 3 metų terminą, kas neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo esant suėjusį naikinamąjį terminą.
Vertinant byloje susiklosčiusią situaciją taip pat pažymėtina, jog CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.
Žemesnės instancijos teismas
CK 5.63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma tik reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Taigi, pareiškėjos, kaip palikėjo kreditorės, reikalavimas nepatenka į CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos tvarkos ir terminų netaikymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Taip yra todėl, kad skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos. Mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 30 punktas).
Kartu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 taip pat išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, vertina, jog vien aplinkybė, kad palikimas perėjo valstybei, savaime nepaneigia kreditorės pareigos vykdyti CK 5.63 straipsnio nuostatas.
Tačiau, įvertinus pirmiau aptartą šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, jog praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant ne tik į aplinkybę, ar kreditorius pranešė informaciją palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau ir galimiems kitiems subjektams, įskaitant ir patį paveldėtoją.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog kartu su pareiškimu pirmosios instancijos teismui pareiškėja pateikė ir duomenis, susijusius su tuo, jog dar 2024 m. kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ dėl mirusio palikėjo, taip pat su VĮ „Turto bankas“ bendravo ir 2026 m. sausio 27 d. bei 2026 m. birželio 12 d.
Pagal į bylą pateiktus duomenis, pareiškėja pastebėjusi, jog palikėjas mirė, patikrino Testamentų registrą, kuriame nebuvo informacijos apie palikimo priėmimą ir 2024 m. rugsėjo 10 d. mėnesį kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ dėl mirusio asmens turto perėmimo. Iš VĮ „Turo bankas“ 2024 metų rugsėjo mėnesio atsakymo turinio matyti, jog pareiškėjai buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Testamentų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas turto savininko sudarytas testamentas, dėl ko, atsižvelgiant į minėtą faktą, VĮ „Turto bankas“ galės paveldėti mirusiojo turtą tik tokiu atveju, jei jis nebus paveldėtas testamentinių įpėdinių ir jei liks įstatyminių įpėdinių nepaveldėto turto, kurį, pagal teisės aktus, galėtų paveldėti valstybė.
Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, gavusi atsakymą iš VĮ „Turto bankas“, kuriame buvo nurodyta, jog yra sudarytas testamentas, dėl ko palikimą gali priimti kiti asmenys, o ne VĮ „Turto bankas“, neatliko jokių konkrečių veiksmų, susijusių su skolos išviešinimu, taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio negalėjo šių veiksmų atlikti.
Įvertinęs pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir jo reikalavimo fakto patvirtinimo tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.