- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-10-02
- Bylos Nr.
- e2YT-6916-420/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-15362-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Pareiškėjas
- M. N.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, AB Turto bankas
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo M. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo – pastato valdymo nuosavybės teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal 1999-11-09 pirkimo-pardavimo sutartį nupirktos patalpos, kurios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų plane pažymėtos kaip karvidė 1Ž1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir katilinė 2P1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso jam.
Prašyme nurodė, kad 1999-11-09 pareiškėjas iš Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį nupirko dalį karvidės, kurią sudaro katilinė ir gimdymo patalpa, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje yra pažymėti Karvidė 1Ž1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir katilinė 2P1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Kasos pajamų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pirkėjas nurodytas M. N. yra sumokėjęs už perkamas patalpas 7 500 litų per du kartus, mokėdamas 5 000 litų ir 2 500 litų. Įvykdęs savo įsipareigojimus, numatytus nurodytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, t. y. nustatytomis sąlygomis atsiskaitęs už perkamas patalpas, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad nupirktos patalpos jam priklauso nuosavybės teise. 2024-08-16 pareiškėjas kreipėsi į VI Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į patalpas, kur tik po kreipimosi į VI Registrų centrą jis sužinojo, kad nors pinigai už patalpas buvo sumokėti, pirkimo-pardavimo sandoris buvo įvykdytas, tačiau pagal tuo metu galiojusį Civilinio kodekso 44 straipsnį valstybinių, kooperatinių ir kitų visuomeninių organizacijų sandoriai su piliečiais turėjo būti sudaromi notarinės formos sutartimis. Pareiškėjui apie tokį teisinį reguliavimą nebuvo žinoma. Šiuo metu pareiškėjas nebegali iš naujo sudaryti ar pakeisti pirkimo pardavimo sutarties nei formos nei turinio, nei kitaip gauti aukščiau nurodytų patalpų jo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kadangi Žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jau nebeegzistuoja. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1999-11-09 pareiškėjas iš Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį nupirko dalį karvidės, kurią sudaro katilinė ir gimdymo patalpa, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje yra pažymėti Karvidė 1Ž1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir katilinė 2P1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Kasos pajamų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pirkėjas nurodytas M. N. yra sumokėjęs už perkamas patalpas 7 500 litų per du kartus, mokėdamas 5 000 litų ir 2 500 litų, taip kaip buvo numatyta nurodytoje sutartyje.
Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-543/2010).
Pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog patalpas, kurios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų plane pažymėtos kaip karvidė 1Ž1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir katilinė 2P1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įsigijo 1999-11-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Ginčo dėl šių patalpų valdymo nuosavybės teise nėra. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas 1999-11-09 pirkimo-pardavimo sutartimi iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo patalpas, kurios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų plane pažymėtos kaip karvidė 1Ž1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir katilinė 2P1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – pareiškėjas turės teisę Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į patalpas, kurios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų plane pažymėtos kaip karvidė 1Ž1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir katilinė 2P1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje yra sąlygos, numatytos CPK 445 straipsnyje, nes pareiškėjas įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263 – 265 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal 1999-11-09 pirkimo-pardavimo sutartį nupirktos patalpos, kurios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų plane pažymėtos kaip karvidė 1Ž1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir katilinė 2P1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.