Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Teikimas TS-1235-1056/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12068-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2 (S)

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Edita Masiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajai, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistosios skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tada, kai įvertinus visas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, jog lygtinai paleistinas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Nuteistoji A. B., kuriai paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės) faktiškai atliko 2026 m. rugpjūčio 16 d. Pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtinos kitos sąlygos – individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokio tipo rizikos vertinimas formaliai atitinka BVK 82 straipsnio nuostatas. Kita vertus, pastebėtina, kad ta aplinkybė, jog yra nustatyta žema rizika, savaime nesudaro pagrindo taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas nėra įpareigotas nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal BVK ir BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi tokia aplinkybė yra tik viena iš sąlygų svarstyti dėl šio bausmių vykdymo teisės instituto taikymo. Teismas, įvertinęs nuteistosios elgesį charakterizuojančių duomenų visumą, pažymi, kad nors A. B. bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, yra įdarbinta, turi motyvacijos dirbti, yra atvira mokymuisi ir prisiima atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, tačiau šios aplinkybės dar neleidžia spręsti apie pakankamai tvarius jos elgesio pokyčius. Nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka palyginti trumpą laiką, jos resocializacijos procesas tik pradėtas, o nustatyti kriminogeniniai veiksniai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, problemų sprendimo ir pasekmių vertinimo gebėjimų stoka bei negebėjimu atsiriboti nuo neigiamos kitų asmenų įtakos, dar nėra pakankamai valdomi. Todėl šiuo metu nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad nuteistosios elgesio pokyčiai yra stabilūs ir leidžia pagrįstai manyti, jog, paleista lygtinai, ji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vertindami lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam, o dar tiksliau – jo atitikimą materialiajam lygtinio paleidimo kriterijui, teismas ir (ar) Komisija neturi apsiriboti vien nuteistojo elgesio, jo įsitraukimo į įvairias resocializaciją ir integraciją į visuomenę skatinančias priemones ir jo pokyčių atliekant laisvės atėmimo bausmę analize. Tai yra, teismas ir (ar) Komisija neprivalo apsiriboti vertinimu tik to, ar asmuo vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ar jis dirbo, mokėsi, užsiėmė kokia kita pozityvia veikla, ar buvo baustas, skatintas, kaip yra pakitusi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis, byloje Nr. 1S-153-397/2025).

Nuteistoji A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2026 m. gegužės 28 d. Ji teista penkis kartus, šiuo metu pirmą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, paskirtą subendrinus dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes. Bausmės atlikimo metu nuteistoji įsitraukė į darbinę veiklą – nuo 2026 m. liepos 20 d. dirba (duomenys neskelbtini), turi darbinės patirties, motyvacijos dirbti bei patvirtintą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju. Nuteistosios mąstymas nepasižymi kategoriškumu, ji yra atvira mokymuisi ir prisiima atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Kita vertus, nuteistoji turi penkerių metų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo patirtį, o jų vartojimas tiesiogiai siejamas su jos nusikalstamu elgesiu. Nuteistoji nėra dalyvavusi priemonėse, nukreiptose į atkryčio prevencijos įgūdžių ugdymą, be to, stokoja problemų sprendimo ir pasekmių vertinimo kompetencijų bei gebėjimo atsiriboti nuo neigiamos įtakos. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistoji bausmę pradėjo atlikti palyginti neseniai, jai dar tik sudaromas resocializacijos planas, todėl šiuo metu nėra galimybės įvertinti jos pastangų ir teigiamų rezultatų valdant kriminogeninius veiksnius.

Tačiau pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo negali nevertinti ar ignoruoti ankstesnių duomenų dėl bausmės atlikimo, bei asmens elgesio charakteristikos iki bausmės atlikimo, nes jie charakterizuoja nuteistąjį ir atspindi jo galimą elgesį ateityje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad A. B. teista penkis kartus, o šiuo metu pirmą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, paskirtą subendrinus dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis bei jų pobūdis sudaro pagrindą vertinti, kad nuteistosios pataisos procesas dar nėra baigtas. Nuteistajai nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai, būdingas nusikaltimų modelis ir nusikalstamų veikų sunkėjimas, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – ryšys su sugyventiniu, paveikumas neigiamai kitų asmenų įtakai bei sunkumai atpažįstant su individualiomis psichologinėmis charakteristikomis susijusias problemas. Kartu nuteistajai nustatyti ir apsauginiai veiksniai – pastovi gyvenamoji vieta, palaikantys ryšiai su šeima, teigiamos nuostatos dėl darbinės veiklos ir pozityvaus užimtumo bei priimamumas siūlomoms socialinės reabilitacijos priemonėms ir įsitraukimas į resocializacijos procesą. Taigi, teismas vertina tiek nuteistąją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tiek jos socialinę integraciją ir resocializaciją palaikančius veiksnius.

Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – ryšys su sugyventiniu, paveikumas neigiamai kitų asmenų įtakai bei sunkumai atpažįstant su individualiomis psichologinėmis charakteristikomis susijusias problemas – yra reikšmingi vertinant nuteistosios gebėjimą ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Šie veiksniai yra susiję su nuteistosios elgesio pasirinkimais ir gali būti keičiami resocializacijos procese, todėl jų buvimas ir nepakankamas jų valdymas sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistosios pataisos procesas dar nėra pakankamai pažengęs.

Teismas atsižvelgia ir į nuteistosios skundo argumentą, kad jos nenaudai neturėtų būti vertinama aplinkybė, jog ji dar nedalyvavo resocializacijos priemonėse, jeigu galimybė jose dalyvauti jai nebuvo sudaryta laiku. Vis dėlto nagrinėjamu atveju ši aplinkybė vertinama ne kaip nuteistosios neveikimas ar jai priskirtinas trūkumas, bet kaip objektyvus duomuo, neleidžiantis šiuo metu konstatuoti pakankamai tvarių teigiamų pokyčių probleminėse srityse. A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2026 m. gegužės 28 d., todėl jos resocializacijos procesas yra tik pradėtas, individualus resocializacijos planas dar tik sudaromas, o Komisijos nutarimo priėmimo metu nebuvo galimybės įžvelgti pakankamų nuteistosios pastangų ir teigiamų rezultatų valdant kriminogeninius veiksnius. Taigi vien aplinkybė, kad resocializacijos priemonių vykdymas dar nėra pakankamai pažengęs ne dėl pačios nuteistosios kaltės, savaime nepaneigia poreikio įvertinti, ar šiuo metu yra pasiekti realūs ir pakankamai stabilūs jos elgesio pokyčiai.

Aukščiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo nesutikti su Komisijos nutarime pateiktu vertinimu. Teismas atsižvelgia į tai, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti laikoma esmine aplinkybe sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau ši aplinkybė taip pat negali būti visiškai ignoruojama. Komisijos nutarimo priėmimo metu nuteistajai buvo likusi daugiau nei vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji bausmę pradėjo atlikti tik 2026 m. gegužės 28 d., jos resocializacijos procesas yra pradinėje stadijoje, o teigiami pokyčiai valdant nustatytus kriminogeninius veiksnius dar nėra pakankamai ilgalaikiai ir stabilūs, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistosios pataisos procesas jau yra pakankamai pažengęs ir kad paskirtos bausmės tikslai šiuo metu gali būti pasiekti nuteistąją taisant neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismo vertinimu, Komisijos išvada pagrįsta nuteistosios asmens byloje esančių duomenų visuma, kurioje išsamiai aptartos probleminės sritys. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus A. B. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti. Padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistoji atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, nuteistosios asmenybę charakterizuojantys duomenys, trumpas laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpis, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus A. B. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, kad ji būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistoji, atlikdama bausmę, turėdama galimybę dalyvauti resocializacijos programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotai nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas nuosekliai įrodyti Komisijai ir teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, kad gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu

nutaria:

atmesti nuteistosios A. B. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugpjūčio 21 d., kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.