Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ferum LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7145-1256/2026 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ferum LT“, atstovaujamos nemokumo administratorės Alos Jefimovos, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkė A. V. ir antstolis Saulius Užkuraitis.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėja išieškotoja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Ferum LT“, atstovaujama nemokumo administratorės, skundu prašė: 1) pripažinti antstolio Sauliaus Užkuraičio neveikimą pateikti paaiškinimus į išieškotojos 2025 m. gruodžio 30 d. paklausimą dėl neišieškotos 13 175,48 Eur sumos neteisėtu pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 27 straipsnio 6 dalį; 2) pripažinti antstolio neveikimą, kuris pasireiškė tuo, kad jis savo iniciatyva nerinko informacijos apie skolininkės į sąskaitas gaunamas pajamas, savo iniciatyva nereikalavo iš skolininkės pateikti sąskaitų išrašų, laiku neareštavo ir nepaskirstė skolininkės gautas iš kitų asmenų pajamas, iš kurių galima išieškoti, neteisėtu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalį; 3) pripažinti antstolio reikalavimą pareiškėjai pagrįsti prašymą dėl skolininkės sąskaitų išrašų išreikalavimo teisiškai nepagrįstu; 4) pripažinti antstolio atsisakymą išreikalauti iš bankų skolininkės visų sąskaitų išrašų, kurių nepateikė skolininkė, neteisėtu; 5) įpareigoti antstolį išreikalauti visų skolininkės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 15 d. ir prijungti juos prie vykdomosios bylos.

Antstolis 2026 m. sausio 30 d. patvarkymu pareiškėjos (išieškotojos) skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad skolininkė buvo įpareigota pateikti duomenis apie visų jos banko sąskaitų įplaukas už tam tikrą laikotarpį ir pateikti banko sąskaitų išrašus. Antstolio teigimu, šis įpareigojimas buvo suprantamas kaip pareiga pateikti kiekvienos skolininkės turimos banko sąskaitos išrašą. Skolininkė pateikė banko sąskaitos išrašą, taip pat pateikė paaiškinimą dėl gautų lėšų kilmės. Antstolis pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2025 m. gruodžio 6 d. buvo taikytos kitos priverstinio vykdymo priemonės: vykdytas išieškojimas iš skolininkės darbo užmokesčio, areštuota skolininkei priklausanti transporto priemonė, kuri šiuo metu parduodama iš varžytynių, 2025 m. rugsėjo 8 d. areštuotos skolininkės sąskaitos, tačiau iki šios dienos iš skolininkės piniginių lėšų į antstolio sąskaitą nepervesta. Antstolis taip pat nurodė, kad skolininkų banko sąskaitos areštuojamos per antstolių informacinę sistemą (toliau – AIS). Ši sistema pateikia duomenis tik apie skolininkų turimų banko sąskaitų numerius, tačiau informacija apie sąskaitose atliekamas finansines operacijas antstoliui nėra teikiama. Antstolis pažymėjo, kad vykdymo procese jis savarankiškai sprendžia, kokius vykdymo veiksmus atlikti ir nors išieškotojas turi teisę teikti antstoliui prašymus, tokie prašymai turi būti pagrįsti ir motyvuoti. Antstolio teigimu, jokie teisės aktai ar poįstatyminiai teisės aktai nenustato antstolio pareigos rinkti informaciją apie skolininkės į banko sąskaitas gaunamas pajamas.

Skolininkė A. V. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais su skundu nesutiko ir nurodė, kad banko sąskaitų išrašai yra privatūs asmens duomenys ir pertekliniai vykdymo procese. Be to, banko sąskaitos išrašo perdavimas trečiajam asmeniui (išieškotojai) yra akivaizdžiai neproporcingas, nes nėra įstatymo, leidžiančio tai daryti. Skolininkės manymu antstolis buvo neteisėtai verčiamas atlikti veiksmus, kuriuos atlikti neprivalėjo. Skolininkė prašė: 1) įpareigoti nemokumo administratorę nedelsiant nutraukti bet kokį skolininkės banko sąskaitos išklotinės (su visomis operacijomis, mokėjimų paskirtimis ir pan.), naudojimą t. y. banko paslapties ir asmens duomenų naudojimą; 2) įpareigoti nemokumo administratorę nedelsiant sunaikinti bet kokius skolininkės banko sąskaitos išklotinės (su visomis operacijomis, mokėjimų paskirtimis ir pan.), jau turimus duomenis; 3) įpareigoti nemokumo administratorę raštu patvirtinti, kad skolininkės banko sąskaitos išklotinės (su visomis operacijomis, mokėjimų paskirtimis ir pan.) duomenys yra sunaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinės bylos dėl antstolio veiksmų (neveikimo) dalį pagal pareiškėjos BUAB „Ferum LT“, atstovaujamos nemokumo administratorės Alos Jefimovos, skundo pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą reikalavimus nutraukė. Likusią skundo dėl antstolio veiksmų (neveikimo) dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad iš pirmų keturių skundo reikalavimų nėra prašoma panaikinti konkretų antstolio veiksmą (patvarkymą) ar įpareigoti antstolį atlikti kokius nors veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors antstolio veiksmų / neveikimo pripažinimas neteisėtu gali būti pagrindas panaikinti priimtą antstolio patvarkymą ar įpareigoti antstolį atlikti atitinkamą veiksmą, tačiau pats savaime toks reikalavimas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Todėl, atsižvelgęs į tai, kad pirmieji keturi skundo reikalavimai nesukelia teisinių pasekmių ir nėra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, paaiškėjus teismui jau nagrinėjant skundą, teismas civilinės bylos dalis pagal šiuos skundo reikalavimus dėl antstolio veiksmų (neveikimo) nutraukė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nemokumo administratorės 2026 m. sausio 15 d. prašyme nebuvo nurodytas nei tikslas, nei motyvai, kodėl yra teikiamas prašymas dėl sąskaitų išreikalavimo iš bankų. Pareiškėja skunde ir nuomonėje dėl antstolio patvarkymo, kuriuo skundas perduotas teismui, nurodo aplinkybes, susijusias su skolininkės gautomis sumomis ir galimu išieškojimu iš jų, tačiau minėtame prašyme, dėl kurio buvo priimtas 2026 m. sausio 21 d. patvarkymas, jos nėra nurodytos ir jame pareiškėja neformulavo reikalavimų, susijusių su lėšų išieškojimu ir jų paskirstymu.

Teismas pažymėjo, jog, nors pareiškėja nurodo, kad antstolis nesiima veiksmų išieškoti iš skolininkės priteistų sumų, tačiau iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, jog šie veiksmai yra vykdomi – antstolis reguliariai priima nurodymus priverstinai nurašyti lėšas, 2025 m. rugsėjo 8 d. antstolis iš naujo areštavo skolininkės sąskaitas, areštavo jos automobilį ir jam paskelbė varžytynes, kreipėsi į skolininkės kreditorę kredito uniją „Zanavykų bankelis“ dėl jos naudai hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto ir kaip skolininkė vykdo savo prievoles. Teismas papildomai pastebėjo, kad iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog skolininkė su antstoliu bendradarbiauja – pristatė areštuotą automobilį jo įkainojimui, pateikė sąskaitos išrašą. Teismas vertino jog tai, kad skolininkė pateikė tik vienos sąskaitos išrašą, buvo tikėtinai sąlygota gramatinio netikslumo formuluojant reikalavimą pateikti „banko sąskaitos išrašus“, o ne skolininkės siekio trukdyti vykdymo procesui.

Teismas konstatavo, kad antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo. Antstolio veiksmai yra atlikti pagal jam suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB „Ferum LT“, atstovaujama nemokumo administratorės Alos Jefimovos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nutartį, tenkinti pareiškėjos BUAB „Ferum LT“ skundą ir skunde išdėstytus reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0034/24/00102 antstolis 2025 m. rugsėjo 8 d. pritaikė areštus skolininkės sąskaitoms. Nuo vykdomosios bylos Nr. 0034/24/00102 pradžios (2024-01-15) iki skolininkės sąskaitų arešto (2025-09-08) praėjo beveik 20 mėnesių. Paminėtu laikotarpiu antstolis Saulius Užkuraits vykdė išieškojimą iš skolininkės darbo užmokesčio, tačiau nesiėmė visų kitų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Antstolis nesiėmė priemonių nustatyti skolininkės visus pajamų šaltinius, netikrino skolininkės piniginių lėšų judėjimo jos sąskaitose, nereikalavo iš skolininkės pateikti jos sąskaitų išrašus, nesikreipė į bankus, kuriuose skolininkė turi 19 sąskaitų, tikslu gauti duomenis apie skolininkės lėšas, pajamas, išlaidas.

Toks antstolio pasyvumas negali būti pateisinamas, tuo labiau, kad Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš bankų ir kitų finansų įstaigų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad 2026 m. sausio 15 d. prašyme išieškotoja UAB „Ferum LT“ nenurodė tikslų, kurie bus pasiekti gavus skolininkės visų 19-os sąskaitų išrašus. Vien tai, kad išieškotojos prašyme nebuvo išsamiai išdėstyti argumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis neturėjo pareigos savo iniciatyva imtis būtinų veiksmų skolininkės turtinei padėčiai nustatyti tikrinant pinigų srautus skolininkės sąskaitose. Todėl teismas nepagrįstai perkėlė vykdymo proceso visą iniciatyvos naštą išieškotojai.

Teismas nepagrįstai akcentavo, kad išrašai atskleidžia kitų asmenų duomenis. Vykdymo procese antstoliui įstatymu yra suteikta teisė gauti informaciją, reikalingą skolininko turtinei padėčiai nustatyti, įskaitant duomenis iš kredito įstaigų. Todėl tai yra teisėtas duomenų gavimas, būtinas vykdymo tikslui įgyvendinti ir negali būti laikomas pertekliniu vien dėl to, kad apima ir kitų asmenų duomenis.

Teismas padarė nepagirstą išvadą, kad antstolis veikė pagal įstatymus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų ir nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Teismas, vertindamas ginčo aplinkybes, nepagrįstai formalizavo išieškotojo prašymo turinį, neatsižvelgė į antstolio aktyvią pareigą organizuoti vykdymo procesą bei neįvertino faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad sąskaitų išrašų pareikalavimas buvo būtinas efektyviam išieškojimui užtikrinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Saulius Užkuraitis prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Nesutiktina su atskirojo skundo motyvais, kad antstolis nesiėmė priemonių nustatyti skolininkės visus pajamų šaltinius, netikrino skolininkės piniginių lėšų judėjimo jos sąskaitose, nereikalavo iš skolininkės pateikti jos sąskaitų išrašus, nesikreipė į bankus, kuriuose skolininkė turi 19 sąskaitų, tikslu gauti duomenis apie skolininkės lėšas, pajamas, išlaidas. Joks įstatymas ar poįstatiminis aktas nenurodė antstoliui pareigos nustatyti skolininkės visus pajamų šaltinius, tikrinti skolininkės piniginių lėšų judėjimą jos sąskaitose. Kaip ir konstatavo pirmos instancijos teismas, antstolis per Sodrą patikrino, ar skolininkė dirba. Tuo metu skolininkė dirbo, antstolis išsiuntė patvarkymą dėl išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstravo, kad pareiškėjos nemokumo administratorės 2026 m. sausio 15 d. prašyme nebuvo nurodytas nei tikslas, nei motyvai, kodėl yra teikiamas prašymas dėl sąskaitų išreikalavimo iš bankų.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos BUAB „Ferum LT“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl antstolio veiksmų ir (ne)veikimo

Nors atskiruoju skundu prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą, atskirajame skunde nepateikiama konkrečių teisinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl pirmųjų keturių skundo reikalavimų. Apeliantė iš esmės ginčija teismo atliktą antstolio veiksmų vertinimą tuo aspektu, kiek jis susijęs su pareiga išreikalauti skolininkės banko sąskaitų išrašus. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismas nenustato aplinkybių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti pirmųjų keturių skundo reikalavimų procesinį pobūdį ar paneigiančių teismo išvadą, kad šie reikalavimai, nesant prašymo taikyti konkrečią teisinę pasekmę, savaime nesukelia teisinių pasekmių. Nenustačius pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje, skundžiama nutartis dėl pirmųjų keturių skundo reikalavimų paliktina nepakeista.

Penktuoju reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti antstolį atlikti konkretų vykdymo veiksmą – išreikalauti iš bankų visų skolininkės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 15 d. ir prijungti juos prie vykdomosios bylos. Taigi šiuo reikalavimu prašoma taikyti konkrečią vykdymo proceso priemonę, kurios įgyvendinimas sukeltų pareiškėjos siekiamas teisines pasekmes. Dėl to šis reikalavimas nagrinėtinas iš esmės, vertinant, ar konkrečiomis vykdymo proceso aplinkybėmis yra pagrindas įpareigoti antstolį atlikti prašomą veiksmą.

Apeliantė teigia, kad antstolis Saulius Užkuraits, nors vykdė išieškojimą iš skolininkės darbo užmokesčio, nesiėmė visų kitų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, be kita ko, netikrino skolininkės piniginių lėšų judėjimo jos banko sąskaitose ir nesikreipė į bankus dėl duomenų apie skolininkės lėšas, pajamas ir išlaidas gavimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad 2026 m. sausio 15 d. prašyme išieškotoja UAB „Ferum LT“ nenurodė tikslų, kurie būtų pasiekti gavus skolininkės visų 19 sąskaitų išrašus. Vien tai, kad išieškotojos prašyme nebuvo išsamiai išdėstyti argumentai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolis neturėjo pareigos savo iniciatyva imtis būtinų veiksmų skolininkės turtinei padėčiai nustatyti.

Pažymėtina, kad pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis savo iniciatyva privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolis vykdymo procese turi ne tik teisę, bet ir pareigą aktyviai veikti, naudotis įstatymo suteiktais įgaliojimais bei imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad antstolis jau atliko kitus vykdymo veiksmus, savaime nepaneigia poreikio įvertinti, ar papildomos informacijos apie skolininkės turtą, lėšas ir pajamas gavimas yra būtinas realiam ir kuo greitesniam sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju reikšminga, kad antstoliui buvo žinoma apie 19 skolininkės banko sąskaitų, tačiau, išskyrus vienos sąskaitos išrašą, duomenys apie jose esantį ir vykstantį lėšų judėjimą nebuvo nustatyti. Todėl kitų vykdymo veiksmų atlikimas savaime nepatvirtina, kad skolininkės turtinė padėtis ir galimos išieškojimo galimybės buvo pakankamai nustatytos.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąskaitų išrašų išreikalavimo, reikšminga aplinkybe laikė tai, kad 2026 m. sausio 15 d. prašyme pareiškėja nenurodė konkretaus tikslo ir motyvų, dėl kurių prašė išreikalauti skolininkės sąskaitų išrašus, taip pat jame neformulavo reikalavimų, susijusių su konkrečių lėšų išieškojimu ar jų paskirstymu. Tačiau vien ši aplinkybė savaime nepaneigia prašomų duomenų reikšmės vykdymo procesui. Pareiškėja, kaip išieškotoja, objektyviai negali žinoti skolininkės sąskaitose vykstančio lėšų judėjimo, konkrečių įplaukų šaltinių ar kitų skolininkės pajamų, todėl iš jos negali būti reikalaujama iš anksto identifikuoti konkrečių lėšų ar mokėjimų, kurių egzistavimą ir galimą reikšmę išieškojimui būtent ir siekiama nustatyti gavus prašomą informaciją. Priešingas aiškinimas nepagrįstai perkeltų išieškotojai pareigą iš anksto nustatyti tas skolininkės turto ar pajamų aplinkybes, kurioms nustatyti antstoliui įstatymas suteikia atitinkamus įgaliojimus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Aplinkybė, kad išreikalautuose banko sąskaitų išrašuose gali būti duomenų ne tik apie skolininkę, bet ir apie kitus asmenis, savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokios informacijos gavimą pertekliniu ar atsisakyti ją išreikalauti, jeigu ši informacija reikalinga antstoliui vykdymo funkcijoms atlikti. Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis suteikia antstoliui teisę neatlygintinai gauti iš bankų ir kitų finansų įstaigų duomenis apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus jo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis. Nagrinėjamu atveju prašomi sąskaitų išrašai yra tiesiogiai susiję su skolininkės turtinės padėties ir galimų pajamų šaltinių nustatymu, todėl vien tai, kad juose gali atsispindėti ir trečiųjų asmenų atliekami mokėjimai ar kiti jų duomenys, nepaneigia tokios informacijos gavimo teisėtumo ir reikalingumo. Be to, trečiųjų asmenų duomenų patekimas į išreikalautą informaciją savaime nereiškia, kad visi tokie duomenys turi būti toliau naudojami ar atskleidžiami vykdymo procese – nustačius, kad tam tikra informacija nėra reikalinga antstolio funkcijoms atlikti, gali būti taikomos atitinkamos duomenų apsaugos priemonės, įskaitant duomenų nuasmeninimą ar kitokį jų tvarkymo apimties apribojimą. Todėl trečiųjų asmenų duomenų buvimas banko sąskaitų išrašuose, nesant kitų aplinkybių, negali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti gauti informaciją, kuri reikalinga skolininkės turtinei padėčiai nustatyti.

Antstolis nurodo, kad joks įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas nenustato jam pareigos nustatyti visus skolininkės pajamų šaltinius ar tikrinti jos piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose. Su šiuo argumentu nesutiktina. Nors teisės aktuose nenustatyta absoliuti antstolio pareiga kiekvienu atveju tikrinti visas skolininko banko sąskaitas, pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį jis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, būtinų realiam ir kuo greitesniam teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju antstolis patikrino skolininkės užimtumą per Sodrą, nukreipė išieškojimą į darbo užmokestį ir gavo vienos banko sąskaitos išrašą, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad skolininkės turtinė padėtis buvo pakankamai nustatyta, juolab kad antstoliui buvo žinoma apie kitas skolininkės banko sąskaitas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas nustatyti sąskaitų išrašų išreikalavimo reikalingumą vykdymo procese. Antstoliui buvo žinoma, kad skolininkė turi 19 banko sąskaitų, tačiau nebuvo nustatytas jose esančių ir į jas patenkančių lėšų judėjimas, kuris gali būti reikšmingas nustatant skolininkės turtinę padėtį ir išieškojimo galimybes. Vien aplinkybė, kad antstolis ėmėsi kitų vykdymo veiksmų, taip pat tai, kad pareiškėja pirminiame prašyme išsamiai neatskleidė visų aplinkybių, dėl kurių sąskaitų išrašai jai atrodė reikalingi, nepaneigia objektyvaus poreikio gauti šią informaciją. Priešingas vertinimas neatitiktų antstoliui tenkančios pareigos aktyviai ir operatyviai organizuoti vykdymo procesą bei imtis visų teisėtų priemonių, būtinų realiam teismo sprendimo įvykdymui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti iš dalies ir pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies – įpareigoti antstolį išreikalauti visų skolininkės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 15 d. ir prijungti juos prie vykdomosios bylos, o kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nepagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl įpareigojimo antstolį išreikalauti visų skolininkės banko sąskaitų išrašus, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis naikinama iš dalies ir išspręstinas klausimas iš esmės – pareiškėjos BUAB „Ferum LT“ skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies - įpareigoti antstolį išreikalauti visų skolininkės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 15 d. ir prijungti juos prie vykdomosios bylos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti iš dalies ir pareiškėjos BUAB „Ferum LT“ skundą tenkinti iš dalies – įpareigoti antstolį išreikalauti visų skolininkės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 15 d. ir prijungti juos prie vykdomosios bylos.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.