Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami išspręsti klausimą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-12146-1137/2026, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-7697-1164/2026 ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-7085-1216/2026 sujungimo. Teismas nurodė, kad nurodytos bylos yra akivaizdžiai susijusios, bylose iš esmės analizuojamos tos pačios faktinės aplinkybės, todėl tikslinga kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl pirmiau nurodytų civilinių bylų sujungimo.

Prašymą dėl civilinių bylų sujungimo atsisakoma priimti

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos principas, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius CPK įtvirtintus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat ieškiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas rezoliuciją ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus paminėtas CPK nuostatas, teismas padaro išvadą, kad aukštesnės pakopos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 136 straipsnio 4 dalies pagrindu suteikta kompetencija išspręsti bylų sujungimo klausimą tais atvejais, kai bylos skirtinguose teismuose yra iškeltos ir nagrinėjamos, t. y. kai yra išspręstas ieškinio, kurio pagrindu užvesta civilinė byla, priėmimo klausimas. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 1 dalimi civilinė byla laikoma iškelta nuo to momento, kai teismas šiame straipsnyje nustatyta tvarka priima ieškinį nagrinėti atitinkamame teisme. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimu fiksuojamas civilinės bylos iškėlimo momentas. Vien ieškinio gavimo teisme faktas nesudaro prielaidų CPK 136 straipsnio 4 dalies pagrindu išspręsti bylų sujungimo klausimo, nes iki ieškinio priėmimo atitinkama byla nėra laikoma iškelta ir nagrinėjama teisme. Pažymėtina, kad vertinimo, jog civilinių bylų sujungimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik po to, kai byla teisme yra iškelta (išspręstas ieškinio priėmimo klausimas), laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1710-585/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1158-330/2022).