- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- 2-1158-330/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas jiems pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 5,8 tonas aukso atsargų arba 325 384 046,60 Eur patirtos žalos atlyginimą, pripažinti sistemingą A. B. ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos pažeidimą Lietuvos valstybės institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą bei patirtą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir grąžino ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi A. B. nustatė 10 dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
5. Teismas pažymėjo, kad pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo turi pateikti teismui Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Teismo nutartyje nurodyta, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga, o CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.
6. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartyje pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nenurodė prašomos priteisti žalos pobūdžio, iš ieškinio turinio neaišku, kokio pobūdžio žalos atlyginimą ieškovas prašo priteisti – turtinės, neturtinės ar abiejų rūšių žalos. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas neaiškiai, todėl A. B. nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, aiškiai nurodant, ar prašoma priteisti iš atsakovės turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą; jeigu ieškiniu prašoma priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą, – koks turtinės ir koks neturtinės žalos dydis, taip pat pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokį prašymą.
7. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje dalyvaujantis asmuo turi pateikti teismui procesinių dokumentų originalus, įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus priedus, tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad jeigu pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumai pašalinami, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. A. B. atskirajame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nutartis neteisėta ir nusikalstama, kadangi organizuotai instancine tiesiogine tyčia yra pažeidžiamos ir netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos.
8.2. Lietuvos Respublika buvo ir yra kriminalinė ir recidyvistinė ekskomunistinė-ekskagėbistinė organizacija bei penktoji Rusijos kolona ES.
8.3. A. B. yra kreipęsis į teismą su penkiais ieškiniais kitose civilinėse bylose, tačiau nesprendžiamas visų šių bylų sujungimo klausimas.
9. Atskirajame skunde taip pat pareikšti prašymai dėl civilinių bylų sujungimo bei kreipimosi į prokuratūrą dėl nusikaltimų požymių, kai teisėjai A. B. ieškinius vertina kaip tapačius, nors ieškiniai aiškiai skirtingi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
Dėl apskųstos nutarties (ne)teisingumo
11. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, yra pagrįsta ir teisėta.
12. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi nustatyti A. B. ieškinio trūkumai ir pateikti nurodymai trūkumams pašalinti: 1) aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą, t. y. nurodyti prašomos priteisti žalos pobūdį, kad būtų galima identifikuoti teismą, kuriam būtų teisminga byla pagal tokį ieškinį; 2) pateikti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus ieškinio priedus; 3) pateikti procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų tiek, kad jų užtektų teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad asmenys, siekdami inicijuoti bylą civilinio proceso tvarka, privalo laikytis CPK nustatytų reikalavimų.
15. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodyta, kad konstatavus, jog A. B. ieškinio reikalavimas yra neaiškus, turi būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad iš A. B. ieškinio nėra aišku, kokio pobūdžio žalos atlyginimą prašoma priteisti – turtinės, neturtinės ar abiejų žalos rūšių.
16. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra įsiteisėjusi, joje pateikti išaiškinimai yra privalomi tiek pirmosios instancijos teismui, tiek A. B.. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. B. terminą pašalinti ieškinio trūkumą, t. y. patikslinti ieškinio reikalavimą.
17. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju – visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, – tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus CPK numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Kai CPK numatytais atvejais procesinių dokumentų pateikiama mažiau, negu yra proceso dalyvių, siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais. CPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims.
18. Analizuojamu atveju ieškinys pateiktas ne elektroninių ryšių priemonėmis, o atskirajame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl galimybės taikyti CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas išimtis bei pateikti mažiau procesinių dokumentų bei jų priedų, nei numatyta pagal CPK reikalavimus.
19. CPK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Atskirajame skunde nepateikta jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad kreipdamasis su ieškiniu į teismą A. B. nesilaikė CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Dėl kitų atskirajame skunde pateiktų prašymų
21. CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.
22. Šiuo atveju atskirasis skundas pateiktas dėl nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai. Civilinė byla pagal šį pateiktą A. B. ieškinį dar nėra iškelta, todėl savaime suprantama, kad neiškeltos bylos sujungimo su kitomis civilinėmis bylomis klausimas negali būti sprendžiamas.
23. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad A. B. ieškinyje ar skunde nurodytų asmenų veiksmai (neveikimas) gali turėti akivaizdžius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požymius, todėl nėra pagrindo tenkinti A. B. prašymo dėl kreipimosi į prokuratūrą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti A. B. atskirajame skunde pareikštų prašymų.
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.