Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. G. (I. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl proceso atnaujinimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Ž., uždaroji akcinė bendrovė ,,Eurobankrotas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat įstatyme nustatytais atvejais – neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

CPK 369 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą turiniui keliami reikalavimai, o prašymo atnaujinti procesą priėmimo ir nagrinėjimo tvarka yra reglamentuota CPK 370 straipsnyje. Šio CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

Taigi, gavęs prašymą atnaujinti procesą, teismas, visų pirma, išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. teismas nenagrinėja jo iš esmės, bet įsitikina, ar prašymas atitinka formaliuosius jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnyje, taip pat įvertina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių prašymas negali būti priimamas nagrinėti. Nustatęs, kad pateiktas prašymas atitinka įstatyme keliamus reikalavimus ir jį priėmęs, teismas paskiria posėdį, kuriame išnagrinėja klausimą dėl proceso atnaujinimo – teismas įvertina, ar prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir pateiktas nepraleidus CPK nustatyto termino.

Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad procesas byloje negali būti atnaujinamas, jeigu ji nebuvo išnagrinėta iš esmės, o teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) nebuvo pasisakyta dėl ginčo esmės, taip pat jeigu toks teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tokia įstatymų leidėjo valia reiškia, kad jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir dėl joje kilusio ginčo esmės teismas dar nėra pasisakęs, šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos kitoje civilinėje byloje, o jeigu dėl ginčo priimtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 23 punktas).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad civilinė byla gali būti užbaigta ne tik sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu) išsprendus ją iš esmės, bet ir teismo nutartimi, konstatavus procesinę situaciją, su kuria įstatymo siejamas tolesnis bylos nagrinėjimo negalimumas, t. y. bylą nutraukiant (CPK 293 straipsnis) arba pareiškimą paliekant nenagrinėtą (CPK 296 straipsnis). Abiem nurodytais atvejais priimamas ne tarpinis, o galutinis procesinis sprendimas, t. y. civilinė byla yra užbaigiama, tačiau priklausomai nuo bylos užbaigimo pagrindo įstatymo nustatyti skirtingi teismo procesinio sprendimo teisiniai padariniai. Bylą nutraukus, joje dalyvavę asmenys netenka teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu nutartis pareiškimą palikti nenagrinėtą pagal įstatymą neužkerta suinteresuotam asmeniui kelio vėl kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu bendra tvarka, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 297 straipsnio 2 dalis), t. y. asmuo paprastai išsaugo teisę į pažeistos teisės gynybą teisme. Dėl šios priežasties byloje, kuri užbaigta teismui priėmus nutartį pareiškimą palikti nenagrinėtą, proceso atnaujinimas būtų galimas tik išskirtiniu atveju – jeigu būtų konstatuota, jog galbūt neteisėta teismo nutartis užkerta kelią asmeniui apginti savo pažeistas teises ar interesus, naudojantis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais ar kreipiantis į teismą iš naujo. Ieškinio senaties pabaiga nėra juridinis faktas, savaime lemiantis teismo sprendimą dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011; 2026 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-403/2026, 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašomos atnaujinti civilinės bylos baigtį, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantės pageidaujamas procesas negali būti net pradėtas. Vadinasi, nebuvo ir pagrindo vertinti apeliantės prašyme nurodytų aplinkybių, su kuriomis ji sieja proceso atnaujinimo teismo nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje poreikį. Kaip matyti iš prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-558-796/2024 procesinės eigos, apeliantė kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu ieškiniu, prašydama: (1) atnaujinti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą bei gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); patalpas (duomenys neskelbtini), sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (civilinė byla Nr. 2A-1243-460/2012); (2) nusikalstama veika išduotus vykdomuosius dokumentus pripažinti negaliojančiais, panaikinti ir nutraukti vykdomąsias bylas; (3) pripažinti Lietuvos Respubliką kalta dėl psichologinio genocido, sąmoningo tyčinio ieškovės sveikatos suluošinimo, dėl jos šeimai priklausančio turto užgrobimo bei sunaikinimo ir kt. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228, 300, 207, 235, 183 ir kituose straipsniuose nustatytais pagrindais, kompensuoti patirtus nuostolius, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę, neturtinę žalą – 1 000 000 Eur, ją atlyginant neteismine tvarka.

Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-558-796/2024 nustatė apeliantei terminą jos procesinio dokumento trūkumams pašalinti – prašymui, atitinkančiam tiek CPK 111 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius visiems procesiniams dokumentams nustatytus reikalavimus, tiek ir CPK XVIII skyriuje įtvirtintus specialiuosius prašymui atnaujinti procesą nustatytus reikalavimus, pateikti. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi apeliantės ieškinį pripažino nepaduotu ir grąžino jį apeliantei, nes nebuvo pašalinti jo trūkumai. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-593-912/2024 apeliantės atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, civilinė byla, kurios procesą prašoma atnaujinti, nebuvo net pradėta nagrinėti (nebuvo iškelta), nes iš apeliantės pateikto procesinio dokumentu turinio nebuvo įmanoma identifikuoti nei jos reikalavimo pagrindo, nei dalyko, kiek tai susiję su reikalavimu dėl valstybės veiksmais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimu.

Teismo nutartimi, kuria apeliantės procesinis dokumentas, pavadintas ieškiniu, buvo grąžintas dėl tos priežasties, kad teismo nustatytu terminu nebuvo pašalinti jo trūkumai, nėra užkertamas kelias jį padavusiam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą iš naujo, o tokios nutarties sukeliamos teisinės pasekmės prilygsta teismo nutarties, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, teisinėms pasekmėms (CPK 296 straipsnio 11 punktas, 297 straipsnio 2 dalis). Todėl proceso atnaujinimas byloje, užbaigtoje tokia nutartimi, iš esmės būtų galimas tik nustačius išimtines aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas teigti, kad asmens teisės negali būti apgintos kitu būdu, nei taikant proceso atnaujinimo institutą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįžvelgė pagrindo padaryti išvadą, kad apeliantė savo teisių negalėtų siekti ginti kitais būdais, nei prašydama atnaujinti procesą byloje, kurioje jos procesinis dokumentas, pavadintas ieškiniu, nepriimtas dėl jo neatitikties ieškinio ir (ar) prašymo dėl proceso atnaujinimo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, o apeliantė jokių nesutikimo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija argumentų atskirajame skunde nenurodė.

Atskirojo skundo argumentai, susiję su Klaipėdos apygardos teismo šališkumu, stokoja pagrįstumo bei nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti. CPK 64 straipsnyje įtvirtinta bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) pareiga nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jis (jie) patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo, o CPK 65 straipsnio 1 dalyje išvardintas sąrašas atvejų, kai teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Vadovaujantis CPK 66 straipsnio nuostatomis, be CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių viso Klaipėdos apygardos teismo, į kurį ji pati kreipėsi, nušalinimo pagrindų buvimą, o vien deklaratyvūs ir emocijomis pagrįsti argumentai teismo šališkumo objektyviai negali patvirtinti.

Aplinkybė, kad po skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir paskelbimo, t. y. 2026 m. gegužės 6 d. 12 val. 21 min., apeliantė 2026 m. gegužės 6 d. 12 val. 40 min. pateikė teismui prašymą perduoti šią bylą nagrinėti kitam apygardos teismui ir šis prašymas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo atmestas, kitokio skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo nesuponuoja. Be to, teismas minėtą apeliantės prašymą išsprendė operatyviai, o duomenų, kad toks prašymas buvo pateiktas iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, nagrinėjamoje byloje nėra.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas prašymo atnaujini procesą priėmimo klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas procesinių taisyklių, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.