Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2-881-467/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00747-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.1.7.11; 3.2.8.2 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Milisec“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 24 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Milisec“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Exum LT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Saugos gidas“, bei Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 27 d. papildomos nutarties, kuria priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas,

Aplinkybė, kad tretieji asmenys turi teisę, o ne pareigą teikti procesinius dokumentus, nepaneigia jų teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės atskirajame skunde pateiktas aiškinimas yra subjektyvus, ydingas ir prieštaraujantis CPK nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrinęs, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinių sprendimų negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektu yra Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 24 d. nutarties, kuria civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 27 d. papildomos nutarties, kuria priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo bei pagrįstumo patikra.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Gynybos resursų agentūra prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2025 m. spalio 21 d. CVP IS paskelbė apie tarptautinės vertės atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Ekipuotės sistemos prekės“, Pirkimo ID 5027012. Atsakovė Pirkimo objektą išskyrė į keturias dalis: Nr. 1 „Kuprinės ekipuotės“, Nr. 2 „Dėklai ekipuotės“, Nr. 3 „Kelioninis krepšys ekipuotės“ bei Nr. 4 „Planšetė lauko“.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 24 d. nutarties, kuria nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, nustatęs, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegali ja pasinaudoti. Teismas konstatavo, kad ieškiniu ginčijamas atsakovės 2026 m. kovo 3 d. sprendimas buvo panaikintas, o po pakartotinio pasiūlymų vertinimo priimto 2026 m. birželio 16 d. sprendimo ieškovė nustatyta tvarka neapskundė perkančiajai organizacijai. Ieškovė su tokiu vertinimu nesutinka, teigdama, kad 2026 m. birželio 16 d. raštu buvo galutinai atsakyta į jos 2026 m. gegužės 28 d. pretenziją, todėl pakartotinai teikti pretenzijos nereikėjo, o netikslus ginčijamo sprendimo nurodymas galėjo būti pašalintas patikslinus ieškinio reikalavimą.

CPK 423² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ straipsnio 3 dalis).

Taigi, viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Tiekėjai, siekdami teisminės savo teisių gynybos, turi laikytis įstatyme nustatytų naudojimosi ja sąlygų.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė Pirkime priėmė 2026 m. kovo 3 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo nustatymo ir sutarties sudarymo atidėjimo termino nustatymo. Po šio sprendimo priėmimo ieškovė teikė pretenzijas dėl susipažinimo su trečiųjų asmenų pasiūlymo dokumentais ir pasiūlymo atitikties Pirkimo reikalavimams, o atsakovė teikė atsakymus bei papildomą informaciją: ieškovės 2026 m. kovo 27 d. pretenzija išnagrinėta 2026 m. balandžio 3 d. atsakymu, 2026 m. balandžio 10 d. pretenzija – 2026 m. gegužės 5 d. atsakymu, 2026 m. gegužės 8 d. pretenzija – 2026 m. gegužės 25 d. atsakymu. Ieškovei pateikus 2026 m. gegužės 28 d. pretenziją, atsakovė 2026 m. birželio 5 d. sprendimu ją iš dalies patenkino, panaikino 2026 m. kovo 3 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo ir sutarties sudarymo atidėjimo termino nustatymo bei grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją. Atsakovė 2026 m. birželio 16 d. sprendime nurodė pakartotinai įvertinusi tiekėjų grupės UAB „Exum LT“ ir UAB „Saugos gidas“ pasiūlymą ir pripažinusi jį atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, nustatė pasiūlymų eilę, šios tiekėjų grupės pasiūlymą pripažino laimėjusiu bei nustatė naują 10 dienų sutarties sudarymo atidėjimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio ginčo nagrinėjimo eigą, neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės 2026 m. birželio 5 d. ir 2026 m. birželio 16 d. sprendimų turinį bei jų priėmimo aplinkybes. Nors 2026 m. birželio 5 d. sprendimu dar nebuvo iš esmės atsakyta į visus 2026 m. gegužės 28 d. pretenzijos argumentus, juo atsakovė akivaizdžiai panaikino 2026 m. kovo 3 d. sprendimą dėl Pirkimo rezultatų ir grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją, todėl nėra pagrindo 2026 m. birželio 5 d. sprendimą vertinti kaip tarpinį pranešimą apie tęsiamą pretenzijos nagrinėjimą. Pažymima, kad ankstesnio sprendimo panaikinimas nebuvo susietas su būsimo vertinimo rezultatais ar papildomo sprendimo priėmimu.

Ieškovės nurodomas išaiškinimas, kad pasiūlymo pakartotinis vertinimas nagrinėjant pretenziją savaime nereiškia ankstesnio sprendimo panaikinimo, nepaneigia šios išvados. Šiuo išaiškinimu atskiriamas skundžiamo sprendimo pagrįstumo patikrinimas nagrinėjant pretenziją nuo perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinti ankstesnį Pirkimo rezultatą. Nagrinėjamu atveju 2026 m. kovo 3 d. sprendimo panaikinimas konstatuojamas ne vien dėl to, kad pasiūlymas buvo vertinamas dar kartą, bet remiantis tiesiogiai išreikšta atsakovės valia šį sprendimą panaikinti. Panaikinus 2026 m. kovo 3 d. sprendimą, juo nustatytais Pirkimo rezultatais nebegalėjo būti remiamasi sudarant pirkimo sutartį. Po pakartotinio pasiūlymo vertinimo atsakovė turėjo iš naujo nuspręsti dėl jo atitikties Pirkimo reikalavimams ir Pirkimo laimėtojo.

Vertinant 2026 m. birželio 16 d. dokumento turinį, pritartina ieškovei, kad juo atsakovė kartu iš esmės atsakė į 2026 m. gegužės 28 d. pretenzijoje išdėstytus prieštaravimus dėl laboratorijos akreditavimo ir bandymų rezultatų patikimumo. Vis dėlto šiame sprendime atsakovė neapsiribojo ieškovės prieštaravimų atmetimu: jame aiškiai nurodyta, kad po pakartotinio pasiūlymo vertinimo nustatoma nauja pasiūlymų eilė ir laimėtojas. Dėl ieškovės argumento, kad 2026 m. birželio 16 d. dokumentas buvo adresuotas ieškovei, o atsakovė neparengė atskiro dokumento dėl pasiūlymų eilės bei laimėtojo, pažymima, jog sprendimo pobūdis nustatomas pagal jo turinį ir sukeliamas teisines pasekmes, o ne vien pagal dokumento adresatą ar jo įforminimą. Nurodymai apie pakartotinį pasiūlymo vertinimą, pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymą bei naują sutarties sudarymo atidėjimo terminą, vertinami kartu su 2026 m. birželio 5 d. sprendimu panaikinti ankstesnius Pirkimo rezultatus, sudarė pakankamą pagrindą ieškovei suprasti, jog priimtas naujas sprendimas dėl Pirkimo rezultatų.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad dalis ieškinyje išdėstytų prieštaravimų dėl laboratorijos kompetencijos, akreditacijos apimties, bandymo metodo ir protokolo patikimumo buvo nurodyti jau 2026 m. gegužės 28 d. pretenzijoje, o atsakovė dėl jų pasisakė 2026 m. birželio 16 d. sprendime. Visgi, reikšminga ir tai, kad kartu su 2026 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovei buvo pateiktas trečiųjų asmenų 2026 m. gegužės 15 d. paaiškinimas su priedais, kuriuos ji prašė atskleisti 2026 m. gegužės 28 d. pretenzijoje. Jų pateikimas ieškovei sudarė galimybę tiesiogiai susipažinti su jų turiniu bei įvertinti jų reikšmę pasiūlymo atitikčiai pagrįsti. Taigi ieškovei buvo atskleisti ne vien atsakovės sprendimo motyvai, bet ir dokumentai, kuriais atsakovė grindė savo vertinimą. Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovė šia medžiaga naudojosi formuluodama savo poziciją. Ieškinio 43.2–43.3 papunkčiuose ieškovė analizavo laboratorijos paaiškinimą dėl duomenų išgavimo iš platesnio spektro, šio paaiškinimo santykį su pirminiu bandymo protokolu, akcentavo, kad protokolas nebuvo pakeistas, ir teigė, jog vėlesniais paaiškinimais buvo pateikta nauja pasiūlymo atitiktį pagrindžianti informacija. Nors šie argumentai susiję su anksčiau keltu protokolo patikimumo klausimu, konkretūs argumentai dėl atskleistų dokumentų turinio atsakovei prieš kreipiantis į teismą nebuvo pateikti.

Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo 2026 m. birželio 16 d. sprendimo ikiteisminę peržiūrą laikyti vien formaliu ankstesnės procedūros pakartojimu. Ieškovė galėjo ginčyti pakartotinio pasiūlymo vertinimo rezultatą, atsižvelgdama į priimto sprendimo motyvus ir naujai atskleistų dokumentų turinį, o atsakovė – įvertinti šiam sprendimui reiškiamus prieštaravimus ir prireikus jį pakeisti ar panaikinti. Tai, kad atsakovė jau buvo pasisakiusi dėl dalies ginčo klausimų, nesuteikė pagrindo iš anksto spręsti, jog naujo sprendimo ikiteisminė peržiūra būtų netikslinga ar negalėtų pakeisti Pirkimo procedūrų rezultato. Vien ieškovės prielaida, kad atsakovė savo pozicijos nepakeistų, neatleido jos nuo pareigos laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Ieškovės nurodoma rizika, kad nauja pretenzija būtų nenagrinėjama kaip pakartotinė, taip pat nepateisina jos nepateikimo. VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė nenagrinėti pakartotinės pretenzijos siejama su pakartotiniu kreipimusi dėl to paties sprendimo ar veiksmo. Šiuo atveju pretenzijos dalykas būtų buvęs po ankstesnio sprendimo panaikinimo ir pakartotinio pasiūlymo vertinimo priimtas naujas 2026 m. birželio 16 d. sprendimas. Todėl vien dalies argumentų sutapimas nebūtų pakankamas pagrindas tokį kreipimąsi laikyti pakartotiniu ankstesnio sprendimo apskundimu.

Taigi, pakartotinai įvertinus trečiųjų asmenų pasiūlymą priimtas atsakovės 2026 m. birželio 16 d. sprendimas laikytinas nauju, savarankiškas teisines pasekmes sukeliančiu sprendimu dėl Pirkimo rezultatų. Jo savarankiškumo nepaneigia tai, kad pasiūlymų eilė ir laimėtojas nepasikeitė. Po 2026 m. kovo 3 d. sprendimo panaikinimo ieškovei nepalankius Pirkimo rezultatus nustatė būtent 2026 m. birželio 16 d. sprendimas, su kuriuo jai taip pat buvo atskleistas trečiųjų asmenų 2026 m. gegužės 15 d. paaiškinimas su priedais. Tai sudarė galimybę ieškovei įvertinti naują sprendimą tiek jame išdėstytų motyvų, tiek naujai jai atskleistų dokumentų kontekste ir suformuluoti nesutikimo su pakartotinio vertinimo rezultatu argumentus. Siekdama šį sprendimą ginčyti teisme, ieškovė turėjo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti atsakovei pretenziją. Toks vertinimas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išdėstytą poziciją, kad, panaikinus ankstesnį sprendimą ir po pakartotinio vertinimo priėmus naują sprendimą dėl pirkimo rezultatų, pastarasis turi būti ginčijamas pateikiant pretenziją, nors laimėtojas nepasikeitė ir tiekėjas tebesiremia ankstesniais prieštaravimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1419-790/2019).

Pasisakydamas dėl ankstesnių ieškovės pretenzijų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, kad jose išdėstyti argumentai nebuvo tapatūs. 2026 m. balandžio 10 d. pretenzijoje buvo keliamas infraraudonųjų spindulių atspindžio rodiklius patvirtinančių dokumentų nepateikimo klausimas; 2026 m. gegužės 8 d. pretenzijoje, susipažinus su papildomai atskleistais dokumentais, ginčyta juose nurodyto 700–1100 nm diapazono atitiktis reikalaujamam 800–1200 nm diapazonui; 2026 m. gegužės 28 d. pretenzijoje, atsižvelgiant į atsakovės pateiktą atsakymą, kelti laboratorijos akreditacijos apimties ir bandymų rezultatus pagrindžiančio paaiškinimo patikimumo klausimai. Vien tai, kad visos šios pretenzijos buvo susijusios su to paties pasiūlymo atitiktimi Pirkimo reikalavimams, nesudarė pakankamo pagrindo sutapatinti jų faktinį pagrindą ir visų vėliau iškeltų klausimų teisminės peržiūros terminą sieti su 2026 m. gegužės 25 d. atsakymu į 2026 m. gegužės 8 d. pretenziją. Todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo vertinimas nėra pagrįstas. Tačiau šis netikslumas nepaneigia savarankiškos išvados, kad ieškovė privalėjo ikiteismine tvarka ginčyti po ankstesnio sprendimo panaikinimo priimtą naują 2026 m. birželio 16 d. sprendimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ankstesnių pretenzijų argumentų tapatumo nėra pagrįsta, tačiau tai nekeičia šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad naujas 2026 m. birželio 16 d. sprendimas nebuvo apskųstas privaloma ikiteismine tvarka, ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad susidariusi procesinė situacija galėjo būti išspręsta vien taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Net ir patikslinus ieškinio reikalavimą bei vietoje 2026 m. kovo 3 d. sprendimo nurodžius 2026 m. birželio 16 d. sprendimą, išliktų aplinkybė, kad pastarasis nebuvo apskųstas perkančiajai organizacijai. Taigi, nustatytas trūkumas susijęs ne vien su ginčijamo sprendimo įvardijimu, bet ir su įstatyme nustatytos kreipimosi į teismą prielaidos įgyvendinimu. Ieškinio reikalavimo patikslinimas savaime negalėtų pakeisti neatliktos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros. Ieškovės argumentas, kad atsakymo į pretenziją panaikinimas nėra savarankiškas ieškinio reikalavimas, taip pat nepaneigia šios išvados. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl naujo sprendimo, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė ir laimėtojas, teisminės peržiūros prielaidų, o ne dėl atsakymo į pretenziją, kaip savarankiško ginčo objekto, panaikinimo.

Teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimas nepanaikina pareigos laikytis įstatyme nustatytos naudojimosi šia teise tvarkos. Nagrinėjamu atveju 2026 m. birželio 5 d. sprendime buvo aiškiai nurodytas ankstesnio sprendimo panaikinimas ir grįžimas į pasiūlymų vertinimo stadiją, o 2026 m. birželio 16 d. sprendime – pakartotinio vertinimo rezultatas, nustatyta pasiūlymų eilė, laimėtojas ir naujas sutarties sudarymo atidėjimo terminas. Šių dokumentų turinys sudarė pakankamą pagrindą ieškovei suprasti, kad priimtas naujas jos teisinei padėčiai reikšmingas sprendimas. Todėl pareigos inicijuoti jo ikiteisminę peržiūrą taikymas aptartomis aplinkybėmis nelaikytinas neproporcingu teisminės gynybos ribojimu.

Apie naują sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo ieškovė buvo informuota 2026 m. birželio 16 d., todėl VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas 10 dienų pretenzijos pateikimo terminas baigėsi 2026 m. birželio 26 d. Per šį terminą ieškovė pretenzijos nepateikė, o tiesiogiai kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti jau panaikintą 2026 m. kovo 3 d. sprendimą. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, pretenzijos pateikimo terminas jau buvo pasibaigęs. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo įsitikinimą, kad naujos pretenzijos teikti nereikėjo, šioje nutartyje įvertintos ir atmestos. Kitų aplinkybių, kurios pateisintų termino praleidimą ir sudarytų pagrindą spręsti dėl galimybės pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka išlikimo, ieškovė nenurodė. Be to, iš ieškovės, kaip profesionalios viešųjų pirkimų dalyvės, atstovaujamos kvalifikuotų teisininkų, buvo pagrįsta tikėtis, kad ji atidžiai įvertins atsakovės priimtų sprendimų turinį, jų sukeltas teisines pasekmes ir laikysis taikytinos apskundimo tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir nebegali ja pasinaudoti.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad ieškovės nurodomos ankstesnių pretenzijų ir ieškinio turinio sąsajos, 2026 m. birželio 16 d. sprendimo pateikimas kartu su atsakymu į pretenziją bei galimybė patikslinti ieškinio reikalavimą nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 27 d. papildomos nutarties, kuria priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 27 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Exum LT“ 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas konstatavo, kad šios išlaidos susidarė ieškovei inicijavus teisminį procesą nesilaikant privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o jų dydis ir apmokėjimas pagrįsti pateiktais įrodymais. Teismas taip pat nustatė, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškovė nesutinka tiek su išlaidų paskirstymo pagrindu, tiek su priteisto atlyginimo dydžiu.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

Kaip nustatyta pirmiau, ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Jos inicijuotame procese trečiajam asmeniui kilo poreikis gintis nuo reikalavimų, kurių patenkinimas galėjo paveikti jo teisinę padėtį, todėl jis naudojosi profesionalia teisine pagalba ir pateikė atsiliepimą į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiejo šių išlaidų atsiradimą su ieškovės pradėtu procesu, kuris buvo nutrauktas dėl neįgyvendintos kreipimosi į teismą prielaidos.

Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad trečiojo asmens pasinaudojimas teise, o ne pareiga, pateikti atsiliepimą į ieškinį, savaime reiškia, jog jo rengimo išlaidos trečiajam asmeniui neturi būti atlyginamos. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018). Todėl naudojimasis teise pateikti atsikirtimus negali būti laikomas pertekliniu vien dėl to, kad tokio procesinio dokumento pateikimas nėra privalomas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023 43 punktas). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024 36 punktas).

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Exum LT“ dalyvavo tiekėjų grupėje, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu Pirkimą, o ieškovė ginčijo šio pasiūlymo atitiktį Pirkimo reikalavimams ir siekė Pirkimo rezultatų panaikinimo bei pakartotinio vertinimo. Vadinasi, ginčo baigtis galėjo tiesiogiai paveikti trečiojo asmens teisinę padėtį, todėl jo dalyvavimas procese ir naudojimasis profesionalia teisine pagalba buvo susiję su konkretaus teisinio intereso gynimu.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas trečiojo asmens patirtas būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai, grindžiami nutarties nutraukti bylą neteisėtumu, nes jos atskirasis skundas dėl 2026 m. liepos 24 d. nutarties atmestas.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kiti). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 24 punktas).

Kasacinio teismo yra nurodyta, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8 punkte nurodytos konkrečios advokato teikiamos teisinės paslaugos ir rekomenduojami už jas priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai.

Trečiasis asmuo į bylą pateikė 2026 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija HUB 202607 Nr. 620 ZB ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2026 m. liepos 26 d. mokėjimo pranešimą. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta bendra 6 050 Eur suma už bylos dokumentų analizę ir atsiliepimo į ieškinį parengimą. Taikant 2026 m. pirmojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, neįtraukiant individualių įmonių, – 2 554,20 Eur, rekomenduojamas maksimalus atlyginimas už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 6 385,50 Eur (2 554,20 Eur × 2,5). Taigi, trečiajam asmeniui priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

Ieškovės argumentas, kad PVM sąskaitoje faktūroje kartu nurodytos bylos dokumentų analizės ir atsiliepimo į ieškinį rengimo paslaugos, nesudaro pagrindo dalį išlaidų pripažinti neatlygintinomis. Susipažinimas su bylos medžiaga ir jos analizė yra sudėtinė atsiliepimo rengimo dalis, būtina ieškinio faktiniam bei teisiniam pagrindui įvertinti ir motyvuotiems atsikirtimams parengti. Už šiuos darbus nurodyta viena bendra atlygio suma, kuri vertinama taikant atsiliepimo parengimui nustatytą maksimalų dydį, todėl nėra pagrindo spręsti, jog dokumentų analizė buvo apmokestinta kaip atskira teisinė paslauga.

Iš atsiliepimo turinio matyti, kad jame pasisakyta dėl visų esminių ieškinyje keltų klausimų: Pirkimo sąlygų aiškinimo, laboratorijos akreditavimo apimties, bandymų rezultatų ir papildomų paaiškinimų tinkamumo pasiūlymo atitikčiai pagrįsti, taip pat dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymosi. Šiems atsikirtimams parengti buvo būtina išanalizuoti ieškinį ir jį pagrindžiančius dokumentus, Pirkimo sąlygas, pasiūlymo vertinimo medžiagą bei ankstesnę ginčo nagrinėjimo eigą. Gavęs ieškinį trečiasis asmuo turėjo pagrindą pateikti išsamią poziciją tiek dėl procesinių kliūčių nagrinėti bylą, tiek dėl ieškovės reikalavimų esmės. Todėl aplinkybė, kad teismui nutraukus bylą dalis atsiliepime išdėstytų argumentų nebuvo vertinami, nesudaro pagrindo jų parengimo išlaidas laikyti nebūtinomis ar perteklinėmis.

Nesutiktina ir su ieškovės argumentu, kad prašomam atlyginimui priteisti buvo būtina nustatyti išskirtinį bylos sudėtingumą ar kitas išimtines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju priteista suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, o jos pagrįstumas vertinamas pagal konkrečiai suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, apimtį ir jai reikalingas darbo sąnaudas. Nors ginčas buvo susijęs su konkretaus bandymo protokolo tinkamumu, atsikirtimams parengti reikėjo įvertinti tarpusavyje susijusius techninius ir teisinius klausimus bei ikiteisminio ginčo eigą, todėl aplinkybė, kad teismui nutraukus bylą dalis atsiliepime išdėstytų argumentų nebuvo vertinama, nesudaro pagrindo atsiliepimo parengimo išlaidas laikyti perteklinėmis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsiliepime aptartų faktinių ir teisinių klausimų visumą, jo parengimui reikalingos bylos medžiagos analizės apimtį bei pateiktus išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, daro išvadą, kad 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra proporcingas suteiktai teisinei pagalbai. Nenustatyta, kad į šią sumą būtų įtrauktos su trečiojo asmens interesų gynimu nesusijusios ar objektyviai nereikalingos paslaugos.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, pagrįstai priteisė trečiajam asmeniui UAB „Exum LT“ iš ieškovės 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis, kuria trečiajam asmeniui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Trečiasis asmuo UAB ,,Exum LT“ pateikė prašymą dėl 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą (po 1 028,50 Eur už kiekvieno atsiliepimo parengimą) atlyginimo. Trečiasis asmuo kartu pateikė 2026 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija HUB 202609 Nr. 775 ZB ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2026 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymą.

Rekomendacijose nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju nustatant sumą, priteistiną už atsiliepimo parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.16 papunktis, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą. Taikant 2026 m. pirmojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, neįtraukiant individualių įmonių – 2 554,20 Eur, rekomenduojamas maksimalus atlyginimas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 1 021,68 Eur (2 554,20 Eur × 0,4), o už dviejų atsiliepimų – 2 043,36 Eur. Trečiasis asmuo parengė atsiliepimus į abu ieškovės atskiruosius skundus, kurie šia nutartimi atmesti, tačiau jo prašoma priteisti 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą priteisti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį viršijančias išlaidas, trečiojo asmens prašymas tenkinamas iš dalies ir iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiama 2 043,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 24 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 27 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Milisec“, juridinio asmens kodas 304971926, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei ,,Exum LT“, juridinio asmens kodas 306660219, 2 043,36 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt tris eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.