Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė,

BK 260¹ straipsnio 4 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, G. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms, ir G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Į laisvės atėmimo bausmės laiką nuspręsta įskaityti visą bausmės laiką, atliktą pagal Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės laiką nuspręsta skaičiuoti nuo G. S. sulaikymo, vykdant teismo nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą – ir šią nuosprendžio dalį vykdyti nedelsiant. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki G. S. sulaikymo, vykdant teismo nuosprendį, dienos.

Nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas M. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

G. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 260¹ straipsnio 4 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. Š., neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kontrabandos būdu, neturėdamas leidimo, siuntė šias medžiagas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, į Lietuvos Respubliką, o būtent:

tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 13 d., Panevėžyje, Lietuvoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdami tikslą patys vartoti bei parduoti ar kitaip platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, jie susitarė iš Jungtinių Amerikos Valstijų atsisiųsti didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų; šiuo tikslu jie internete susirado tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurių pavadinimai ir adresai yra (duomenys neskelbtini), JAV ir (duomenys neskelbtini), JAV; po to M. Š. už tiksliai nenustatytą pinigų sumą iš šių asmenų įgijo, t. y. nupirko, didelį kiekį – 947,2365 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija nuo 18,4 proc. iki 23,3 proc.; tris elektronines cigaretes su kanapių aliejumi, savo sudėtyje turinčiu bendrą 1,6569 g psichotropinės medžiagos – gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC), guminukų (saldainių) ir baltos spalvos mišinį, savo sudėtyse turinčių 1,0406 g psichotropinės medžiagos – gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC), bei baltos spalvos kristalinės medžiagos, savo sudėtyje turinčios 0,0352 g psichotropinės medžiagos – gryno tetrahidrokanabinolio (THC), bei inicijavo neteisėtą šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntimą iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvos Respubliką, užsakydami dvi siuntas paštu: vienai siuntai pristatyti kaip gavėją nurodė: „L. D., (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)“, kitai siuntai kaip gavėją nurodė: „L. D., (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)“,

po to, nenustatytam asmeniui supakavus narkotines ir psichotropines medžiagas į pašto siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei jas išsiuntus nurodytais adresais, iš Jungtinių Amerikos Valstijų siuntos pasiekė Lietuvos Respubliką: siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – 2024 m. gegužės 3 d., apie 14 val., o siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – 2025 m. gegužės 6 d., apie 10 val.; kuomet jos atsidūrė Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto logistikos centre Vilniuje, Metalo g. 5, kur jas patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai atsiųstas narkotines ir psichotropines medžiagas aptiko ir sulaikė,

po to M. Š. 2024 m. gegužės 13 d., apie 12.23 val., Panevėžyje, prie pastato Klaipėdos g. 145, atėjęs atsiimti siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių turinys jau buvo pakeistas imituojančiomis narkotines ir psichotropines medžiagomis, buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliaciniame skunde nurodytus ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. S. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir parinko tinkamą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Vis dėlto, skundžiamu nuosprendžiu nepripažinus nuteistojo G. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išanalizavo nuteistojo asmenybę individualizuojančius duomenis, neteisėtą elgesį lėmusius veiksnius, susijusius su jaunu G. S. amžiumi ir priklausomybe psichiką veikiančioms medžiagoms, taip pat neįvertino teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių po nusikalstamų veikų padarymo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas paskyrė neteisingas, per griežtas bausmes, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nustatyti G. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu nepanaikina teisės tai padaryti, bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina, kad prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat kaltininkas neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, pateiktu kaltinime. Savo ruožtu kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos konstatuojamas tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-976/2026, 9.1 ir 9.2 punktai).

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. pareiškus įtarimą dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 260¹ straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo, G. S. nurodė, kad dėl kaltės nepasisakys, dėl prastos savijautos jam sunku suvokti, kuo jis įtariamas. Atvyks į apklausą ir duos parodymus apie pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes, kai pasitars su gynėju (t. 5, b. l. 8–10). Įtariamojo papildomos apklausos metu G. S. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Pažįsta M. Š., su kuriuo bendravo iki 2024 m. balandžio mėnesio vidurio ar pabaigos. Iš jo tuo metu ne kartą buvo įsigijęs narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui. Žinojo, kad M. Š. vartoja narkotines medžiagas, jas parsisiunčia iš užsienio. Jie bendraudavo susitikdami arba įvairiomis programėlėmis, daugiausiai „Snapchat“. Su M. Š. nebendrauja nuo 2024 m. balandžio mėnesio antros pusės ar pabaigos, nes nuo tada nebevartoja narkotinių medžiagų. Pats nusprendė nebevartoti, neprireikė specialistų pagalbos, tai padarė savo pastangomis. Probacijos metu ne kartą buvo tikrintas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau pažeidimų neužfiksuota (t. 5, b. l. 14–17). 2025 m. spalio 15 d. suformulavus pranešimą apie įtarimą dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 260¹ straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, apklausiamas kaip įtariamasis G. S. savo pozicijos dėl kaltės neišreiškė ir, pasinaudodamas jam suteikta teise, atsisakė duoti parodymus (t. 5, b. l. 22–24).

Nuteistojo G. S. parodymų analizė atskleidžia, kad teisiamajame posėdyje jis pripažino kaltę ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi. Nuteistasis patvirtino padarytų nusikalstamų veikų faktą, pripažino esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes – kartu su M. Š. vykdytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavėjo paiešką, užsakymo turinį, L. D. asmens duomenų panaudojimą, nusikalstamą sumanymą suformavusias paskatas. Kaip jau minėta, kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu nepanaikina teisės tai padaryti, bylą nagrinėjant teisme. Pripažinęs kaltę, G. S. palengvino teismo užduotį procese, pagrindžiant nusikalstamų veikų padarymą. Nuoširdaus gailėjimosi aspektu pažymėtina, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė jaučiantis gėdą, pasišlykštėjimą ir nusivylimą dėl savo elgesio. Tokią laikyseną G. S. išlaikė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kai atsiprašė visų žmonių, kuriuos paveikė jo nusikalstamos veikos. Tai, kad G. S. suvokė jį nusikalsti paskatinusius veiksnius ir atsisakė psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, atskleidžia, jog jo požiūris į nusikalstamą elgesį nėra paviršutiniškas, priešingai, jis suprato, kad polinkis vartoti uždraustas medžiagas nėra suderinamas su tinkamu gyvenimo būdu. Atitinkamai teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti G. S. prisipažinimu ir gailėjimusi, kurie, nors išreikšti vėlesnėje proceso stadijoje, parodo savikritišką nuteistojo požiūrį į padarytus neteisėtus veiksmus. Remiantis išdėstytais argumentais, egzistuoja pagrindas konstatuoti, kad nustatyta G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės

Vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu bausmė yra paskirta neteisingai. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-813/2025, 19 punktas). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių pagrįstos ir teisingos bausmės paskyrimo garantijų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nei vienai iš jų nesuteikiant prioriteto. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribas (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmių nuteistajam G. S. skyrimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių tuo metu nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas G. S. padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų atsiųstos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo sulaikytos bei paimtos, todėl nepateko į nusikalstamą rinką. G. S. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurių kiekis nežymiai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ įtvirtintą atitinkamų medžiagų didelio kiekio ribą. Nuteistojo asmenybės pavojingumo aspektu pastebėta, kad 2024 m. pradžioje, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl iš esmės analogiškų G. S. anksčiau padarytų veikų, baudžiamoji byla perduota teismui ir nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nuteistasis vėl ieškojo, užsakinėjo bei siuntėsi narkotines ir psichotropines medžiagas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie duomenys atskleidžia, kad pirmasis G. S. teistumas nepadarė jokio realaus poveikio jo elgesiui ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taip pat bausmių skyrimo kontekste įvertintos aplinkybės, kad G. S. nevedęs, anksčiau dirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, baigiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje įsidarbino UAB „E“. Nuteistasis anksčiau baustas administracine tvarka, įskaitant ir už narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Išdėstytų duomenų visuma skundžiamame nuosprendyje pripažinta sudarančia pagrindą G. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą skirti laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytos atitinkamų bausmių minimalios ribos.

Pirmiausia pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pirmasis teistumas nepadarė jokio realaus poveikio G. S. elgesiui. Nagrinėjamu atveju tikslus narkotinių ir psichotropinių medžiagų užsakymo laikas nebuvo nustatytas, tačiau baudžiamojoje byloje yra siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. 72577, kurioje nurodyta data – 2024 m. balandžio 12 d., taip pat siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. 5096760, kurioje nurodyta data – 2024 m. balandžio 18 d. (t. 1, b. l. 71, 105). Šie duomenys atskleidžia, kad atitinkamos medžiagos buvo užsakytos iki Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžio priėmimo. Kadangi inkriminuotų veiksmų atlikimo metu G. S. dar nebuvo teistas, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmasis teistumas nepadarė jokio realaus poveikio G. S. elgesiui, yra nepagrįsta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. S. 2024 m. gegužės 13 d. bendravo su M. Š. dėl iš Jungtinių Amerikos Valstijų gautų siuntų atsiėmimo. Pokalbio turinys atskleidžia, kad M. Š. baiminosi susitikti su kurjeriu, su G. S. svarstė įvairius variantus, kaip pasiimti atvežtas siuntas. G. S. prašė jį nuolat informuoti, kaip sekėsi, ir, jeigu kas nors atsitiktų, patarė iš karto sunaikinti visus įrodymus, kad blogiausiu atveju „bent išsisukti pavyktų“ (t. 2, b. l. 164–213). Šis pokalbis dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų dalyku esančių siuntų pasiėmimo vyko jau po Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei 260¹ straipsnio 4 dalį, priėmimo. Kita vertus, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, o nusikalstamos veikos buvo baigtos, kadangi narkotinės ir psichotropinės medžiagos kontrabandos būdu jau buvo patekusios į Lietuvos Respublikos teritoriją. Dėl šių priežasčių G. S. ir M. Š. pokalbio turinys gali būti analizuojamas tik per G. S. elgesio po nusikalstamų veikų padarymo prizmę, o ne vertinant Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės poveikį.

Nors skundžiamame nuosprendyje nurodytas argumentas dėl pirmojo teistumo poveikio G. S. elgesiui pripažintas nepagrįstu, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas – tinkamai atliepia padarytų nusikalstamų veikų ir G. S. asmenybės pavojingumą. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo 8 (aštuonerių) iki 10 (dešimties) metų bausmė. Savo ruožtu už BK 260¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 4 (ketverių) iki 12 (dvylikos) metų. Be pirmosios instancijos teismo įvertintų argumentų papildomai galima pastebėti, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys atskleidžia savanaudiškas G. S. paskatas, kurias patvirtina M. Š. siųstų žinučių turinys. G. S. 2024 m. gegužės 8 d. rašė M. Š., kad jaučia motyvaciją platinti narkotines medžiagas ir, nors nerimauja dėl būsimo teismo sprendimo, svarsto nusikalstamą veiką tęsti Pataisos namuose („šimtais „kilų“ siunčiamės“, „aš taip noriu judėt dabar“, „bet „gruzas“ dėl to teismo“, „nenoriu įsijausti“, „nu arba kaip sakėm, viduj pajudėsiu“, „vis tiek manęs po teismo gi iškart neuždarys“, „tai aš tau, jei ką, „bratkio“ kontaktą paliksiu“, „kad eitų pradžioj kontaktą pagauti“) (t. 2, b. l. 164–213). Kaip jau minėta, panašaus pobūdžio veiksmus G. S. buvo atlikęs ir anksčiau, kai tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 7 d., pasinaudodamas elektroninio ryšio priemonėmis, iš nenustatyto asmens Graikijos Respublikoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, užsisakė, apmokėjo ir tokiu būdu neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų (t. 5, b. l. 87–99). Žinodamas, kad šie veiksmai potencialiai gali būti vertinami baudžiamąja teisine prasme ir turėdamas tokios patirties, G. S. vėl pasirinko neteisėtą veikimo būdą, tačiau šį kartą ėmėsi papildomų konspiracijos priemonių, kartu su bendrininku M. Š. siuntų užsakymui panaudodamas kito asmens – L. D. – asmens duomenis. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistajam G. S. buvo parinkta padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą atitinkanti bausmės rūšis.

Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad dalis užsakyme buvusių medžiagų buvo tiekėjo dovana, skundžiamame nuosprendyje buvo išnagrinėtas, padarius išvadą, jog nuteistieji žinojo, kad prie užsakymo kaip dovana bus pridėti papildomi produktai su tetrahidrokanabinoliu. Kitas apelianto motyvas, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos nepateko į apyvartą, taip pat buvo įvertintas, todėl nėra pagrindo šiam aspektui suteikti prioritetinę reikšmę ir nuteistajam G. S. skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nepaneigdama to, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamosios bylos duomenimis pagrįstą ir teisiškai motyvuotą išvadą, kad G. S. turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes net minimalių BK 260 straipsnio 2 dalies bei 260¹ straipsnio 4 dalies sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas sudarytų prielaidas pasiekti iš esmės tik vieną BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tikslą – nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį. Vis dėlto, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) ir 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu yra neindividualizuotos G. S. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų, neteisėtą elgesį lėmusių veiksnių ir jo pastangų keisti gyvenimo būdą tinkama linkme kontekste.

Baudžiamojoje byloje yra duomenų, apibūdinančių nuteistojo G. S. savybes darbinėje ir socialinėje aplinkoje, taip pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš UAB „E“ direktoriaus pateiktos charakteristikos matyti, kad G. S. yra atsakingas ir stropus, jam galima patikėti darbus, nes jis visada stengiasi juos atlikti gerai bei laiku. G. S. yra draugiškas, mandagus ir lengvai sutaria su kitais žmonėmis. Jis gali dirbti tiek vienas, tiek komandoje, taip pat greitai mokosi ir nebijo iššūkių. G. S. laikytinas patikimu, sąžiningu žmogumi, kuris visada stengiasi tobulėti, rimtai žiūri į savo pareigas ir atsakingai jas vykdo (t. 5, b. l. 162).

Charakteristiką apie G. S., kaip darbuotoją, yra pateikęs ir UAB „Š“ direktorius, kuris nurodė, kad G. S. šioje bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d., montuotojo pareigose. Per visą darbo laikotarpį jis pasižymėjo išskirtiniu atsakingumu ir punktualumu, jo darbo kokybė visuomet atitiko aukščiausius standartus, o patikimumas tapo neatsiejama bendrovės komandos stiprybe. G. S. puikiai dirbo tiek savarankiškai, tiek komandoje – jis geba bendrauti su kolegomis, palaikyti darbingą atmosferą ir padėti siekti bendrų tikslų. G. S. būdingas organizuotumas, kruopštumas ir gebėjimas greitai bei tinkamai reaguoti į iškilusias problemas. Atsakingas požiūris į darbą, iniciatyvumas ir lankstumas leido G. S. sėkmingai prisitaikyti prie įvairių situacijų bei užtikrinti stabilų rezultatą. Jis yra aukščiausių rekomendacijų vertas darbuotojas, kuriuo galima visiškai pasitikėti (t. 5, b. l. 163). UAB „Š“ direktorius taip pat yra išreiškęs įsipareigojimą G. S. priimti į darbą, pastarajam atlikus laisvės atėmimo bausmę. G. S. būtų priimtas į techniko pareigas. Bendrovės direktoriaus teigimu, teistumas nėra kliūtis dirbti UAB „Š“, nes šią darbovietę ir G. S. anksčiau yra saistę darbiniai santykiai (t. 5, b. l. 189).

Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, galima įvertinti ir G. S. šeiminius ryšius. (duomenys neskelbtini) seniūnas charakteristikoje nurodė, kad G. S. gyvena su tėvais, šeimoje yra jaunesnis brolis (studentas) ir mažametė sesuo. Šeima bendruomenės charakterizuojama teigiamai, abu tėvai turi nuolatinius darbus, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojų nėra gauta nusiskundimų dėl G. S. (t. 5, b. l. 164).

Taip pat informaciją apie G. S. įpareigojimų laikymąsi, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, yra pateikusi Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus specialistė. Bausmės laikotarpiu G. S. nebuvo baustas administracine tvarka, nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. G. S. į Probacijos tarnybą atvykdavo nustatytu laiku, noriai bendravo su prižiūrinčiu specialistu, vykdė teismo paskirtus įpareigojimus. Naktinių patikrinimų metu G. S. visada rastas namuose. Tikrinant, ar jis nevartojo psichiką veikiančių medžiagų, tiek individualaus darbo su G. S. metu, tiek lankantis jo gyvenamojoje vietoje, pažeidimų neužfiksuota. Laisvės apribojimo laikotarpiu nuteistasis dirbo, baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL dydžio (2 500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – įvykdė per nustatytą terminą (t. 5, b. l. 165).

Teisėjų kolegija vertina ir Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės pateiktą informaciją apie jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. G. S. bausmę atlieka paprastoje grupėje, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, skatintas nebuvo. G. S. dirba Darbinės veiklos organizavimo skyriuje – siuvykloje darbininku. Jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, su įstaigos administracijos darbuotojais elgiasi mandagiai, nekonfliktuoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistasis charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 190). Baudžiamojoje byloje taip pat yra G. S. tėvų M. S. ir R. S. išreikšta pozicija, parodanti, kad jie neprieštaraus, jeigu, pasibaigus laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikui, G. S. gyvens kartu jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 192).

Išdėstytų G. S. asmenybę apibūdinančių duomenų visuma atskleidžia, kad jis pasižymi socialiniais įgūdžiais, geba suvokti jam paskirtas pareigas ir jas tinkamai įvykdyti. Šie aspektai yra reikšmingi, vertinant, kokio pobūdžio ir dydžio bausmė yra reikalinga, kad G. S. resocializacija būtų sėkminga bei atlikęs bausmę, jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo parodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad nusikalstamas veikas jis padarė, jausdamas priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų. Tokia G. S. būsena neabejotinai paveikė jo savikontrolę ir gebėjimus įvertinti galimas veiksmų pasekmes. Be to, baudžiamasis procesas dėl anksčiau padarytų iš esmės tapačių nusikalstamų veikų ir gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė sustiprino jauno – tuo metu sulaukusio (duomenys neskelbtini) – nuteistojo psichologinius išgyvenimus, kuriuos jis malšino, lengvabūdiškai pasirinkdamas neteisėtą problemos sprendimo būdą. Nors šios aplinkybės nepaneigia nuteistojo veiksmų neteisėtumo, nes baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamų veikų pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, vis dėlto, jos parodo nusikalstamo sumanymo susiformavimo pagrindą. Šiame kontekste reikšminga pažymėti, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu G. S. paskyrus 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, nuteistasis atsisakė narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, įsidarbino, įgijo išsilavinimą, taigi, iš esmės pakeitė gyvenimo būdą. Kaip jau minėta, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nebuvo užfiksuotas nei vienas G. S. apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų atvejis. Šie duomenys parodo, kad pajautęs teismo pasitikėjimą, nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės, G. S. įgijo motyvacijos tiek sau, tiek kitiems asmenims įrodyti, jog nusikalstamos veikos buvo priklausomybės nulemta klaida. Nors šie argumentai nepaneigia poreikio G. S. skirti laisvės atėmimo bausmę, vis dėlto, pirmosios instancijos teismas šių aspektų neįvertino ir už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė akivaizdžiai per griežtas laisvės atėmimo bausmes. Dėl šios priežasties skundžiamu nuosprendžiu neteisingai paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmei keliami tikslai bus pasiekti, už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą G. S. paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 260¹ straipsnio 4 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmių bendrinimo

G. S. paskyrus švelnesnes bausmes už BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 260¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą, iš naujo sprendžiamas bausmių bendrinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad G. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, G. S. paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu ir nuteistajam skiriama subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmę nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismai ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi, priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-511/2025, 10 punktas).

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu G. S. buvo nuteistas už BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 260¹ straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kurias padarė ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 7 d. Savo ruožtu skundžiamu 2026 m. kovo 19 d. nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 260¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 13 d. Nors tikslus nusikalstamų veikų laikas nenustatytas, vis dėlto, kaip minėta, baudžiamojoje byloje yra dvi užsakymų sąskaitos faktūros – sąskaita faktūra Nr. 72577, kurioje nurodyta data – 2024 m. balandžio 12 d., taip pat sąskaita faktūra Nr. 5096760, kurioje nurodyta data – 2024 m. balandžio 18 d. Pats nuteistasis G. S. parodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas užsakinėjo dar iki Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžio priėmimo. Vadinasi, skundžiamu vėlesniu nuosprendžiu G. S. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos iki priimant ankstesnį Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendį. Atitinkamai visos bausmės, paskirtos už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio priėmimo, turi būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles.

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu G. S. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną prilygino 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms. Taip pat Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas galutines subendrintas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėdamas dalį – 4 (keturis) mėnesius – laisvės atėmimo bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Galiausiai į subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas visas laikas, atliktas pagal Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegija, neįžvelgdama pagrindo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtų subendrintų bausmių subendrinti bausmių apėmimo būdu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą ir parinkti 4 (keturių) mėnesių pridėtinos bausmės dalį.

Taip pat turi būti įvertinta tai, kad skundžiamu nuosprendžiu G. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ši teismo nuosprendžio dalis vykdyta nedelsiant. Vadinasi, nuo 2026 m. kovo 19 d. nuteistajam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. balandžio 27 d. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo gautas nuteistojo G. S. prašymas leisti vykdyti neįsiteisėjusį teismo nuosprendį ir pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi G. S. prašymas tenkintas ir nuteistajam leista pradėti vykdyti neįsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nuosprendį. Į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą G. S. atvyko 2026 m. gegužės 11 d. Atitinkamai vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas G. S. suėmime išbūtas laikas nuo 2026 m. kovo 19 d. iki 2026 m. gegužės 4 d., 1 (vieną) suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai. Savo ruožtu laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2026 m. gegužės 4 d., kai nuteistajam buvo leista pradėti vykdyti neįsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Dėl nusikalstamų veikų aprašymo

Nusikalstamų veikų aprašyme nurodyta, kad <...> nenustatytam asmeniui supakavus narkotines ir psichotropines medžiagas į pašto siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei jas išsiuntus nurodytais adresais, iš Jungtinių Amerikos Valstijų siuntos pasiekė Lietuvos Respubliką: siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – 2024 m. gegužės 3 d., apie 14 val., o siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – 2025 m. gegužės 6 d., apie 10 val.; kuomet jos atsidūrė Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto logistikos centre Vilniuje, Metalo g. 5, kur jas patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai atsiųstas narkotines ir psichotropines medžiagas aptiko ir sulaikė, po to M. Š. 2024 m. gegužės 13 d., apie 12.23 val., Panevėžyje, prie pastato Klaipėdos g. 145, atėjęs atsiimti siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių turinys jau buvo pakeistas imituojančiomis narkotines ir psichotropines medžiagomis, buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Teisėjų kolegija pastebi, kad kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje matomas netikslumas, jog siunta Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teritoriją pasiekė 2025 m. gegužės 6 d., apie 10 val., o ją M. Š. atėjo atsiimti 2024 m. gegužės 13 d., apie 12.23 val. Neteisingos datos – 2025 m. gegužės 6 d. – įrašymą teisėjų kolegija pripažįsta rašymo apsirikimu, todėl jį ištaiso, nurodydama, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teritoriją pasiekė 2024 m. gegužės 6 d., apie 10 val.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

G. S. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

G. S. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. S. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir G. S. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į šios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti visą bausmės laiką, atliktą pagal Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti G. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. kovo 19 d. iki 2026 m. gegužės 4 d., 1 (vieną) suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2026 m. gegužės 4 d.

Kitos Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalies nekeisti.