Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Čepukėnienės ir Evaldo Gražio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. J. ir jo gynėjos advokatės Gitanos Butrimienės, nuteistojo S. K. gynėjos advokatės Kristinos Palienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnį ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (čia ir toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 261 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir I. J. paskirta subendrinta bausmė – ketveri metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir I. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – ketveri metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskuoti I. J. priklausantys 270 Eur.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas I. J. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. 9.25 val. iki 2023 m. spalio 5 d.

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Šiuo nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Visos kitos byloje nustatytomis laikytinos aplinkybės (15 vnt. kanapių suktinukų ir svarstyklių, ant kurių rasta kanapių pėdsakų, paėmimas kratos metu, t. y. praėjus vos 5 val. nuo narkotinės medžiagos įsigijimo) nepatvirtina, kad S. K. turėjo tikslą platinti pas jį rastas narkotines medžiagas. Atkreipiamas dėmesys, kad kitų nuteistųjų parodymai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra prieštaraujantys vieni kitiems, nenuoseklūs ir nepanaikina abejonės dėl galimai S. K. vykdyto kanapių platinimo.

Nuteistasis R. B. bylos nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybę, kad S. K. tik įsigijo narkotinės medžiagos iš I. J., tačiau jos neplatino. Apeliantės įsitikinimu, I. J. parodymai byloje vertintini kritiškai, nes, visų pirma, byloje nebuvo nustatyta, kad I. J. kada nors būtų matęs S. K. prekiaujant narkotinėmis medžiagomis. Nors nuosprendyje nurodyta, kad pirmą kartą S. K. atvyko pas jį pirkti kanapių 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir I. J. pardavė jam, neva, 10 ir 15 porcijų (suktinukų), tačiau ši informacija prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visos narkotinės medžiagos (15 suktinukų su kanapėmis) iš S. K. buvo paimtos 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 1 val., t. y. S. K. neturėjo realių galimybių parduoti ar kažkaip kitaip realizuoti, netgi suvartoti minėtų suktinukų per tokį trumpą laiką. Kitus 10 suktinukų su kanapėmis iš I. J. buvo paėmęs K. R., o ne S. K., ir šios aplinkybės buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu.

Skunde teigiama, kad S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis prielaidomis, bet ne konkrečiais įrodymais. Be to, skundžiamas nuosprendis yra nenuoseklus, jame išdėstytos aplinkybės prieštarauja viena kitai, nuosekliai ir logiškai nepagrindžia teismo išvadų. Teismui nepavyko pašalinti byloje esančiais įrodymais pagristų abejonių dėl S. K. vykdyto narkotinių medžiagų (kanapių) platinimo, todėl šios abejonės, vadovaujantis in dubio pro reo principu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nesutinkama su teismo išvada, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų, kadangi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog S. K. įgijo narkotines medžiagas (15 vnt. kanapių suktinukų) išskirtinai savo reikmėms, tačiau jų neplatino. Todėl yra pagrindas perkvalifikuoti S. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo I. J. ir jo gynėjos advokatės G. Butrimienės bei nuteistojo S. K. gynėjos advokatės K. Palienės apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apskųsto nuosprendžio, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir apklaususi liudytoją T. D., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistuosius I. J. ir S. K. pripažindamas kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nors ir glaustai, bet visgi analizavo bei vertino byloje esančius įrodymus. Platesnį bylos įrodymų vertinimą, atsižvelgęs į apeliacinių skundų argumentus, pateiks apeliacinės instancijos teismas. Nuteistųjų I. J. ir S. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, jos atitinka minėtų nuosprendyje nurodytų nusikaltimų sudėčių požymius. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, apygardos teismas tinkamai vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis bei paskyrė teisingas bausmes. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, atsižvelgusi į nuteistojo S. K. gynėjos advokatės K. Palienės apeliacinio skundo argumentaciją, taip pat į įrodymų šaltinius, kuriuose T. D., kurio atžvilgiu tebevykstantis ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas iš šios bylos (t. 1, b. l. 11), yra įvardintas vardu ir pavarde, šiame procesiniame sprendime, siekdama jo aiškumo, negali išvengti šio asmens konkretaus įvardinimo vardu ir pavarde. Visgi šioje situacijoje pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje T. D. baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra sprendžiamas, teisėjų kolegija dėl jo paties veiksmų teisinio vertinimo nepasisakys.

Dėl nuteistojo I. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje

Byloje nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių I. J. nusikalstamus veiksmus bei jų atitiktį BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, nepaneigia ir I. J. bei jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodomi nuteistojo R. B. parodymai apie tai, kad I. J. K. R. žolės neparduodavo, kad jis yra matęs (įvykio datos negalėjo tiksliai nurodyti), kaip I. J. perdavė folijos lankstinukus S. K. (t. 4, b. l. 25–28, 43–45; t. 5, b. l. 44–48). Iš byloje apklaustų asmenų (I. J., S. K., K. R.) parodymų matyti, kad R. B. 2023 m. rugpjūčio 14 d. viso įvykio eigoje nedalyvavo, įvykio vietoje nebuvo, o byloje nustatytas aplinkybes, kad I. J. tą kartą perduotas kanapes pasiėmė K. R., patvirtina pirmiau aptartų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą ir dėl kitos apeliantų ginčytos aplinkybės, o būtent, kad I. J., perduodamas K. R. narkotinę medžiagą, žinojo ir suprato, jog jis tuo metu buvo nepilnametis. Nuteistasis I. J. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad K. R. jis praktiškai nepažįsta, apie tai, kad šis yra nepilnametis, sužinojo jau po S. K. ir K. R. sulaikymo, tą jam pasakė jų mama R. Pasak I. J., K. R. tikrai neatrodė nepilnametis, jis jam visada atrodė brandesnis už S. K., kurį pažįsta daug seniau nei K. R. (t. 4, b. l. 137–140, 154–155, 158–160). Apklaustas teisme I. J. aiškino, kad K. R. nelabai pažinojo, tik žinojo, jog S. K. turi brolį, bet nebendraudavo su juo. K. R. amžiaus tikrai nežinojo, nebuvo kalbos, kad jis moksleivis, iš išvaizdos atrodė net vyresnis už S. K.. Nežinojo, kuo užsiima K. R., ar jis lanko mokyklą, manė, kad jis gyveno vaikų namuose. Duomenų, kad jis nepilnametis, neturėjo ir nenujautė (t. 5, b. l. 44–48). Nors I. J. nurodė nežinojęs tikslaus K. R. amžiaus, tai yra fakto, kad veikos darymo metu jam dar nebuvo sukakę 18 metų, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje apklaustų nuteistųjų K. R., S. K. parodymai, kiti bylos įrodymai.

Taigi, minėtų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad I. J. pažinojo K. R., kaip ir S. K., nuo jų vaikystės, tai yra pakankamai ilgą laiko tarpą. Jo brolis buvo K. R. ir S. K. patėvis, su pačiu K. R. jį siejo draugiški santykiai, jie nors ir retai, bet bendraudavo šeimos rate. Aptartų įrodymų kontekste vertintina ir tai, kad, kaip nustatyta byloje, K. R. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o S. K. – (duomenys neskelbtini) Taigi, tarp brolių buvo pakankamai nedidelis pusantrų metų amžiaus skirtumas. Teisėjų kolegijai iš byloje surinktų įrodymų nekilo abejonių, kad dar seniau pažįstamo S. K. amžius I. J. buvo žinomas, kaip ir tai, kad jis turi jaunesnį brolį. Įvykio dieną, tai yra 2023 m. rugpjūčio 14 d., K. R. buvo nepilnametis – (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesio amžiaus. Savo ruožtu S. K. minėtą dieną buvo (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus. Akivaizdu, kad paminėtų aplinkybių kontekste, įvertinus būtiną laiką pastoti ir išnešioti kūdikį, I. J., žinojusiam S. K. amžių bei tai, kad K. R. yra jo jaunesnis brolis, buvo žinoma, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. pastarasis nebuvo ir negalėjo būti pilnametis. Paminėtina ir tai, kad pats I. J. tuo metu buvo dvigubai vyresnis, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tad gyvenimiška branda ir patirtis leido jam suvokti paminėtas aplinkybes.

Greta aptartų įrodymų, apskųsto nuosprendžio išvadas patvirtina ir šie duomenys. Iš byloje fiksuotų prie policijos pareigūnų uniformos tvirtinamomis kameromis 2023 m. rugpjūčio 14 d. darytų vaizdo įrašų, kurių apžiūros duomenys užfiksuoti ir 2024 m. sausio 25 d. apžiūros protokole (t. 2, b. l. 28–30), matyti, kad policijos pareigūnas, sustabdęs K. R., jau bendravimo pradžioje pasiteiravo jo amžiaus, į ką šis atsakė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. T. D., bendravęs su pareigūnais apie K. R., jį įvardijo „berniuku“. Galiausiai ir iš paties K. R. įvykio dieną fiksuotos išvaizdos matyti jo jaunas amžius. Taigi, išoriniai K. R. duomenys taip pat leido spręsti apie jo nepilnametystę.

Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į apeliantų nurodytus liudytojo D. J. parodymus. Jis patvirtino, kad K. R. yra jam porą kartų pardavęs žolės, kartu teigė, kad jam (K. R.) galėtų būti apie (duomenys neskelbtini) metų (t. 2, b. l. 145–147; t. 5, b. l. 118–120). Vertinant šiuos parodymus pažymėtina, kad pagal liudytojo parodymus, jis su K. R. tiesiogiai bendravo vos porą kartų ir labai trumpai. Visgi ir tokio bendravimo pakako, kad padaryti išvadas apie pakankamai jauną K. R. amžių, taip pat ir spręsti apie tikrąjį tuo metu buvusį jo amžių ((duomenys neskelbtini) metų). Tuo tarpu, kaip minėta, I. J. K. R. pažinojo kur kas seniau, juos siejo draugiški santykiai. Taigi, liudytojo D. J. parodymai teismo nuosprendžio išvadų nepaneigia.

Apibendrinant spręstina, kad byloje esančių įrodymų visuma, priešingai nei teigia apeliantai, neabejotinai patvirtina, kad I. J. perdavė narkotinę medžiagą nepilnamečiui K. R., tai padarė suvokdamas, kad draudžiamą medžiagą perima nepilnametis asmuo, ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas, I. J. pripažindamas kaltu pagal BK 261 straipsnį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo I. J. naudai. Remiantis apeliantų skunde išdėstytais argumentais, naikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir I. J. dėl šios veikos išteisinti nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam I. J. paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam I. J., įvertino visumą padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių ir nuteistąjį I. J. charakterizuojančių aplinkybių. Nuteistasis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 261 straipsnyje (BK 11 straipsnio 6 dalis), vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Skunde akcentuojama, kad I. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, kad nuteistasis kaltę pripažino tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje. Dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui nuteistasis kaltę neigė. Todėl pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta I. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad I. J. anksčiau buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei – 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, visgi skirtą laisvės apribojimo bausmę jis atliko 2007 m. rugpjūčio 27 d., tad šis teistumas yra išnykęs (t. 4, b. l. 66–68). Atsižvelgtina ir į kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Nuteistasis I. J. administracine tvarka nebaustas (t. 4, b. l. 64). „Sodros“ duomenimis iki nagrinėjamų veikų padarymo dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau vos po dieną ar kelias per mėnesį, paskutinį kartą dirbo nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. (t. 4, b. l. 71–72).

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo I. J. advokatės apeliacinio skundo teiginiais, kad I. J. nusikalstamų veikų pavojingumas bei žalingumas visuomenei yra žymiai mažesnis, negu tipinis tokias nusikalstamas veikas padarančių asmenų pavojingumas ir rūšinis nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nuteistojo padaryti nusikaltimai buvo susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, įskaitant platinimą nepilnamečiui asmeniui. Nepilnamečiai yra labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiama, lengvai pasiduodanti negatyviai pašalinei įtakai socialinė grupė. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-788/2016, 6 punktas). Atsižvelgtina ir į konkretų disponuotų narkotinių medžiagų kiekį, kurį negalima vertinti kaip vienkartinio vartojimo dozę. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad nepilnametis K. R., gimęs (duomenys neskelbtini), įvykio dieną buvo kiek daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio (o ne (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesių, kaip nurodoma apeliaciniame skunde) amžiaus, tad iki pilnametystės jam buvo likę kiek mažiau nei metai. Visgi ši aplinkybė kitų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių kontekste nėra pakankamas duomuo išvadai, kad pagal BK 261 straipsnį skirta, minimalų dydį nedaug viršijanti bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinga ir proporcinga.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į skunde nurodytus teigiamus I. J. asmenybės aspektus, t. y. kad jis su sugyventine E. B. augina (duomenys neskelbtini) metų dukrą ir nori dalyvauti jos auginime, taip pat augina E. B. sūnų R. B.. Vis tik aptartos aplinkybės pačios savaime nesudaro pakankamo pagrindo jo asmenybę ir padarytas veikas vertinti kaip mažiau pavojingas. Nors skunde akcentuojama, kad I. J. yra teigiamas pavyzdys vaikams, bylos įrodymai liudija priešingai. Šioje byloje už neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą yra nuteistas ir I. J. sugyventinės sūnus R. B.. Be to, pats I. J., 2023 m. spalio 3 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino kartą rūkęs žolę kartu su sugyventinės sūnumi (t. 4, b. l. 154–155). Kad kartu su I. J. yra rūkęs žolę, patvirtino ir pats R. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jis taip pat patvirtino, kad I. J. draudžiamas medžiagas parduodavo ir jų namuose (t. 4, b. l. 25–28, 43–45; t. 5, b. l. 44–48). Vertinti tokį elgesį kaip teigiamą pavyzdį nėra jokio pagrindo.

Baudžiamasis įstatymas už BK 261 straipsnyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nustato tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes, t. y. pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dvylikos metų, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kauno apygardos teismas nuteistajam pagal BK 261 straipsnį skyrė laisvės atėmimą ketveriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą, pripažįsta, kad pagrindo išvadai, jog I. J. skirtos aiškiai per griežtos bausmės, tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek subendrinta bausmė, nėra. Nuteistajam I. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė, o būtent laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pakeisti skirtą bausmę nenustatyta. Vienas iš I. J. įvykdytų nusikaltimų yra labai sunkus. Tokiu atveju galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir visiškai ar iš dalies atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą baudžiamasis įstatymas nenumato.

Dėl nuteistojo S. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje

Apskųstu nuosprendžiu nustatyta, kad S. K. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną tęstinę veiką, susidedančią iš dviejų epizodų: 1) trijų folijos suktinukų su neteisėtai įgyta ir laikoma narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių bendra masė 2,355 g, pardavimo T. D. už 30 Eur bei 2) neteisėto, turint tikslą platinti, narkotinių medžiagų – 15 folijos lankstinukų su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių bendra masė yra 11,370 g, įgijimo iš I. J. ir neteisėto jų laikymo namuose, iki kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. S. K. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis nustatant S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nurodo, kad S. K. įgijo narkotines medžiagas (15 vnt. kanapių suktinukų) išskirtinai savo reikmėms, jų neplatino, todėl prašo perkvalifikuoti jam inkriminuotą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu gynėja nurodė papildomą reikalavimą – S. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti.

Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis šias veikas, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1214/2025, 14 punktas, ir kt.). Teismų praktikoje platinimu laikomas ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1214/2025, 15 punktas, ir kt.). Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir kitais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025, 24.1 punktas, ir kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai juos laikė pakankamu pagrindu išvadai, jog S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje S. K. veiksmai parduodant narkotines medžiagas T. D. bei įgyjant narkotines medžiagas iš I. J., su tikslu jas platinti, buvo įrodinėjami iš įvairių šaltinių gautais įrodymais kaip visuma. Visų pirma, tai paties S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaip jau minėta, 2023 m. rugpjūčio 23 d. S. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dėl narkotinių medžiagų pardavimo ir platinimo kaltu prisipažino bei parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 14–15 d. naktį susitiko su T. D. ir pardavė jam tris folijas žolės. Šis jam padavė pinigus. Po to jie ėjo pasipildyti žolės į (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namą, Kaune. Sutiko brolį (K. R.). T. D. paliko laukti tarp (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, o jis su broliu nuėjo. Brolis nuėjo į trečią aukštą pas I., o jis jo laukė prie laiptinės. Po 10 minučių grįžęs brolis padavė jam 15 gniužulų ir liepė nešti namo. Brolis paėmė parsiduoti, ėmė į skolą, už žolę nemokėjo. Po to brolis kažkur išėjo, o jis parėjo namo. Brolis grįžo su policija, kuri rado tuos 15 gniužulų po 0,8 g. Juos buvo įdėjęs į šaldytuvą. S. K. taip pat nurodė, kad nuo praeito mėnesio vartoja ir parduoda narkotines medžiagas, kurias gaudavo brolis iš tos pačios vietos. Yra pardavęs apie 50 dozių. Parduodavo po 10 Eur už dozę per „Snapchat“, taip pat susitikdamas gyvai su žmogumi. Uždirbtus pinigus dalindavosi su broliu (t. 3, b. l. 169–170). Kaip jau minėta, vėlesnėse apklausose S. K., dalyvaujant gynėjui, patvirtino pirmiau duotus parodymus ir nurodė tas pačias aplinkybes (t. 3, b. l. 181–183, 190–191, 196–197). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, S. K. savo parodymus pakeitė, nurodė, kad vieną kartą įsigijo pas I. J. narkotinių medžiagų, tai yra 15 rutuliukų po 0,8 g, bet savo vartojimui, su T. D. buvo susitikęs prieš pirkimą, bet tada nieko neturėjo, narkotikų jam nepardavė, jų apskritai niekam nepardavinėjo (t. 5, b. l. 64–71). Vertindama tokius S. K. parodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad šiame procesiniame sprendime jau nurodė motyvus, kuriais remdamasi nusprendė, jog vadovausis tais S. K. parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai.

Aplinkybę, kad nuteistasis S. K. platino narkotines medžiagas ir pardavė jas T. D. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina ir pastarojo liudytojo parodymai. Prieš juos aptariant pažymėtina, kad S. K. gynėja apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų dėl liudytojo T. D. iškvietimo į teismo posėdį, nors to buvo prašoma ne kartą, tai argumentuodamas tuo, kad galimai jis yra/gyvena ne Lietuvoje. Teisėjų kolegija sutinka, jog teisminio nagrinėjimo metu nebuvo imtasi aktyvių veiksmų, siekiant apklausti liudytoją T. D.. Nors bylos duomenimis jis ikiteisminio tyrimo metu pasislėpė, 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu paskelbta jo paieška, o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu atskirtas (t. 1, b. l. 11; t. 3, b. l. 18–19, 20–21, 24–25), visgi teismui prokuroras buvo pateikęs informaciją apie tai, kad asmuo buvo kalinamas Airijoje (t. 5, b. l. 44–48). Procesinių kliūčių kreiptis į minėtą valstybę prašant nurodyti tikslią asmens įkalinimo vietą bei jį apklausti nuotoliniu būdu nenustatyta. Visgi šis trūkumas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, T. D. apklaustas, tuo pačiu sudarant galimybę tiek gynėjai, tiek pačiam S. K., tiek ir kitiems proceso dalyviams užduoti jam klausimus. Kartu, atsižvelgus į gynėjos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad liudytojo T. D. parodymai neabejotinai yra svarbūs, tačiau jie nėra vienintelis įrodymas, kuriuo buvo grįstos teismo nuosprendžio apkaltinančios išvados. Jos padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą.

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 7, b. l. 19–24) liudytojas T. D., be šiame procesiniame sprendime jau nurodytų aplinkybių, patvirtino ir tai, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. vakare, po darbo atvažiavęs pas S. K. į Kauną ir susitikęs su juo, pas jį nusipirko 3 g žolės už 30 Eur. Dėl narkotinių medžiagų su S. K. susirašinėjo „Facebook Messenger“ programėlėje, buvo kalbama, kad gali nusipirkti, nes jis (S. K.) turi produkcijos – narkotinių medžiagų kanapių. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad liudytojas iš pradžių nurodė, jog narkotines medžiagas S. K. jam padavė po to, kai išėjo iš namo (duomenys neskelbtini) pr., o vėliau patikslino, kad medžiagas padavė po to, kai jis susitiko su S. K. prie parduotuvės ir paėjo su juo kelis metrus. Su K. R. susitiko po to, kai nusipirko medžiagas, ir vėliau jie ėjo kartu. T. D. taip pat nurodė, kad viskas vyko prieš trejus metus, jis ne viską atsimena. Teismui perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3. b. l. 8–10), liudytojas juos patvirtino kaip teisingus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. K. buvo apklaustas 2023 m. rugpjūčio 16 d., tai yra praėjus dviem dienom po įvykio. Šios apklausos metu jis taip pat patvirtino, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. vakare už 30 Eur nusipirko 3 suktinukus žolės iš S. K., kuriuos šis jam padavė jiems beeinant namų kiemais iki tol, kol pirma jų ėjęs K. R. ir po jo S. K. nuėjo į namą (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistojo S. K. gynėja baigiamųjų kalbų metu teigė, kad liudytojas T. D. teisme keitė savo parodymus apie tai, iš ko įsigijo narkotines medžiagas. Kartais minėjo, kad iš K., kartais, kad iš S. K., negalėjo apibūdinti, kuris iš dviejų asmenų buvo jaunesnysis brolis, tačiau tokie jos teiginiai neatitinka liudytojo T. D. parodymų. Liudytojas, kaip minėta, tikslino teismui skirtingai nurodytas pirmiau aptartas aplinkybes dėl konkretaus narkotinių medžiagų perdavimo jam momento, tačiau tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. narkotines medžiagas pirko būtent iš S. K.. Jis taip pat nurodė, kad tą kartą buvo ir S. K. brolis K., iš kurio, kaip ir iš S. K., jis yra įsigijęs draudžiamų medžiagų, tačiau, pagal liudytojo parodymus, iš K. R. narkotines medžiagas jis pirko 2023 m. liepos pradžioje ar viduryje. Be to, priešingai nei teigė gynėja, liudytojas nurodė teismui, kad S. K. yra vyresnis brolis, o K. R. – jaunesnis. Jis taip pat nurodė, kaip juos identifikavo. Pasak liudytojo, skyrėsi jų amžius, vardai ir veidai. Kai jį sulaikė, jis buvo su K. Tada policija apieškojo tiek jį, tiek K. R., pas jį rado 3 g žolės, o pas K. R. daugiau. Kaip matyti iš bylos medžiagas, 2023 m. rugpjūčio 14 d., apie 21.10 val., šalia (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, policijos pareigūnai sustabdė T. D. kartu su K. R.. Pas juos rasti folijos rutuliukai (t. 2, b. l. 27, 28–30, vaizdo įrašai, įrašyti kompaktiniame diske, pridėtame prie protokolo). Be to, apeliacinės instancijos teisme T. D. parodžius posėdyje dalyvavusio nuteistojo S. K. nuotrauką (parodyti patį asmenį nebuvo techninių galimybių dėl to, kad liudytojas ir nuteistasis teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, naudojant skirtingas vaizdo konferencijų platformas), liudytojas patvirtino, kad tai S. K..

Teisėjų kolegija atsižvelgė į gynėjos advokatės K. Palienės baigiamosios kalbos metu nurodytus argumentus, o būtent, kad liudytojui parodžius nuteistojo S. K. nuotrauką buvo įvardyta, jog rodoma būtent S. K. nuotrauka. Tai vertindama teisėjų kolegija pažymi, kad gynėjos minimas nuotraukos parodymas nebuvo BPK 192 straipsnio 6 dalyje reglamentuotas parodymų patikrinimo veiksmas – parodymas atpažinti pagal asmens nuotrauką, nes teismo posėdyje nebuvo galimybės nei parodyti S. K. nuotrauką kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis, nei užtikrinti informacijos, kad rodoma būtent S. K. nuotrauka, neprieinamumą. S. K. dalyvavo liudytojo apklausoje, jam buvo pasiūlyta užduoti liudytojui klausimus, tad nuteistojo vardo ir pavardės įvardijimas teismo posėdyje buvo neišvengiamas, o T. D. neabejotinai buvo žinoma, kad jam bus rodoma būtent posėdyje dalyvavusio S. K. nuotrauka. Pažymėtina, kad minėta nuotrauka liudytojui buvo parodyta tenkinus pačios gynėjos prašymą. T. D. teiginiai, kad jam parodytoje S. K. nuotraukoje iš tiesų yra S. K., yra dalis jo parodymų, kuriuos vertinti kaip niekinius, kaip nurodo gynėja, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija juos įvertino visų kitų bylos įrodymų visumoje, be kita ko, atsižvelgusi ir į tai, kad T. D. buvo žinoma, kokio asmens nuotrauka jam buvo parodyta.

Liudytojas T. D. taip pat patvirtino apeliacinės instancijos teisme perskaitytus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 8–11), be kita ko ir tai, kad žolę pas S. K. jis yra įgijęs ir anksčiau. Liudytojas nurodė, kad 2023 m. pavasarį per „Facebook Messenger“ programėlę susisiekė su pažįstamo nurodytais žolės pardavėjais. Kontakto pavadinimas buvo iš arabiškų raidžių. Sutarė dėl 1 g žolės pirkimo. Vakare prie Saulėtekio „IKI“ parduotuvės, esančios Kaune, V. Krėvės g., susitiko su S. K.. Šis jam padavė folijos suktinuką, jis jam – 10 Eur, ir jie išsiskirstė. Antrą kartą jis tam pačiam S. K. rašė maždaug prieš šešias savaites. Jų susirašinėjimai būdavo trumpi, jis tiesiog užklausdavo „Ar turi“, vaikinas atrašydavo „On“ ir nurodydavo, kur ir kurią valandą gali susitikti. Jie susitiko ten pat, kur ir pirmą kartą. Vaikinas buvo su broliu K. R.. Tą kartą jis taip pat norėjo vieno suktinuko, tai yra 1 g. S. K. jam nurodė, kad dabar su savimi neturi žolės, ir reikės paeiti iki žmogaus, iš kurio jos paims. Einant jis S. K. padavė 10 Eur. Taip jie atėjo prie Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), esančio namo. S. K. nuėjo į minėto namo trečią ar ketvirtą laiptinę, po to grįžo ir jie visi trys nuėjo nuo šio namo kiek toliau, susėdę ant suoliuko parūkė, pabendravo. Jis su vaikinais ta žole pasidalino. Prieš antrą pirkimą jam į „Facebook Messenger“ parašė K. R., kuris buvo pasivadinęs „As K.“. Jis tiek su S. K., tiek su K. R. susirašydavo, bet ne visus kartus pavykdavo susitarti susitikti arba tiesiog pasikeisdavo planai ir nesusitikdavo. 2023 m. rugpjūčio 14 d. vakare jis važiavo iš Vilniaus ir jam S. K. parašė žodelį „On“. Jis suprato, kad S. K. turi žolės. Liudytojas taip pat nurodė, kad tiek K. R., tiek S. K. pardavinėjo žolę. Jis tą žino, kadangi, kai su jais susitikdavo, jie abu siūlydavo žolės, o jis jiems pasakydavo tik tiek, kad jam nesvarbu iš ko pirkti. Visus tuos tris kartus jis pirko žolę būtent iš S. K., žinojo jų vardus, kad jie gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) pr.

Paminėti liudytojo T. D. parodymai atitinka nuteistojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš jau minėtų byloje esančių prie policijos pareigūnų uniformos tvirtinamomis kameromis 2023 m. rugpjūčio 14 d. darytų vaizdo įrašų, kurių apžiūros duomenys užfiksuoti ir 2024 m. sausio 25 d. apžiūros protokole, T. D., bendraudamas su policijos pareigūnais, nurodė, kad pas jį rastas medžiagas, tai yra tris folijos suktinukus su žole, įsigijo iš kartu su juo buvusio asmens (asmuo vėliau pareigūnams prisistatė kaip K. R., nurodė kitus savo asmens duomenis) brolio. T. D. taip pat nurodė, kad su juo buvęs K. R. kartu su broliu užsiima žolės prekyba, pirštu parodė, į kurį namą jie abu (S. K. ir K. R.) eina, ten iš kažko jie gauna žolės ir tada ją perparduoda (t. 2, b. l. 28–30, vaizdo įrašai, įrašyti kompaktiniame diske, pridėtame prie protokolo). Taigi, aplinkybes, kad pas jį rastus 3 žolės suktinukus jis pirko iš S. K., kad šis užsiima žolės prekyba, T. D. nurodė nuo pat jo sulaikymo dienos.

Paminėtą įrodymų grupę atitinka ir byloje fiksuoti nuteistojo S. K. bei T. D. susirašinėjimai, kurie visumoje taip pat patvirtina teismo padarytų išvadų teisingumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas T. D. mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 7 plus“. 2023 m. rugpjūčio 17 d. daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad telefone esančioje „Messenger“ socialinėje programoje yra išlikusi susirašinėjimų istorija su asmeniu, kurio profilis pavadintas arabiškai. Kaip minėta, T. D. patvirtino, kad toks profilis priklauso S. K.. Analogiško turinio susirašinėjimas rastas ir kratos metu paimtame S. K. mobiliojo ryšio telefone (t. 1, b. l. 117–144). Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad asmenys bendravo rugpjūčio 11 d. (pagal telefono apžiūros datą spręstina, kad čia ir toliau yra užfiksuoti 2023 m. rugpjūčio mėnesio susirašinėjimo duomenys). T. D. parašė (čia ir toliau kalba netaisyta): „Norėjau taip parukyti“, S. K.: „Tai tik 17:00 on bus“. Toliau sekė susirašinėjimas pirmadienį („MON“ angliško žodžio „Monday“ (pirmadienis) trumpinys). Pažymėtina, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo pirmadienis. 18.57 val. S. K. parašė: „On“, 19.02 fiksuotas jo skambutis, o 20.01 val. jis parašė: „Nu dar ne kaune?“, po ko T. D. jam skambino. 20.21 val. S. K. parašė: „Nu ka gero“, „Kur esi“; T. D.: „Nespejau i auta“, „Einu“; S. K.: „Opa ateinu“, „I pakeliui“; T. D.: „Ok“; S. K.: „Eik link sauletekio“; T. D.: „Einu“‘, „Tuoj busiu“; S. K.: „Link ziedo eik“ bei skambutis. Kiek vėliau, 20.58 val., T. D. skambino S. K., o šis parašė: „Dar reikes palaukt“, „ir neprie namo lauk“, „K. dabar iseina“. Po to, 21.32 val., S. K. parašė: „Kur tu?“. (t. 1, b. l. 61–78). Šie duomenys atitinka liudytojo T. D. atpasakotą 2023 m. rugpjūčio 14 d. vakaro įvykių seką prieš jo sulaikymą, taip pat patvirtina, kad su T. D. susirašinėjo ir vėliau su juo susitiko S. K., o ne jo brolis K. R., nes su T. D. susirašinėjęs asmuo minėjo, kad „K. dabar iseina“, 21.32 val. klausė, kur yra T. D.. Pažymėtina, kad tuo metu K. R. jau buvo sulaikytas.

T. D. telefone buvo aptiktas ir susirašinėjimas su kontaktu „As K.“ (t. 1, b. l. 61–78). Liudytojas nurodė, kad tai K. R., tai patvirtina ir dalis analogiško turinio susirašinėjimo, rasto kratos metu paimtame K. R. mobiliojo ryšio telefone (t. 2, b. l. 1–12). Minėtų asmenų nuo 2023 m. birželio 28 d. iki rugpjūčio 11 d. vykdyti susirašinėjimai, pavyzdžiui, T. D.: „Norėjau pasigelbėti“, K. R.: „Kol kas nėra“, vėliau „Yra“, „Kaip dumas?“, po ko tariamasi, kiek bus imama, derinama susitikimo vieta, patvirtina T. D. parodymus, kad K. R. taip pat jam pardavinėjo narkotines medžiagas. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje K. R. mobiliojo ryšio telefone rasti ir apžiūrėti susirašinėjimai „Facebook Messenger“ socialinėje programoje tarp S. K. („arabiška“ paskyra) ir K. R.. Pavyzdžiui, K. R. S. K. 2023 m. rugpjūčio 8 d. rašė: „Reik 1”, „Kitam”, S. K.: „Yra”. 2023 m. rugpjūčio 9 d. K. R. rašė: „Reik 4“, S. K.: „Yra, bet 10 nera“ (t. 2, b. l. 1–12). Šių pranešimų turinio negalima vertinti atsietai nuo pirmiau aptartų įrodymų visumos, kurios analizė leidžia pripažinti, kad buvo susirašinėjama apie poreikį įsigyti draudžiamas medžiagas, jų platinimą. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad iš minėtų susirašinėjimų tarp T. D. ir K. R. matyti, jog 2023 m. rugpjūčio 14 d., 20.06 val., K. R. parašė T. D. „Yra“, visgi pirmiau padarytų išvadų tai nepaneigia. Minėtą dieną su K. R. T. D. prieš minėtą žinutę ir po jos toliau nesusirašinėjo. Jis, kaip minėta pirmiau, susitikti dėl narkotinių medžiagų įsigijimo tarėsi su S. K. ir vėliau jas iš jo įsigijo. Šie įrodymai, juos vertinant ir su pirmiau aptartais, pagrindžia byloje padarytas išvadas tiek dėl nuteistojo S. K. turėto tikslo platinti narkotines medžiagas, tiek dėl jų pardavimo T. D..

Nuteistojo S. K. gynėjos teiginiai apeliaciniame skunde, kad tam, jog būtų patvirtintas S. K. įvykdytas narkotinių medžiagų platinimas, turėjo būti nustatyta priešinga įvykių seka, nei nurodyta nuosprendyje, tai yra pirmiausia S. K. turėjo nueiti įsigyti narkotines medžiagas pas I. J. ir tik po to dalį jų parduoti T. D., yra nepagrįsti. Byloje aptartais įrodymais nustatyta, ko S. K. ėjo pas I. J. po to, kai pardavė narkotines medžiagas T. D.. Jis ėjo „pasipildyti“, tai yra įgyti dar narkotinių medžiagų, bei atiduoti skolą I. J.. Taigi, byloje nustatyta įvykių seka yra logiška ir atitinka bylos įrodymų visumą.

Gynėja apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad apskųstame nuosprendyje buvo nustatytos prieštaringos aplinkybės. Jame nurodyta, kad K. R. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis (kanapėmis) iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. 21.10 val. su tikslu jas platinti (nenustatytu tiksliai laiku ir vietoje susitikimų metu siūlė jas įsigyti liudytojui T. D.), ir tame pačiame nuosprendyje nustatyta, kad S. K. 2023 m. rugpjūčio 14 d. 20.10 val. namų kiemuose Kaune, tam pačiam liudytojui T. D. už 30 Eur pardavė kanapių. Teisėjų kolegija, nesutikdama su gynėjos argumentais, pažymi, kad skunde minimos ne prieštaringos, o skirtingos nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės. Byloje nustatyta, kad S. K., be kita ko, pardavė T. D. narkotinę medžiagą – kanapes. Tokią išvadą patvirtina teisme išnagrinėtų ir šiame procesiniame sprendime aptartų įrodymų visuma. Nuosprendyje taip pat nustatyta, kad K. R. 2023 m., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, susitikimų metu siūlė T. D. įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, jas patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, dėl jų plačiau nepasisakytina.

Byloje esantys įrodymai, kaip ir nurodo gynėja, iš tiesų patvirtina, kad įsigyti narkotinių medžiagų T. D. siūlė ir K. R., visgi šie duomenys nepaneigia kitų bylos įrodymų, kurie patvirtina, kad T. D. įsigyti narkotines medžiagas siūlė ir S. K., galiausiai 2023 m. rugpjūčio 14 d. jis jas jam ir pardavė. Taigi, šie argumentai byloje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, jog S. K. platino ar ketino platinti iš I. J. įgytas narkotines medžiagas (kanapes), kas ir nebuvo realu, nes minėtos medžiagos buvo konfiskuotos iš S. K. kratos metu po 4–5 val. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš I. J. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 15 folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurias laikė šaldytuve, kol kratos metu jas paėmė pareigūnai. Tai yra, nuteistasis S. K. disponavo narkotine medžiaga, įgyta iš nuteistojo I. J., turėdamas tikslą ją platinti, o ne už tai, kad šią narkotinę medžiagą išplatino. Savo ruožtu jo turėtą tikslą platinti šias medžiagas patvirtintina jau aptartų bylos įrodymų visuma.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistasis S. K. 15 vnt. folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis įgijo vartoti sau pačiam. Byloje iš tiesų nustatyta, kad S. K. pats vartoja draudžiamas medžiagas. Tai savo parodymuose nurodė jis pats, tai patvirtina ir 2023 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad S. K. šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (t. 2, b. l. 22). Tačiau pirmiau aptarti įrodymai patvirtina ir byloje nustatytas S. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes – jis taip pat turėjo ir tikslą platinti narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad situacijos, kai asmenys neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdami tikslą dalį jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau kartu tas pačias medžiagas dar ir vartoja patys, yra pakankamai dažnos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra atkreiptas dėmesys į tai, kad narkotinių medžiagų vartojimo asmeniniais tikslais kriterijus neturėtų būti suabsoliutinamas: vien ta aplinkybė, kad nuteistasis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Vien ši aplinkybė, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad šalia platinimo asmuo galėjo turėti ir kitą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2022, 13 punktas, ir kt.). S. K. turėtą tikslą platinti narkotines medžiagas patvirtina jau aptartų įrodymų visuma.

Apeliaciniame skunde kaip paneigiantys S. K. kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nurodomi ir argumentai, kad, jei S. K. realiai būtų vykdęs narkotinių medžiagų platinimą, pas jį turėjo būti surasta pinigų suma už parduotas narkotines medžiagas. Be to, akcentuojama ir tai, kad pas S. K. rastas kanapių kiekis (15 vnt.) yra per mažas platinimui, kad nuteistasis gautų finansinę naudą. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad pas S. K. nebuvo rasta pinigų suma, savaime nepaneigia bylos įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas ir jas išplatino T. D.. Tuo labiau kad byloje yra duomenys apie tai, jog narkotinės medžiagos buvo įgyjamos skolon. Kaip nustatyta, įvykio dieną S. K. pas I. J. kartu su T. D. taip pat ėjo tam, kad, be kita ko, grąžintų skolą. Pas nuteistąjį S. K. rastas narkotinių medžiagų kiekis, pagal byloje apklaustų asmenų parodymus, atitiko 15 dozių. Taigi, jis nebuvo išskirtinai mažas. Be to, kaip jau buvo minėta, medžiagos buvo imamos į skolą, tad disponuoti didesniu jų kiekiu S. K. neturėjo galimybių. Šiuo atveju nėra reikšminga ir tai, kokio dydžio turtinę naudą iš narkotinių medžiagų platinimo gautų S. K.. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, didelis narkotinių medžiagų kiekis (kaip ir gaunama finansinė nauda), inkriminuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra šios nusikalstamos veikos sudėties būtinasis objektyvusis požymis. Šios nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu, jų išplatinimu. Kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai jis neteisėtai pardavė arba kitaip platino bet kokį kiekį, tačiau nesiekiantį didelio kiekio narkotinės ar psichotropinės medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-719/2024, 24 punktas, ir kt.). Be to, kaip minėta, platinimu pripažįstamas ir neatlygintinas draudžiamų medžiagų perdavimas jas vartoti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1214/2025, 15 punktas, ir kt.).

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis R. B. patvirtino, jog nuteistasis S. K. tik įsigijo iš I. J. narkotines medžiagas, bet jų neplatino, be to, byloje nebuvo nustatyta, kad nuteistasis I. J. kada nors būtų matęs S. K. prekiaujant narkotinėmis medžiagomis, nepaneigia apskųstu nuosprendžiu nustatytų bylos aplinkybių dėl nuteistojo S. K. turėto tikslo platinti draudžiamas medžiagas bei jų pardavimo T. D.. Nuteistasis R. B. davė parodymus tik apie tas aplinkybes, kurios jam buvo žinomos, tad jo teiginiai, kad S. K. neplatino narkotinių medžiagų, paremti jo subjektyviu vertinimu, be to, prieštarauja kitiems aptartiems bylos įrodymams. Tuo tarpu nuteistasis I. J. 2023 m. rugsėjo 29 d. ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė, kad S. K., kaip ir K. R., žolę įgijo platinimui. Jis taip pat nurodė, kad tai žino iš paties S. K. žodžių (S. K. žolę imdavo į skolą, ją atiduodamas sakė „parsidaviau“). I. J. taip pat nurodė matęs jo susirašinėjimą dėl narkotikų žargonu su kitais asmenimis. Paminėtus I. J. parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai, kurių išsamią analizę apeliacinės instancijos teismas pateikė pirmiau.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptarta įrodymų grupe pirmosios instancijos teismas vadovavosi pagrįstai, jų visuma leidžia pripažinti, kad nuosprendžio išvados atitinka bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo S. K. veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. S. K. išteisinti ar keisti jo veiksmų teisinę kvalifikaciją remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu ir jį taikyti nagrinėjamoje byloje, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistajam S. K. paskirtos bausmės

Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus dėl S. K. paskirtos per griežtos bausmės, juos siedama su prašymu jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį. Taip pat pateikia alternatyvų prašymą – S. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos minimalios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nurodytam periodui, įpareigojant nuteistąjį dirbti ir dalyvauti alkoholizmo, narkomanijos prevencijos programose. Teisėjų kolegija jau pasisakė dėl argumentų, susijusių su S. K. nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimu, nepagrįstumo, tad šiuo aspektu pagrindo nuteistajam švelninti bausmę ir skirti skunde prašomą laisvės apribojimą nėra. Šiuo atveju nėra pagrindo ir atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu S. K. paskirta minimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmę ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas, keliantis didelį pavojų visuomenei. S. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nusikalto būdamas labai jauno amžiaus. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertintina ir tai, kad „Sodros“ duomenimis S. K. 2021–2024 m. trumpais laikotarpiais dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 3, b. l. 116), nuo 2024 m. balandžio 10 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 118), nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, darbdavys jį charakterizavo iš esmės teigiamai (t. 5, b. l. 42–43). Teigiamai, kaip pasiryžusį keisti gyvenimo būdą, S. K. charakterizavo ir jo motina R. K. (t. 7, b. l. 55–56). Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo asmenybę, papildomai atsižvelgia ir į tai, kad nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu S. K. buvo neteistas, tačiau po šioje byloje priimto apkaltinamojo nuosprendžio, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugpjūčio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį, jam skirta baudos bausmė (28 MGL (1 400 Eur) dydžio). Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) už dviejų automobilių pagrobimą, jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri, nuteistajam vengiant ją atlikti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. Be to, Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. K. kaltinamas padaręs plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis). Minėtoje byloje S. K. pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška, jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. Šiuo metu S. K. yra sulaikytas, jam taikomas suėmimas (t. 6, b. l. 69–95, 177–181). Šie duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, leidžia pripažinti, kad skiriamos bausmės savo prevencinių tikslų nepasiekia, o jis pats nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo). Šios aplinkybės vertintinos greta pirmiau aptartų duomenų, apibūdinančių jo padaryto nusikaltimo sunkumą ir mastą. Iš surinktų įrodymų taip pat matyti, kad nagrinėjamas S. K. nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Kaip minėta, S. K. buvo skirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Galimybę skirti mažesnę bausmę arba švelnesnės rūšies bausmę numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis, tačiau pagrindo jas taikyti nenustatyta. Byloje nėra nė vienos S. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jis kaltės nepripažino, nepadėjo išaiškinti nusikaltimo ir nuoširdžiai nesigailėjo. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma neleidžia nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ar jo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingus. Taigi, nėra pagrindo ir išvadai, kad jam skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nėra proporcinga ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Jo įvykdytas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas sunkus nusikaltimas numatytas BK XXXVII skyriuje, tad galimybės visiškai ar iš dalies atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaip apeliaciniame skunde prašo gynėja, baudžiamasis įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. K. paskyrė proporcingą ir teisingą bausmę. Pagrindo ją keisti nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintas pažymas, antrinės teisinės pagalbos nuteistajam I. J. išlaidų suma yra 606,25 Eur, o nuteistajam S. K. – 481,25 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-489/2023, 24 punktas, ir kt.). Apeliacinis procesas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal nuteistojo I. J. bei jo gynėjos advokatės G. Butrimienės, taip pat pagal nuteistojo S. K. gynėjos advokatės K. Palienės (esant nuteistojo S. K. sutikimui) apeliacinius skundus. Abu skundai atmesti. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartimi nuteistajam S. K. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė K. Palienė, kuri pateiktame apeliaciniame skunde prašė priteisti iš nuteistojo S. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Visgi teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, jog S. K. šiuo metu laikomas suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Apskųstu nuosprendžiu jam skirta reali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o tai ribos jam galimybę dirbti ir gauti pajamų. „Sodros“ duomenimis, S. K. 2021–2024 m. trumpais laikotarpiais dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 3, b. l. 116), nuo 2024 m. balandžio 10 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 118), nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 5, b. l. 42–43). Duomenų, kad ir šiuo metu S. K. gauna legalias pajamas ir jų dydį byloje nėra. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugpjūčio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. K. buvo skirta 28 MGL (1 400 Eur) dydžio baudos bausmė. Įvertinusi šių nuteistojo turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. K. nepriteisia. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartimi nuteistajam I. J. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas E. Šuliokas. „Sodros“ duomenimis I. J. iki nagrinėjamų veikų padarymo dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau vos po dieną ar kelias per mėnesį, paskutinį kartą dirbo nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. (t. 4, b. l. 71–72). Duomenų apie šiuo metu jo gaunamas nuolatines teisėtas pajamas byloje nėra. Asmuo augina mažametį vaiką. Apskųstu nuosprendžiu jam skirta reali ketverių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kas neabejotinai ribos jam galimybę dirbti ir gauti pajamų. Įvertinusi šių nuteistojo turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš I. J. nepriteisia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. J. ir jo gynėjos advokatės Gitanos Butrimienės, nuteistojo S. K. gynėjos advokatės Kristinos Palienės apeliacinius skundus atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš I. J. ir S. K. nepriteisti.