Panevėžio apygardos teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. (toliau – ir Pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

M. T. Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 615 Eur bauda. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo netenkintas M. T. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduoti bei priimti M. T. skundą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu Pareiškėjas prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (toliau – ir Teismas) 2026 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti pateiktą skundą. Nurodo, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl jo kaltės, kadangi apie priimtą nutarimą sužinojo po antstolio veiksmų pradžios, gavęs antstolio dokumentus dėl priverstinio išieškojimo darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje. Tik po to patikrino elektroninį paštą ir tarp nepageidaujamų laiškų rado Registrų centro siųstą pranešimą. Dėl faktinio nesužinojimo neteko galimybės pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti pusę minimalios baudos. Tvirtina, jog teisė į teisingą procesą negali būti paneigta vien formaliu dokumento išsiuntimo faktu. Teismas apsiribojo formaliu vertinimu, kad dokumentas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, tačiau nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas apie nutarimą nesužinojo iki priverstinio išieškojimo pradžios. Taip pat dėsto aplinkybes, susijusias su nutarimo teisėtumu ir nurodo, kad buvo pažeistas proporcingumo principas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 656 straipsnio 2 dalis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju yra keliamas klausimas dėl apylinkės teismo sprendimo neatnaujinti skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavimo termino (ne)pagrįstumo.

Vadovaujantis ANK 623 straipsniu, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Apylinkės teismas gali atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, jei, be kitų atvejų, skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir nesant prašymo šio termino atnaujinti arba atmetus prašymą atnaujinti terminą (ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje akcentuojama, jog ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Taip pat Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Pagal formuojamą teismų praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per įstatymo numatytą terminą paduoti apeliacinį skundą (pvz.: Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-223-361/2019).

Kaip nagrinėjamu atveju nustatė Teismas bei tai matyti ir iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Pareiškėjo siekiamas apskųsti Institucijos nutarimas buvo priimtas 2026 m. vasario 6 d. bei tą pačią dieną išsiųstas Pareiškėjo viešai deklaruojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kaip tą reglamentuoja ANK 573 straipsnio 1 dalis. Taigi, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio nutarimo padavimo diena buvo 2026 m. vasario 26 d. Pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą buvo gautas 2026 m. gegužės 25 d., tai yra nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti praleidus beveik 3 mėnesius. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių iš esmės nėra, kaip ir dėl to, jog Institucijos dokumentai Pareiškėjui buvo įteikti laiku ir tinkamai.

Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad „sistemiškai vertinant ANK 573 straipsnio normą, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Toks tikslas matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teises. Dėl to šis įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-719/2024, 2AT-23-511/2025, 2AT-28-495/2025)“.

Vertinant elektroninio pašto „Gmail“ funkcijas, iš tiesų matyti, kad iš aplanko „Šlamštas“ laišką perkėlus į aplanką „Gauta“, nelieka informacijos, kad laiškas prieš tai buvo nukreiptas į aplanką „Šlamštas“. Be to, ne visuose įrenginiuose atidarius elektroninį paštą matomos visos ikonos. Kai kuriuose įrenginiuose norint patikrinti aplanką „Šlamštas“, būtina aktyvuoti ikoną „Daugiau“. Tuo pačiu aukštesnysis teismas taip pat įvertina, kad Pareiškėjas anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas, o tai reiškia, kad Institucijos pranešimai jam buvo siunčiami pirmą kartą, todėl neatmestina galimybė, kad pranešimai galėjo patekti į aplanką „Šlamštas“, kurio jis realiai galėjo laiku nepastebėti. Vertinant šią situaciją ir Pareiškėjo asmenybę (nebaustas administracine tvarka), aukštesniojo teismo nuomone Pareiškėjas negali būti laikomas asmuo, piktnaudžiaujantis jam suteiktomis teisėmis.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne kiekvienas asmuo, nurodydamas elektroninio pašto adresą gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, gali teisingai suvokti apie galimai kilsiančias pasekmes, kaip ir šiuo Pareiškėjo nagrinėjamu atveju. Tuo pačiu pastebėtina, kad teismai paprastai vertina dvi skirtingo pobūdžio termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Viena jų, kuomet procesiniai dokumentai iš tiesų realiai gaunami ir asmeniui apie tai žinoma, tačiau dėl tam tikrų priežasčių praleidžiamas terminas skundui paduoti, kita - kuomet asmenims išsiunčiami procesiniai dokumentai jų nurodytu elektroniniu pašto adresu, tačiau dėl tam tikrų įvairių priežasčių jie apie gautą laišką nesužino. Todėl vertinant situacijas, kuomet asmuo apie nuobaudos jam paskyrimą sužinojo iš pvz. antstolio, aukštesniojo teismo nuomone, būtina įsitikinti, ar termino skundui paduoti praleidimą lėmė asmens nurodomos priežastys, kurias realiai įmanoma patikrinti.

Kaip nurodyta apylinkės teismas gali atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, jei, be kitų atvejų, skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir nesant prašymo šio termino atnaujinti arba atmetus prašymą atnaujinti terminą. Aukštesniojo teismo nuomone, vertinant skirtingus prašymus atnaujinti terminą, teismas neturėtų savo sprendimų argumentuoti tais pačiais įvairiose nutartyse besikartojančiais motyvais, o savo sprendimą motyvuoti tik įvertinus konkrečią situaciją.

Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad šios nutarties 12 punkte išdėstytas aplinkybes galima pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nepriklausančiomis nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios, kurios objektyviai sukliudė per įstatymo numatytą terminą paduoti apeliacinį skundą. Be to, šiuo nagrinėjamu atveju matyti, kad Pareiškėjas nesiekia išvengti administracinės atsakomybės, tik nori, kad būtų sudarytos galimybės apginti savo teises.

Atsižvelgęs į visų pirmiau aptartų aplinkybių visumą, aukštesnis teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą daryti priešingas išvadas nei padarė apylinkės teismas, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

n u t a r i a : panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nutartį. Atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir priimti nagrinėti M. T. skundą dėl Valstybės įmonės registrų centras 2026 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Skundą perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui. Nutartis neskundžiama.