Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1150-430/2026, įsiteisėjusia 2025 m. lapkričio 21 d., mažajai bendrijai (toliau – MB) ,,Salonams EU“ buvo iškelta bankroto byla, 2026 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos MB „Sadvice“ 667 264,33 Eur finansinis reikalavimas, o 2026 m. liepos 2 d. nutartimi atsakovė MB ,,Salonams EU“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėja MB „Sadvice“ kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė pripažinti likviduojamos dėl bankroto MB (toliau – ir LMB) ,,Salonams EU“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad bankrotą sukėlė suinteresuoti asmenys G. Š. ir L. S.; apriboti G. Š. teisę 3 metus, o L. S. – 4 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų narėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad G. Š. nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo formalia atsakovės LMB ,,Salonams EU“ vadove, tačiau faktine vadove buvo jos dukra L. S.. Suinteresuotų asmenų tyčiniai veiksmai ir lėmė tai, kad LMB ,,Salonams EU“ buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja keli Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto pagrindai. Atsakovės LMB ,,Salonams EU“, kurios veikla buvo susijusi su įrangos, baldų ir priemonių grožio profesionalams elektronine prekyba, turtas buvo perkeltas į kitą juridinį asmenį – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Aldro“, o visi finansiniai įsipareigojimai liko atsakovei (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys ne pirmą kartą perkelia veiklą iš vienos bendrovės į kitą. Suinteresuotas asmuo L. S. tokią pačią veiklą vykdė ir per UAB ,,Granata“, naudodama tą patį, kaip ir LMB ,,Salonams EU“, o dabar ir UAB ,,Aldro“, domeną salonams.eu. UAB ,,Aldro“ prekiauja tomis pačiomis priemonėmis, kaip ir atsakovė, naudodama internetinę parduotuvę, pasiekiamą adresu salonams.eu. Naujai įsteigtos UAB ,,Aldro“ išrašomų sąskaitų faktūrų turinys yra iš esmės identiškas LMB ,,Salonams EU“ išrašytų sąskaitų turiniui. Visi aštuoni buvę atsakovės darbuotojai perėjo dirbti į naujai įsteigtą bendrovę, tai patvirtina duomenys apie darbuotojų skaičiaus pokyčius abejose bendrovėse. Be to, ir registruojant UAB ,,Aldro“ buvo nurodytas asmeninis suinteresuoto asmens L. S. telefono numeris, būtent ji organizuoja ir kontroliuoja bendrovę, į kurią perkelta atsakovės veikla, yra faktine jos vadove, be kita ko, kaip kontaktinis asmuo įvardyta ir darbo skelbimuose. UAB ,,Aldro“ veikloje taip pat naudojamos ir tos pačios prekių tiekimo grandinės, kurias naudojo atsakovė, t. y. Lenkijoje veikianti bendrovė ,,Beauty system Sp. z. o. o.“, o prekės tiekiamos į tą patį sandėlį. Pareiškėjos vertinimu, suinteresuoti asmenys, veikdami atsakovės vardu, sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, atsakovės turtas buvo perleistas neatlygintinai ir (ar) atsiskaitymai už jį atidėti (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų požymių buvimą patvirtina faktas, kad atsakovės ūkinėje komercinėje veikloje naudotos prekės bei veiklai vykdyti naudotas domenas salonams.eu buvo perduotos naujai įsteigtai UAB ,,Aldro“, eliminuojant galimybę atsakovei tęsti veiklą, gauti pajamas. Taip pat buvo vengiama mokėti mokesčius (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas) – atsakovė nesumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 434 495,52 Eur, t. y. 283 462,33 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 95 550 Eur baudos ir 55 482,19 Eur delspinigių. Kadangi už tyčinį atsakovės bankrotą yra atsakingos tiek formali vadovė G. Š., tiek ir faktinė, atsakovės veiklą organizavusi bei kontroliavusi, vadovė L. S., egzistuoja teisinis pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sankciją ir apriboti joms teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo narėmis.

Teismas nurodė, kad, sprendžiant bendrovės bankroto pripažinimu tyčiniu klausimą, visų pirma turi būti nustatytas bendrovės tapimo nemokia momentas. Pareiškėja neįvardijo ir neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su atsakovės nemokumo momentu. Atsakovės nemokumo administratorė MB ,,Dekompras“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. LMB ,,Salonams EU“ jau buvo faktiškai nemoki. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) duomenis 2022 metais atsakovė turėjo turto, kurio vertė buvo 12 090 Eur, o jos įsipareigojimai sudarė 8 224 Eur, nuosavas kapitalas buvo teigiamas ir sudarė 3 866 Eur. Nors bankroto byloje kartu su VMI patikslintu finansiniu reikalavimu pateiktoje išsamioje likučių derinimo ataskaitoje nurodyta, kad 2022 metais jau buvo susidariusios mokestinės nepriemokos, tačiau tai, teismo vertinimu, nepatvirtina bendrovės nemokumo 2022 metais.

Teismas pripažino, kad atsakovės finansinė padėtis ėmė sparčiai blogėti 2023 metų antroje pusėje, kai G. Š. nebuvo atsakovės vadove. Atsakovės nuosavas kapitalas 2023 metų pabaigoje tapo neigiamas (-91 009 Eur), o įsipareigojimai išaugo iki 290 370 Eur ir viršijo turto vertę. Be to, nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. ėmė sparčiai kauptis ir didėti nepadengtos mokestinės prievolės: už 2023 m. rugpjūčio–gruodžio laikotarpį susidarė apie 67 000 Eur PVM nepriemoka, skolos augimas tęsėsi ir 2024 metais. Nemokumo administratorė atsiliepime nurodė, kad A. S. vadovavimo metu (2023 m. rugpjūčio 17 d. – 2024 m. balandžio 15 d.) mokestinė nepriemoka VMI padidėjo iki 126 121 Eur. Teismas, įvertinęs tokias aplinkybes, konstatavo, kad 2023 metų pabaigoje atsakovė buvo nemoki tiek pagal balanso duomenis, tiek pagal reikšmingai išaugusias skolas didžiausiai savo kreditorei VMI.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama pripažinti bankrotą tyčiniu, turėjo įrodyti tyčinio bankroto pagrindą (pagrindus) ir asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Tačiau pareiškėja JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų privalomų tyčinio bankroto sąlygų, t. y. sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, neįrodinėjo, o alternatyvius JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nurodytus požymius grindžia deklaratyviais teiginiais. Pareiškėja nenurodė konkrečių sandorių, patvirtinančių JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius, t. y. sudarytų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių. Teigdama, kad suinteresuoti asmenys atsakovės prekių likučius perdavė naujai įsteigtai UAB „Aldro“, pareiškėja nepateikė įrodymų, kokie konkrečiai prekių likučiai priklausė atsakovei 2024 m. balandžio 15 d., kai G. Š. grįžo vadovauti bendrovei, kokia buvo jų vertė, kokiu teisiniu pagrindu ir kada jie buvo perduoti UAB ,,Aldro“. Tai, kad kita bendrovė prekiauja tokia pačia grožio salonų įranga ar kosmetikos priemonėmis, kuriomis prekiavo ir atsakovė, savaime nepatvirtina, kad UAB „Aldro“ pardavinėjo atsakovės prekių likučius. Byloje nėra ir duomenų, kad atsakovė buvo vienintelė tam tikrų prekių, prekinių ženklų ar gamintojų produkcijos platintoja Lietuvoje.

Pripažindamas neįrodytu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį, t. y. buhalterinės apskaitos aplaidų ir (ar) apgaulingą tvarkymą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nenurodė nei pareiškėja, nei nemokumo administratorė, kuriai buvo pratęstas terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti būtent tuo pagrindu, kad nemokumo administratorė atlieka jai buvusios vadovės perduotų bendrovės dokumentų tikrinimą.

Spręsdamas dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto pagrindo, t. y. veiklos perkėlimo į kitą bendrovę, buvimo, teismas taip pat pažymėjo, jog nepakanka nustatyti, kad kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai bendrovei buvo perduotas turtas ar kad į kitą veikiančią arba naujai įsteigtą bendrovę perėjo dirbti darbuotojai. Turi egzistuoti dar viena būtinoji sąlyga šios prezumpcijos taikymui – turi būti perimtos nebaigtos vykdyti sutartys arba reikalavimo teisės. Duomenų, patvirtinančių, kad UAB ,,Aldro“ perėmė nebaigtas vykdyti atsakovės sutartis, byloje nėra.

Teismas nenustatė ir pagrindo padaryti išvadą, kad suinteresuoti asmenys G. Š. ir (ar) L. S. būtų sąmoningai siekusios visus skolinius įsipareigojimus palikti bendrovėje, o vykdytą veiklą perkelti kitam juridiniam asmeniui, nenustatė. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Aldro“ nuo jos įsteigimo vadovavo ir ją valdė ne suinteresuoti asmenys, o R. C. (R. C.). Pareiškėjos teiginiai apie vienos iš suinteresuotų asmenų telefono numerio naudojimą bendrovės veikloje ar veiklos panašumus neteikė prielaidų teismui sutikti su pareiškėjos pozicija nei kad suinteresuoti asmenys faktiškai kontroliavo UAB „Aldro“, nei kad į šią bendrovę buvo perkelta atsakovės veikla. Nenustatęs sąmoningo, priežastiniu ryšiu su pareiškėjos įvardytais veiksmais susijusio faktiškai nemokios bendrovės turtinės padėties bloginimo, jos veiklą perkeliant į kitą juridinį asmenį, teismas pareiškimą atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu atmetė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja MB „Sadvice“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išreikalauti arba išduoti liudijimą įrodymams gauti, priimti naujus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pateiktų įrodymų visuma patvirtina JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymį, o padarydamas priešingą išvadą teismas neteisingai juos įvertino. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Aldro“ perėmė atsakovės su ,,Omnisend“ sudarytos klientų informavimo, naujienlaiškių siuntimo ir pakartotinių pardavimų skatinimo sutarties vykdymą (2025 m. sausio 15 d. sąskaita). Iš ,,Google Ads Transparency“ duomenų matyti, kad UAB ,,Aldro“ naudojo atsakovės reklamos infrastruktūrą, nurodant atsakovės pardavinėtas prekes. Be to, UAB ,,Aldro“ perėmė atsakovės paskyrą socialiniame tinkle ,,Facebook“.

Veiklos perkėlimą patvirtina ir tai, kad UAB ,,Aldro“ perėmė atsakovės domeną salonams.eu, kuris buvo atsakovės veiklos pagrindu ir per kurį buvo vykdoma prekyba. Tai, kad domenas formaliai galėjo priklausyti ne atsakovei, priešingai nei nusprendė teismas, neturi reikšmės. Domenas buvo naudojamas atsakovės vykdomoje elektroninės prekybos veikloje ir buvo esminis pajamų šaltinis. Domeno, kaip veiklos aktyvo, reikšmė nepriklauso vien nuo to, kieno vardu jis formaliai registruotas, jeigu iš įrodymų visumos matyti, kad jis buvo naudojamas skolininkės veikloje, o vėliau perleistas ar pradėtas naudoti kitame subjekte, kuris tęsia tą pačią veiklą. Be to, perimtas buvo ir internetinės svetainės dizainas, struktūra, prekių katalogas, prekių kodai.

Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su programinės įrangos neatlygintinu perleidimu. Atsakovės apskaitoje buvo nurodyta UAB „Granata“ sąskaita Nr. GP002 už „Licencijas ir IT programas“, kurioje nurodyta mokėtina suma 120 210,04 Eur. Šis įrodymas patvirtina, kad atsakovės naudota programinė įranga turėjo reikšmingą ekonominę vertę ir buvo susijusi su jos vykdyta veikla. Tačiau šis turtas nemokumo administratorei nebuvo perduotas, jo perleidimo aplinkybių teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino.

Teismas bankroto bylose privalo būti aktyvus, tačiau šiuo atveju šios pareigos teismas nevykdė. Pareiškėja nurodė teismui įrodymus, kurių pati objektyviai negali gauti, t. y. negalėjo gauti VMI mokestinio patikrinimo akto ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, UAB „Granata“ sąskaitos Nr. GP002 ir susijusius dokumentus dėl licencijų ir programų, UAB „Evispa“ duomenų dėl salonams.eu elektroninės parduotuvės naudojimo Verskis.lt platformoje, UAB „Išmanioji logistika“ dokumentų apie atsakovės prekių atsargų likučius, jų judėjimą, galimą perrašymą ar perdavimą UAB „Aldro“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenų apie darbuotojų perėjimą. Pareiškėja į šiuos subjektus kreipėsi, tačiau dalis jų atsisakė pateikti duomenis, nurodydami konfidencialumo, mokesčių mokėtojo informacijos slaptumo, asmens duomenų apsaugos ar teismo įpareigojimo būtinybės argumentus. Todėl teismas turėjo šiuos įrodymus išreikalauti, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

Atsakovė LMB ,,Salonams EU“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, netenkinti prašymo išduoti liudijimą įrodymams gauti, priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, priimti atsakovės naują rašytinį įrodymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atskirasis skundas grindžiamas naujais argumentais ir įrodymais, t. y. „Omnisend“ sąskaita, „Google Ads Transparency“ duomenimis, susirašinėjimu su domeno registratoriumi, „Facebook“ paskyros, interneto archyvo, ,,Verskis.lt“ platformos, UAB „Išmanioji logistika“ ir Sodros duomenimis. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama remtis naujais ir pirmosios instancijos teismo netirtais ir nevertintais argumentais bei įrodymais.

Nėra duomenų apie sąmoningą suinteresuotų asmenų veikimą prieš kreditorių interesus. UAB „Aldro“, į kurią, pareiškėjos teigimu, buvo perkelta veikla, nuo įsteigimo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. gegužės 6 d. vadovavo ir ją kaip vienintelis akcininkas valdė R. C., o vėliau vadove paskirta A. Š.. Nei G. Š., nei L. S. nebuvo UAB ,,Aldro“ dalyvėmis, vadovėmis, valdymo organo narėmis ar naudos gavėjomis.

Nei domenas, nei prekės ženklas salonams.eu nebuvo atsakovės turtas. Duomenų, kad socialiniame tinkle ,,Facebook“ esanti paskyra priklausė atsakovei, nėra. „Omnisend“ sąskaitos patvirtina tik tai, kad 2025 m. sausio 15 d. sąskaita už paslaugas buvo išrašyta atsakovei, o 2025 m. vasario 10 d. – UAB „Aldro“. Iš šių dokumentų nematyti nei sutarties perleidimo, nei klientų duomenų bazės perdavimo. Priešingai, apmokestinamų kontaktų skaičius yra skirtingas (31 341 ir 32 532), o tai rodo ne to paties sutartinio santykio tęsimą, o savarankišką naujo paslaugų gavėjo prenumeratą. Darbuotojų perėjimo faktas taip pat nėra įrodytas. Byloje nėra jokių duomenų apie klientų sutarčių, gautinų sumų, vykdomų užsakymų ar kitų ekonominę vertę turinčių teisių perdavimą UAB „Aldro“.

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė prarado 120 210,04 Eur vertės turtą, t. y. programinę įrangą. Jeigu sąskaita nebuvo apmokėta, atsakovė ne prarado 120 210,04 Eur vertės turtą, o įgijo 120 210,04 Eur dydžio reikalavimą. Tai nėra turto masės sumažinimas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis neegzistuoja ir nėra įrodytas. Bendrovės dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti, o dokumentų priėmimo–perdavimo aktas pateiktas teismui ir yra byloje. Administratorė atliko perduotų dokumentų patikrinimą ir jo pagrindu nustatė bendrovės nemokumo momentą bei mokestinių prievolių dinamiką. VMI finansinio reikalavimo dydis savaime JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto požymio egzistavimo nepatvirtina.

Suinteresuoti asmenys L. S. ir G. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, netenkinti prašymo išduoti liudijimą įrodymams gauti, nepriimti naujų įrodymų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis ir įrodymais, nepagrįstai siekdama apeliacinės instancijos teisme praplėsti ginčo ribas. Pareiškėja nurodo naujus duomenis, teikia naujus priedus, prašo išreikalauti papildomus dokumentus iš VMI, atsakovės nemokumo administratorės, UAB „Evispa“, UAB „Granata“, kitų trečiųjų asmenų, taip pat kelia naujus klausimus dėl ,,Google Ads Transparency“, ,,Omnisend“, ,,Verskis.lt“, domeno registravimo istorijos ir kitų elektroninės prekybos elementų.

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovės nemokumo momentą. Vien tai, kad bendrovė iki tam tikro laiko vykdė veiklą, turėjo darbuotojų, pardavimo pajamų ar prekių atsargų, savaime nereiškia, kad ji buvo moki. Veiklos vykdymas ir mokumas nėra tapačios sąvokos. Atsakovė 2023–2024 metais skolinosi lėšas tam, kad galėtų vykdyti einamuosius įsipareigojimus, atsiskaityti su VMI, darbuotojais, tiekėjais ir įsigyti prekes. Be to, juridinio asmens nemokumas negali būti nustatomas vien pagal tai, kada bendrovė neva neteko tam tikrų komercinės veiklos vykdymo priemonių.

Aplinkybė, kad tam tikras domenas, platforma, reklamos paskyra ar socialinių tinklų auditorija buvo naudojama atsakovės veikloje, savaime nereiškia, kad šie elementai jai priklausė ir sudarė jos turto masę. Domenas salonams.eu atsakovei nuosavybės teise nepriklausė, jis buvo registruojamas ir naudojamas per domenų registravimo ir prieglobos paslaugas teikiančius subjektus.

Tai, kad ,,Omnisend“ teikiamomis naujienlaiškio siuntimo paslaugomis naudojasi UAB ,,Aldro“, neįrodo, kad atsakovei priklausė savarankiška klientų duomenų bazė, kad ji buvo perduota UAB „Aldro“ ar kad perdavimas buvo neteisėtas, neatlygintinis ar ekonomiškai nenaudingas ir dėl to sumažėjo atsakovės turto masė. ,,Google Ads Transparency“ duomenys neįrodo, kad UAB ,,Aldro“ buvo perduotos atsakovės paskyros, reklamos istorijos, auditorija. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ,,Facebook“ paskyra priklausė atsakovei, socialinio tinklo paskyros administravimas, komercinis naudojimas ar auditorijos buvimas savaime nepatvirtina, kad paskyra buvo juridinio asmens apskaitytas turtas, kad ji buvo perduota kitam juridiniam asmeniui ar kad toks perdavimas sumažino bendrovės turto masę.

Darbuotojų perėjimas į UAB „Aldro“ negali būti savaime laikomas veiklos perkėlimu. Darbuotojai nėra juridinio asmens turtas, o darbo santykiai pagal savo pobūdį nėra tokie, kurie galėtų būti automatiškai perleidžiami ar perkeliami kaip bendrovės aktyvas. Grožio salonams skirtos įrangos, baldų, kosmetologijos priemonių ar kitų panašių prekių prekybos rinka nėra individualiai priklausanti vienam juridiniam asmeniui. Tos pačios ar panašios prekės gali būti perkamos iš tų pačių tiekėjų, parduodamos skirtingų ūkio subjektų, žymimos gamintojų ar tiekėjų suteiktais kodais, naudojant panašius aprašymus, technines charakteristikas ar nuotraukas, todėl prekių asortimento ar kodų sutapimas savaime nėra turto perkėlimo įrodymas.

Apskaitos trūkumai ar neaiškumai nėra savaime pakankamas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu. Argumentai dėl atsakovės turto masės sumažinimo, bendrovei ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimu nepagrįsti įrodymais ir yra išvestiniai iš tos pačios neįrodytos veiklos perkėlimo versijos. Pareiškėja neįrodo konkrečių sandorių, kuriais atsakovės turtas būtų perleistas UAB „Aldro“, UAB „Agovė“ ar kitam subjektui neatlygintinai, už mažesnę nei rinkos kainą ar kitomis bendrovei ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis.

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes neišreikalavo papildomų duomenų iš nemokumo administratorės, VMI ar trečiųjų asmenų. Pareiškėja nepagrįstai siekia jai tenkančią įrodinėjimo pareigą perkelti teismui. Nors nemokumo bylose teismui tenka aktyvesnis vaidmuo, tai nereiškia, kad teismas turi už proceso šalį formuluoti jos pareiškimo faktinį pagrindą, identifikuoti galimas įrodinėjimo kryptis, rinkti įrodymus ir tik po to spręsti, ar pareiškėjos prašymas galėtų būti pagrįstas. Skundžiama nutartis negali būti laikoma neteisėta vien todėl, kad apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu.

Nors suinteresuotas asmuo L. S. dalyvavo atsakovės veiklos procesuose, bendravo dėl veiklos, galėjo prisidėti prie komercinės komunikacijos ar veiklos organizavimo, tačiau faktinis dalyvavimas veikloje nėra tapatus faktiniam vadovavimui. Suinteresuoto asmens L. S. faktinis dalyvavimas veikloje, ryšys su komerciniu žymeniu ar kitais juridiniais asmenimis negali būti savaime tapatinamas su tyčiniu bankrotu. Nesant konkrečių jos sąmoningų veiksmų, konkretaus turto ar teisių perdavimo, priežastinio ryšio ir poveikio kreditorių interesams įrodymų, nėra pagrindo pripažinti L. S. atsakinga už atsakovės tyčinį bankrotą.

Pareiškėja neįrodė, kad suinteresuotas asmuo G. Š. priėmė sprendimus dėl domeno salonams.eu naudojimo, ,,Omnisend“ paslaugų, ,,Google Ads Transparency“ reklamos, ,,Facebook“ paskyros, ,,Verskis.lt“ platformos, prekės ženklo, klientų kontaktų, prekių likučių ar kitų tariamai perkeltų elektroninės prekybos elementų. Neįrodė pareiškėja ir to, kad G. Š. sudarė kokius nors sandorius ar atliko veiksmus, kuriais atsakovės turtas būtų neatlygintinai ar ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis perduotas UAB „Aldro“ ar kitam juridiniam asmeniui.

Teismas išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą prašymą, įvertino byloje buvusius įrodymus ir pasisakė dėl pareiškėjos nurodytų tyčinio bankroto požymių. Pareiškėja neįrodo, kad teismas būtų neišnagrinėjęs kokios nors teisme tinkamai nurodytos esminės aplinkybės ar būtų atsisakęs tirti laiku ir tinkamai pateiktus įrodymus. Pareiškėja kelia naujus klausimus ir prašo išreikalauti naujus duomenis, kurie nesudarė bylos dalyko.

Apeliantė MB ,,Sadvice“ su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, aiškinamąjį raštą už 2023 metus; 2026 m. birželio 29 d. LUAB ,,Granata“ adresuotą prašymą pateikti 2024 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu atsakovei buvo perleista programinė įranga, sudaranti internetinę parduotuvę salonams.eu ir 2026 m. birželio 30 d. LUAB ,,Granata“ atsisakymą pateikti dokumentus; 2026 m. birželio 25 d. ,,Creditinfo“ parengtą atsakovės ataskaitą; 2026 m. balandžio 13 d. prašymą VMI pateikti informaciją apie atliktą atsakovės mokestinį patikrinimą ir VMI atsisakymą pateikti informaciją; 2026 m. birželio 4 d. pranešimą apie atsakovės kreditorių susirinkimą; 2025 m. sausio 15 d., 2025 m. vasario 10 d. ,,Omnisend limited“ išrašytas sąskaitas už paslaugas atsakovei ir UAB ,,Aldro“; 2026 m. birželio 27 d. išrašus iš ,,Google Ads Transparency“ dėl UAB ,,Aldro“ reklamų; 2026 m. birželio 25 d. prašymą UAB ,,Universalūs sprendimai“ dėl domeno salonams.eu registracijos informacijos pateikimo ir tos pačios dienos atsakymą, kad iki 2024 metų domenas salonams.eu priklausė UAB ,,It active“, o nuo 2024 metų – UAB ,,Aldro“; 2026 m. birželio 25 d. ,,Creditinfo“ parengtą UAB ,,It active“ ataskaitą; išrašą iš socialinio tinklo ,,Facebook“ iš salonams.eu profilio; 2026 m. birželio 27 d. archyvinius interneto svetainės salonams.eu duomenis; 2026 m. birželio 25 d. prašymą UAB ,,Evispa“ dėl informacijos apie tai, kas turėjo prieigą prie elektroninės prekybos platformos ir 2026 m. birželio 26 d. atsisakymą suteikti informaciją; Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos informaciją apie vaizdinį prekės ženklą su žodiniais ženklais salonams.eu, t. y. kad prekės ženklas įregistruotas pagal LUAB ,,Granata“ pareiškimą; 2026 m. birželio 26 d. prašymą Sodrai dėl informacijos, susijusios su atsakovės ir UAB ,,Aldro“ darbuotojais, pateikimo ir atsisakymą šią informaciją pateikti; 2026 m. birželio 25 d. prašymą UAB ,,Išmanioji logistika“ pateikti informaciją apie jų sandėliuose laikytas atsakovės prekes, jų likučius ir atsisakymą šią informaciją pateikti; 2026 m. birželio 18 d. VMI raštą dėl balsavimo atsakovės kreditorių susirinkime ir balsavimo raštu biuletenį.

Atsakovė LMB ,,Salonams EU“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad neprieštarauja apeliantės prašymui priimti naujus įrodymus, pažymėjusi, kad dalį jų sudaro viešai prieinami duomenys. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naują rašytinį įrodymą – 2024 m. vasario 1 d. atsakovės apskaitos programos įrašą dėl LUAB ,,Granata“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros įvedimo, kurį prašo priimti.

Suinteresuoti asmenys G. Š. ir L. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nesutiko su naujų rašytinių įrodymų priėmimu, nesutikimą grįsdamos nepagrįstu apeliantės siekiu praplėsti ginčo ribas apeliacinės instancijos teisme, atskirąjį skundą grindžiant naujais, pirmosios instancijos teismo nevertintais argumentais ir įrodymais.

Atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas išrašas iš buhalterinės apskaitos nepriimamas, nes šis įrodymas, apie kurio buvimą atsakovės nemokumo administratorei turėjo ir galėjo būti žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo ir galėjo būti pateiktas anksčiau. Kliūčių įrodymui pateikti iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo atsakovė neįvardijo. Be to, jo priėmimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes kiti byloje dalyvaujantys asmenys su atsakovės pateiktu nauju įrodymu nėra susipažinę.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 33–35 punktai; 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-381/2025, 65 punktas).

Apeliantė, nesutikdama su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kelia bylos įrodymų nepakankamumo klausimą, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės apeliantei rinkti ir gauti bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų įrodymų, be kurių nebuvo atskleista bylos esmė, todėl byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vertindamas tokių atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas visų pirma aptaria įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose specifiką.