- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- AN2-162-879/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-14639-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Pareiškėjas
- Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-162-879/2026 Teisminio proceso Nr. 4-37-3-14639-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9; (S) 16.11.3; 21.11.11
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. B. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 22 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 12 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė - 370,00 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad jis 2026 m. vasario 27 d., 10.23 val., kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys, Kupiškio r. sav., krašto kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 81,00 km, vairavo transporto priemonę „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankų pagalba, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14 ir 20 punktų reikalavimus.
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, J. B. pateikė skundą, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 22 d. nutartimi (toliau- skundžiama nutartis) J. B. skundas atmestas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą -pakeisti skundžiamą nutarti ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės arba jos terminą sutrumpinti. Skunde teigiama, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta.
Pareiškėjas skunde teigia, kad teismas neatskleidė pareiškėjo skundo ir visos administracinės bylos esmės, nes neįvertino paskirtos administracinio poveikio priemonės per pareiškėjo nurodomas individualias aplinkybes, teismų praktiką ir teisingumo bei protingumo principų taikymo prizmę.
Pareiškėjas pažymi, kad neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, savo atsakomybės ar paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumo, tačiau jis mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo vertinimą bei administracinio poveikio priemonės individualizavimą. Pareiškėjo teigimu, jis teismui pateikė ne vieną ar dvi pavienes aplinkybes, bet visą individualių aplinkybių kompleksą: vykdoma individuali veikla, prekybos organizavimas Lietuvoje ir Latvijoje, darbuotojų koordinavimas, gyvenimas kaimo vietovėje, realus viešojo transporto alternatyvų nebuvimas, mažamečių vaikų priežiūra, būtinybė rūpintis onkologine liga sergančia artimąją, šeimos ekonominė padėtis bei paskirtos administracinio poveikio priemonės įtaka jo veiklai, darbuotojams ir šeimai. Tačiau jo argumentų esmė buvo redukuota iki bendros išvados, kad teisė vairuoti reikalinga darbui ir šeimos poreikiams. Pareiškėjo manymu, toks motyvavimas neatskleidžia tikrosios byloje nustatytų aplinkybių apimties ir neleidžia suprasti, kodėl visas individualių aplinkybių kompleksas nelaikytas pakankamu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nebuvo pakankamai paaiškinta, kodėl visas jo nurodytų aplinkybių kompleksas buvo iš esmės sutapatintas su bendro pobūdžio darbo ir šeimos poreikiais, nors būtent individualių aplinkybių visuma ir buvo jo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį pagrindas. Jeigu pirmosios instancijos teismo vertinimu tokia individualių aplinkybių visuma nėra pakankama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nutartyje turėjo būti aiškiai ir konkrečiai paaiškinta, kokiais kriterijais vadovaujantis padaryta tokia išvada. To nepadarius kyla pagrįsta abejonė, ar buvo atliktas realus individualus teisingumo ir proporcingumo principų vertinimas, ar apsiribota bendro pobūdžio išvada.
Pareiškėjas taip pat mano, kad teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, nes neįvertino byloje nustatytų individualių aplinkybių jų visumoje ir neatskleidė motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju atsisakė taikyti įstatyme numatytą išimtį. Nors teismas savo atsisakymą argumentavo tuo, jog teisė vairuoti daugeliui asmenų yra reikalinga darbui, šeimos poreikiams ir kasdieniam gyvenimui, tačiau vien toks bendras konstatavimas savaime neatsako į klausimą, kodėl būtent jo byloje visų individualių aplinkybių visuma neatitiko ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų. Jeigu pirmosios instancijos teismo vertinimu ši visuma nebuvo pakankama, jis privalėjo aiškiai ir konkrečiai motyvuoti, kokios reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos kaip nepakankamos ir kuo jo byla skiriasi nuo tų atvejų, kai ši nuostata gali būti taikoma.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad diskreciją sutrumpinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą įstatymų leidėjas yra suteikęs teismui, todėl kreipdamasis į teismą jis tikėjosi ne formalaus bendrųjų taisyklių pakartojimo, bet individualaus jo bylos įvertinimo. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kaip konkrečiai įgyvendino jam įstatymo suteiktą diskreciją. Nutartyje nėra išsamios analizės, kodėl kiekviena reikšminga aplinkybė ir jų visuma nesudaro pagrindo taikyti įstatyme numatytą išimtį. Vietoje individualaus vertinimo pateikiama bendra išvada, kad teisė vairuoti reikalinga darbui ir šeimos poreikiams.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai aprašė jo paaiškinimus, pateiktus dokumentus bei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios institucijos poziciją, tačiau galutinėje nutarties motyvų dalyje neatskleidė, kodėl jo pateiktų individualių aplinkybių visuma nelaikyta pakankama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Taip pat nutartyje nepaaiškinta, kodėl nebuvo reikšmingais pripažinti jo veiksmai po administracinio nusižengimo, pateikti paaiškinimai ir kiti byloje esantys duomenys, kurie, jo vertinimu, turėjo būti vertinami sprendžiant administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą. Be to, nutartyje padaryta išvada dėl jo gailėjimosi, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais ši išvada grindžiama. Administracinio nusižengimo protokole pareigūno pateiktas vertinimas savaime negali būti laikomas neginčijamu faktu. Teismas privalėjo savarankiškai įvertinti visus byloje esančius duomenis ir motyvuotai paaiškinti, kodėl pasirinko būtent tokią išvadą. Pareiškėjo vertinimu, teismas daugiau dėmesio skyrė bylos aplinkybių aprašymui negu jų teisiniam įvertinimui.
Galiausiai pareiškėjas pažymi, kad teismas jo nurodytų individualių aplinkybių visumos neišanalizavo taip, kaip to reikalauja LAT praktika ir neįvertino ar jam paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas A. Glodenis su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjo 2026 m. liepos 22 d. nutarties pakeitimo nesutinka. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Jų nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė pritarti policijos pareigūno ne teismo tvarka 2026 m. gegužės 12 d. surašytame nutarime išdėstytai pozicijai, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. B. įvykdė jam inkriminuotus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, o šiam asmeniui paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pavojingumo visuomenei laipsnį, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, kitas bylos aplinkybes. Tokiam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjos išnagrinėtų aplinkybių teisiniam vertinimui visiškai pritaria ir Institucija.
Panevėžio apygardos teisme gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai dėl Institucijos atsiliepimo. Pareiškėjas nurodo, kad Institucija tik konstatuoja, kad teismo nutartis yra teisėta, tačiau konkrečiai nepaaiškina, kodėl jo byloje nustatytų aplinkybių visuma nepateisina ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir kodėl būtent šešių mėnesių teisės vairuoti atėmimas yra būtinas bei proporcingas. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jam ypač svarbu, jog teismas atskirtų ankstesnių administracinių įrašų skaičių nuo jo, kaip asmens, realaus pavojingumo, priešingu atveju, ankstesnis neigiamas vertinimas pats tampa pagrindu kitam neigiamam vertinimui. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su byloje jam priskirtu vertinimu, kad jis nesigaili. Nurodo, kad jau ankstesniame procese aiškiai nurodė, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo ir kad naudojimasis įstatymo suteikta teise skųsti sprendimus negali būti tapatinamas su atsakomybės vengimu. Jo faktinis elgesys - ankstesnį teisės vairuoti atėmimą įvykdė, atliko privalomus mokymus ir teisę vairuoti susigrąžino, rodo ne piktybiškumą ar atsakomybės vengimą, o pastangas teisėtai išspręsti susidariusią situaciją. Dar kartą prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti, ar, atsižvelgiant į jo realų elgesį ir visas bylos aplinkybes, 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimas iš tiesų yra būtinas ir proporcingas.
J. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju J. B.apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, nesutinkama tik su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 mėnesiams arba šį terminą sutrumpinti. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinama skundžiama apylinkės teismo nutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių. ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Nagrinėjamu atveju J. B. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų padarymą buvo skirta subendrinta 370 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo netaikyti jam administracinio poveikio priemonės, arba jos terminą sutrumpinti, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga vykdyti individualią veiklą, organizuoti prekybą Lietuvoje ir Latvijoje, koordinuoti darbuotojus, pasirūpinti savo mažamečiais vaikais bei sergančia artimąją, nėra išimtinės. Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės bei vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankų pagalba, ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti apelianto galimybes dirbti, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo J. B.puikiai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga susisiekimo tikslais, darbo funkcijoms atlikti, rūpinantis šeima, užtikrinant finansinį stabilumą, o vairuodamas automobilį neturėdamas šios teisės, taip pat naudodamasis mobiliuoju telefonu, gali prarasti vairuotojo pažymėjimą. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, teismų praktikoje nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savo šeima ar, kaip skunde nurodo, pasirūpinti savo sergančia artimąja, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina ir tai, kad J. B. nepaisydamas KET jau ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, kadangi už analogiško KET pažeidimo padarymą J. B. net du kartus buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas, tačiau jis savo elgesio nekeičia. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės J. B. apskritai dirbti tiek savo įmonėje, tiek ir kitur, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nelaikytina pertekline. Be to, šeimos narių poreikiai gali būti tenkinami ir naudojantis viešuoju transportu, taksi paslaugomis ar vairuojant sutuoktinei.
Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad J. B.KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas saugumą keliuose, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų kelių eismo saugumui bei savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys nėra atsitiktinis ir atskleidžia neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja neigiamai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys neleidžia J. B.asmenybės vertinti išimtinai teigiamai. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad J. B.už įvairius KET pažeidimus administracine tvarka baustas 20 kartų (greičio viršijimas; naudojimasis mobiliuoju telefonu, vairuojant transporto priemonę; automobilio parkavimo pažeidimas; privalomojo draudimo neturėjimas ir t. t.), kas patvirtina, kad J. B.periodiškai daro administracinius nusižengimus. Be to, J. B. ne kartą buvo baustas už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, t. y. naudojimąsi mobiliuoju telefonu, vairuojant transporto priemonę, už ką jam, kaip jau minėta, ne kartą taikytos administracinio poveikio priemonės. Tačiau J. B. reikiamų išvadų dėl ankstesnio savo priešingo teisei elgesio nedaro ir savo elgesio nekoreguoja, kadangi aptariamu atveju jis vėlgi buvo sustabdytas dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu, vairuojant transporto priemonę, o vėliau paaiškėjo ir dar vienas KET pažeidimas, t. y. jis vairavo transporto priemonę „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Akivaizdu, kad J. B. padarytų administracinių nusižengimų gausa ir pobūdis patvirtina, kad jam taikomos administracinės nuobaudos nėra veiksmingos ir nėra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, tokiu būdu parodant itin cinišką požiūrį į visuotinai pripažintas elgesio normas, visuomenės saugumo sampratos ignoravimą, asmeninio intereso priešpastatymą viešajam. Esant šiems duomenims, daroma išvada, kad J. B. paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri iš esmės buvo nustatyta minimaliam terminui – 6 mėn. buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jos naikinti ar švelninti nėra pagrindo.
Nors apeliantas tvirtina, kad teismas neįvertino byloje nustatytų individualių aplinkybių visumos, tačiau apygardos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas J. B. skundą, visapusiškai įvertino tiek pastarojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, administracinio nusižengimo pavojingumą bei jo padarymo aplinkybes, tiek ir kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Jokių kitų aplinkybių, kurios būtų likę neįvertinos ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste, nenustatyta ir apeliantas tokių nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamos nutarties 10 punkte išsamiai pasisakyta dėl apelianto akcentuojamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės vertinimo, todėl pritardamas tokiam vertinimui, apygardos teismas tų pačių motyvų nebekartoja, tik pažymi, kad net ir tuo atveju, jei aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė būtų nustatyta, tai tik būtų pagrindas skirti aptariamą administracinio poveikio priemonę ANK sankcijos ribose, tačiau savaime nesudarytų pakankamo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Apibendrinant, apygardos teismas daro išvadą, kad J. B. skunde nurodomų aplinkybių visuma – vykdoma veikla, rūpinimasis šeima, artimaisiais, gyvenimas kaimo vietovėje, galimas finansinės padėties pablogėjimas, visiškai nelaikytinos išskirtinėmis teismų praktikos kontekste, net atvirkščiai – tai įprastinės, daugumos žmonių (šeimų) kasdieniam gyvenimui būdingos aplinkybės. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati padarytam nusižengimui, prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, tačiau apygardos teismas pažymi, jog būtent tokia administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – yra numatyta ANK 424 straipsnyje (J. B. taikyta ir pagal ANK 417 straipsnį) už administracinio nusižengimo padarymą, kurį nagrinėjamu atveju ir įvykdė J. B.. Tvirtinimas, kad administracinio poveikio priemonė neadekvati, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka įstatymo leidėjo valios.
Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir jas vertino tinkamai, nes J. B. paskyrė minimalios trukmės sankcijoje (ANK 424 str. 7 d.) numatytą administracinio poveikio priemonę. Tai, kad buvo priimtas pareiškėjo netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ar netinkamai jas vertino. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties išvadoms, jog administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju yra individualizuota tinkamai, o byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių baudžiamojo poveikio priemonė galėtų būti neskiriama ar jos terminas būtų trumpinamas. Dėl to skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.