- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- 1S-468-843/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25356-2025-3
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Kaltinamasis
- B. R.-G.
- Prokuroras
- Vilniaus apygardos prokuratūra
Skundas Nr. 1S-468-843/2026 Teisminio proceso Nr. 01-1-25356-25 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.13.1; 2.14.4
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo B. R.-G. gynėjo advokato Pauliaus Snukiškio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-141-817-2026 (teisminio proceso Nr. 01-1-25356-25) nagrinėti kaltinamajam B. R.-G. nedalyvaujant.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bylos esmė
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-141-817/2026, kurioje B. R.-G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarė baudžiamąją bylą Nr. 1-141-817-2026 nagrinėti kaltinamajam B. R.-G. nedalyvaujant. Apygardos teismas konstatavo, kad iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis žino apie procesą, yra ne Lietuvos Respublikoje ir savo apsisprendimu vengia jame dalyvauti. Apygardos teismo vertinimu, byloje susiklosčiusi situacija atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 246 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog sprendimas baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nedalyvaujant kaltinamajam pakenks bylos nagrinėjimo išsamumui ir objektyvumui. Teismas laikė, kad šioje byloje BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Skundu kaltinamojo B. R.-G. gynėjas advokatas P. Snukiškis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais.
Gynėjas pažymi, kad byloje nėra nustatyta, jog kaltinamasis aiškiai apsisprendė nedalyvauti bylos nagrinėjimo procese. Akcentuojama, kad teismas neįvertino, jog kaltinamasis į paskirtus teismo posėdžius neatvyko galbūt dėl priežasčių, kurių pats negali kontroliuoti. Nutartyje nenurodyta jokių objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad kaltinamasis savo valia neatvyko į teismo paskirtus posėdžius ir to sąmoningai siekė. Daroma išvada, kad šiuo metu nėra paneigta, jog kaltinamasis į teismo posėdžius neatvyko ne savo valia ar dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Pasak gynėjo, nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, jam elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas kaltinamasis aktas, tačiau šios aplinkybės automatiškai nesuponuoja, kad kaltinamajam buvo ir yra žinoma apie teismo suplanuotus 2026 m. gegužės 15 d., 2026 m. birželio 30 d. ir 2026 m. rugsėjo 2 d. posėdžius, į kuriuos kaltinamasis turėjo ar turi atvykti. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog kaltinamajam asmeniškai buvo įteikti šaukimai atvykti į pirmiau nurodytus teismo posėdžius.
Akcentuojama, kad kaltinamojo atžvilgiu yra išduoti du Europos arešto orderiai (toliau – EAO). Nors viename iš jų nurodoma, kad kaltinamasis galimai slapstosi Lenkijoje, tačiau objektyvių duomenų (kurie būtų pateikti į bylą ir aptarti nutartyje) apie kaltinamojo tariamą slapstymąsi užsienyje byloje nėra. Pažymima, jog teismas iš esmės neatliko jokių papildomų veiksmų tam, kad išsiaiškinti kaltinamojo paieškos eigą, taip pat išduotų EAO vykdymo eigą, nors jau pakankamą laiką vykdant paties kaltinamojo paiešką bei EAO naujų duomenų apie kaltinamojo buvimo vietą neabejotinai turėjo būti surinkta.
Skunde nurodoma, kad teismas taipogi nenustatė, jog kaltinamasis fiziškai yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kita vertus, nutartyje teigiama, kad duomenų apie kaltinamojo sulaikymą pagal EAO arba apie kaltinamojo buvimo vietos nustatymą negauta, todėl, gynėjo manymu, šios nutartyje nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikoje ir vengia atvykti į teismą.
Be to, nors viename iš kaltinamojo atžvilgiu išduotų EAO nurodoma, kad kaltinamasis galimai slapstosi Lenkijoje, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog ši informacija būtų buvusi patikrinta ir būtų pasitvirtinusi. Pasak gynėjo, jeigu teisėsaugos institucijos iš tikrųjų disponuoja tikra informacija apie kaltinamojo buvimą Lenkijoje, tokiu atveju, žinant kaltinamojo buvimo vietą, nebūtų kliūčių jį sulaikyti pagal EAO. Vis tik, per beveik pusę metų nuo EAO išdavimo, kaltinamasis nebuvo sulaikytas nei Lenkijoje, nei kitoje valstybėje, kas sudaro pagrindą išvadai, kad teisėsaugos institucijų pateikta teismui informacija apie tariamą kaltinamojo išvykimą iš Lietuvos Respublikos nepasitvirtino ir neatitinka tikrovės.
Akcentuojama, kad viena esminių kaltinamojo procesinių teisių tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose yra kaltinamojo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be šios procesinės teisės realizavimo kaltinamasis neturi galimybės naudotis visomis kitomis savo procesinėmis teisėmis. Gynėjo teigimu, BPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytų abiejų procesinių sąlygų realus egzistavimas objektyviai nebuvo nustatytas.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį kaltinamasis dalyvavo procese, kviečiamas atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nepažeidinėjo jam taikomų kardomųjų priemonių sąlygų, kas neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis niekada neturėjo ketinimo laisva savo valia atsisakyti dalyvauti procese, juolab pradedant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme. Šių faktinių aplinkybių ignoravimas lėmė nepagrįstą nutarties išvadą, kad kaltinamasis vengia atvykti į teismą.
Pažymima, kad bylos nagrinėjimas nedalyvaujant kaltinamajam neabejotinai pakenks bylos nagrinėjimo išsamumui ir objektyvumui, kadangi nežinoma kaltinamojo dabartinė pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo, jis nėra davęs parodymų teismo posėdyje. Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamojo pozicija teisme gali būti pasikeitusi nuo jo pozicijos, išreikštos ikiteisminio tyrimo metu. Gynėjui nėra žinoma kaltinamojo pozicija, kurią jis ketina išreikšti teisme, ji su gynėju nebuvo derinta.
Atsiliepimų į skundą, papildomų prašymų negauta, nušalinimų nepareikšta.
Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo B. R.-G. gynėjo advokato P. Snukiškio skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, pateikto skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai aiškino BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nagrinėti baudžiamąją bylą nedalyvaujant kaltinamajam B. R.-G.
Pagal BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Tokiam asmeniui atvykti į teismą privaloma. Tačiau vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui yra galimos situacijos, kai baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai vengia dalyvauti baudžiamajame procese. Tokiais atvejais baudžiamojo proceso įstatymas numato teismui diskreciją spręsti dėl galimybės baudžiamąją bylą dėl vienų kaltinamųjų išskirti, o dėl kitų kaltinamųjų nagrinėti toliau, jei tai padeda greičiau išnagrinėti atskirtas baudžiamąsias bylas ir neturi įtakos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo išsamumui (BPK 234 straipsnio 4 dalis, 254 straipsnio 2 dalis). Tačiau taip pat turi būti apsvarstyta ir galimybė nagrinėti baudžiamąją bylą nedalyvaujant kaltinamajam, jeigu nustatoma, kad kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą (BPK 246 straipsnio 1 dalis).
BPK 246 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos proceso in absentia (bylos nagrinėjimas kaltinamajam „už akių“, jam nedalyvaujant) taikymo sąlygos, tai yra, kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikoje, be to, jis vengia atvykti į teismą. Priešingai nei nurodoma skunde, šiuo atveju minėtos sąlygos egzistuoja.
Visų pirma, tokia išvada darytina įvertinus B. R.-G. elgesį ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, B. R.-G. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą buvo apklaustas apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, davė parodymus, dalyvavo kituose su juo atliekamuose procesiniuose veiksmuose. 2026 m. kovo 17 d. įtariamajam buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, B. R.-G. su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti nepageidavo, prašė kaltinamąjį aktą jam atsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 147). Taigi, apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą kaltinamasis žinojo. Atsižvelgiant į ankstesnius jo teistumus akivaizdu, kad kaltinamajam buvo žinoma ir tai, jog užbaigus ikiteisminį tyrimą, tolimesnis procesas tęsis teisme, tačiau jame dalyvauti jis vengia.
Ši baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2026 m. kovo 27 d., 2026 m. balandžio 27 d. byla buvo perduota teisiamajam posėdžiui (t. 3, b. l. 14–15). 2026 m. balandžio 27 d. kaltinamajam el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas teismo šaukimas į Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. 9 val. teismo posėdį (t. 3, b. l. 17, 18). Duomenų, kad elektroninis laiškas būtų išsiųstas neteisingu adresu ar, kad nebūtų pasiekęs adresato, nėra. Kaip minėta, kaltinamasis pats prašė procesinius dokumentus jam atsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 147), kas ir buvo padaryta. Nors gynėjo teigimu, ši aplinkybė dar neįrodo, kad kaltinamasis siųstus dokumentus iš tiesų gavo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu dokumentai B. R.-G. taip pat buvo siunčiami tuo pačiu el. paštu (t. 2, b. l. 63), jokių aplinkybių, kad dokumentų (pranešimų) nebūtų gavęs, B. R.-G. nenurodė. Be to, teismo šaukimai į teisiamuosius posėdžius buvo siunčiami ir paštu, dviem žinomais kaltinamojo gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresais, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 47–48, 49–50), tačiau šaukimai grįždavo neįteikti. Pabandžius su kaltinamuoju susisiekti byloje nurodytu telefono numeriu, automatinė balso sistema, kurią valdo mobiliojo ryšio operatorius, informavo, kad numeris nenaudojamas (t. 3, b. l. 51). Kaltinamasis į 2026 m. gegužės 15 d. teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių. Be to, informacijos apie save ar savo buvimo vietą jis nepateikė ir ikiteisminio tyrimo metu jį gynusiam advokatui Aloyzui Kruopiui (t. 3, b. l. 25). Advokatui P. Snukiškiui kaltinamojo neatvykimo priežastys taip pat nebuvo žinomos.
Bylos duomenimis, B. R.-G. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau B. R.-G. pasislėpė nuo jam paskirtos bausmės vykdymo, todėl 2026 m. balandžio 20 d. išduotas EAO, paskelbta jo paieška. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO (DVS) duomenimis, minėtame EAO nurodyta, kad B. R.-G. slapstosi Lenkijos Respublikoje. Tokią informaciją posėdžio metu patvirtino ir prokuroras (t. 3, b. l. 52–54). Nors gynėjas skunde pažymi, kad turint tokią informaciją kaltinamasis galėjo būti suimtas Lenkijoje, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, konkretus kaltinamojo buvimo Lenkijoje adresas nustatytas nebuvo. Tai patvirtina ir kita teisme gauta informacija.
Priešingai nei teigiama skunde, teismas domėjosi apie EAO eigą. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, šią baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja 2026 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybą su prašymu kuo skubiau nurodyti informaciją apie 2026 m. balandžio 20 d. išduoto EAO vykdymo eigą B. R.-G. atžvilgiu (t. 3, b. l. 29). Pagal teismo paklausimą, 2026 m. gegužės 6 d. gauta informacija, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymu 2026 m. balandžio 21 d. paskelbė B. R.-G. tarptautinę paiešką suėmimo tikslu, Vilniaus apygardos teisme 2026 m. balandžio 20 d. išduoto EAO Nr. ES1-8-873/2026 pagrindu. Duomenų apie minėto asmens sulaikymą pagal jam išduotą EAO arba apie B. R.-G. dabartinę buvimo vietą negauta. SIRENE Lenkijos nacionalinis skyrius pranešė, kad šis ieškomas asmuo Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijoms nėra žinomas, duomenų apie jo galimą buvimo vietą Lenkijoje nėra (t. 3, b. l. 32, 34).
Atsižvelgęs į paminėtą informaciją, į tai, kad kaltinamasis vengia dalyvauti nagrinėjamos bylos procese, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam B. R.-G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 2, b. l. 89–91) ir pareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 93–95) pakeitė į kardomąja priemone – suėmimu. 2026 m. gegužės 20 d. paskelbta jo paieška (t. 3, b. l. 72–74). 2026 m. birželio 15 d. buvo išduotas dar vienas EAO B. R.-G. atžvilgiu (t. 3, b. l. 82–89).
Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, žinodamas apie jo atžvilgiu vykstantį procesą bei pareigą dalyvauti ne tik bylos nagrinėjime, bet ir laikytis jam paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir pareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo. Todėl pritartina žemesniojo teismo argumentams, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis vengia tolesnio proceso. Taigi, jis pats atsisakė dalyvauti procese, suprasdamas, kad dėl to gali kilti atitinkami teisiniai padariniai. Pažymėtina ir tai, jog atsisakydamas toliau dalyvauti baudžiamajame procese, kaltinamasis iš esmės atsisako savo teisių, užtikrinančių rungtyniškumo principą – teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, teikti paaiškinimus, prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus, pareikšti savo nuomonę pateiktais klausimais. Teismo procesui vykstant in absentia, šias teises, viena vertus, turės galimybę įgyvendinti kaltinamojo gynėjas, šiuo atveju advokatas P. Snukiškis, kita vertus, B. R.-G., jo pripažinimo kaltu atveju, turės teisę teikti apeliacinį skundą, ginčydamas ne tik faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, bet ir teisinį atliktų veiksmų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-246-579/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-623-843/2025).
Nagrinėjamo skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad jokių konkrečių draudimų procesui in absentia, susijusių su reikalavimu nustatyti kaltinamojo buvimo vietą ar juo labiau konkrečią jo buvimo vietą užsienyje ar bylą nagrinėjančio teismo vietos šalyje, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje nėra. Lietuvos nacionalinėje teisėje ir tiesiogiai BPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos procesui in absentia yra griežtesnės nei tos, kurios išplaukia iš Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio ar 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1) 8 straipsnio teksto ir prasmės. Beje, minėtos direktyvos 8 straipsnis ne tik, kad nesieja proceso in absentia su asmens buvimu užsienyje, bet ir tiesiogiai, t. y. minėto straipsnio 4 dalyje, aptaria tokio proceso galimybę tais atvejais, kai apskritai negalima nustatyti įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vietos nepaisant deramų pastangų („Tais atvejais, kai valstybės narės numato galimybę nagrinėti bylą teisme įtariamiesiems ar kaltinamiesiems nedalyvaujant, tačiau negalima patenkinti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų (sąlygos, susijusios su galimybe informuoti apie bylos nagrinėjimą teisme ir neatvykimo pasekmes bei atstovavimą), nes negalima nustatyti įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vietos nepaisant deramų pastangų, valstybės narės gali numatyti, kad sprendimas vis tiek gali būti priimtas ir vykdomas. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad kai įtariamieji ar kaltinamieji informuojami apie sprendimą, visų pirma tada, kai jie yra sulaikomi, jie taip pat būtų informuojami apie galimybę apskųsti sprendimą ir apie teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo ar kitą teisių gynimo priemonę pagal 9 straipsnį“).
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad Lietuvos nacionalinė teisė gali nustatyti griežtesnius žmogaus teisių apsaugos standartus, nei tuos, kurie išplaukia iš prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, tačiau jau aptarti bei Lietuvos nacionalinei teisei ir jos raidai didelę įtaką turintys tarptautinės teisės šaltiniai ir jų aiškinimas yra itin svarbūs aiškinant ir nustatant BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – „kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje“ ir „kaltinamasis vengia atvykti į teismą“, turinį ir jų tarpusavio santykį.
Pagal EŽTT ir ESTT jurisprudenciją esminis kriterijus sprendžiant dėl proceso in absentia galimybės yra ne kaltinamojo buvimo vieta, o aplinkybės, susijusios su kaltinamojo valia (ne)dalyvauti procese ir teismo pareiga užtikrinti kaltinamojo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, kai jis nėra savo teisės dalyvauti bylos nagrinėjime atsisakęs ir/ar pageidauja pasinaudoti jam suteiktomis teisingo proceso garantijomis. Taigi, tais atvejais, kai asmuo savo noru tiesiogiai ar netiesiogiai pats atsisako teisės dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, byla gali būti nagrinėjama ir jam nedalyvaujant, nesvarbu, ar jis yra pasislėpęs nuo teismo bylą nagrinėjančio teismo vietos šalyje, ar užsienyje.
BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga „kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje“ negali būti suprantama kaip reikalavimas nustatyti aiškią, konkrečią ir tikslią kaltinamojo buvimo užsienyje vietą, kai asmuo slapstosi nuo teismo. Kita vertus, kaltinamojo vengimas dalyvauti procese gali būti konstatuotas net ir tais atvejais, kai žinoma tiksli kaltinamojo užsienyje buvimo vieta (pvz., toks asmuo vengia atvykti į teismą ir/ar dalyvauti teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu, kai toks procesas yra galimas, pateikia nepateisinamas savo negalėjimo dalyvauti procese priežastis ir pan., arba apskritai atsisako dalyvauti posėdyje pats ar per savo gynėją nurodydamas, kad neketina dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, ar prašo, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2009 ir pan.). Todėl vien konkrečios buvimo vietos (ne)žinojimas savaime neturi paneigti teismo diskrecijos pasinaudoti galimybe bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant. Visais tokiais atvejais būtina įsitikinti, kad kaltinamasis žino apie procesą ir savo apsisprendimu, o ne dėl kitų, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, vengia jame dalyvauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1S-70-1020/2022).
Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, pripažįsta, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam B. R.-G. nedalyvaujant, jo teisė dalyvauti nagrinėjant jo bylą teisme nebus pažeidžiama. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis apie vykstantį procesą jo atžvilgiu akivaizdžiai žinojo, tačiau toliau baudžiamajame procese nedalyvauja savo apsisprendimu. Byloje taip pat yra surinkti duomenys apie jo galimą buvimą Lenkijos Respublikoje. Teisme kaltinamajam paskirtas ir jo teises gina advokatas P. Snukiškis. Nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad teismo priimtas sprendimas toliau baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nedalyvaujant kaltinamajam B. R.-G. pakenks bylos nagrinėjimo išsamumui ir objektyvumui. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo B. R.-G. gynėjo advokato P. Snukiškio skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti kaltinamojo B. R.-G. gynėjo advokato Pauliaus Snukiškio skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.