Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goreina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos Profemo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Goreina“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – MB) Profemo kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Goreina“.

Nurodė, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu. Nuo 2025 m. lapkričio 3 d. (teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo) ir nuo 2025 m. lapkričio 24 d. (vykdomosios bylos pradžios) iš skolininkės neišieškotos jokios priteistos sumos. Antstolė surašė 2026 m. balandžio 17 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-26-86-8627. Atsakovė yra nemoki, kadangi negali laiku vykdyti (nevykdo) turtinių prievolių. Ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu UAB „Goreina“ ūkinės komercinės veiklos (statybų) nevykdė, darbuotojų neturėjo, turėjo valstybinio socialinio draudimo skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB ,,Goreina“; nemokumo administratore paskyrė UAB „RANCAS“.

Teismas nustatė, kad 2023 m. balanso duomenimis atsakovė turėjo 231 934 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos sudarė 58 659 Eur. Atsakovė 2023 m. gavo 4 154 Eur pelno. Atsakovės vardu yra registruotos 4 transporto priemonės, vykdomos 6 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo, 2025–2026 metų laikotarpiu išnagrinėtos 6 civilinės bylos. Atsakovės skola pareiškėjai sudaro 15 763,36 Eur. UAB ,,Goreina“ ūkinės komercinės veiklos nevykdo, neturi darbuotojų, turi įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondui. Atsakovei nėra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą ir byloje nėra duomenų, kad UAB „Goreina“ finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti.

Teismas konstatavo, kad UAB ,,Goreina“ atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, t. y. laiku nevykdo turtinių prievolių (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė (toliau – ir apeliantė) UAB ,,Goreina“, atstovaujama vadovės K. G., atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad UAB ,,Goreina“ ir jos vadovei nebuvo įteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Be to, dėl atnaujintos Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO II) buvo trikdžiai. Iškeltos bankroto bylos pasekmės nėra proporcingos susidariusio įsiskolinimo pareiškėjai sumai (15 763,36 Eur). Gali būti parduoti skolininkei nuosavybės teise priklausantys ekskavatorius ir transporto priemonės, todėl yra galimybė atsiskaityti su pareiškėja (kreditore).

Pareiškėja MB „Profemo“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš K. G. 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nurodo, kad procesiniai dokumentai atsakovei UAB „Goreina“ buvo įteikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų. Atsakovė yra registruota Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotoja, nes turėjo kitų teisminių procesų. Nėra duomenų, kad atsakovės EPP paskyra neaktyvi, arba ji atšaukė savo sutikimą gauti procesinius dokumentus EPP. Teismas neturi pareigos informuoti atsakovę el. paštu. Atsakovė neginčija 15 763,36 Eur skolos ieškovei, nepateikia jos apmokėjimo įrodymų ir nenurodo realaus mokėjimo termino ar finansavimo šaltinio, nors teigia, kad turi realizuotiną turtą. Kita vertus, atskirojo skundo priedai yra transporto priemonių ir vikšrinio ekskavatoriaus registracijos dokumentų kopijos. Šie dokumentai nepatvirtina turto rinkos ar likvidacinės vertės, faktinės techninės būklės, komplektiškumo, naudojimo galimybių, suvaržymų nebuvimo ar galimybės turtą realizuoti per konkretų terminą. Aktualūs UAB „Goreina“ mokumo būklės duomenys nepateikti. Atsakovė nepateikė restruktūrizavimo plano projekto, kreditorių paramos, finansavimo pasiūlymo, užsakymų, sutarčių ar kitų duomenų, leidžiančių spręsti apie gyvybingą veiklą ir realią galimybę atkurti mokumą. Bankroto bylos iškėlimas nėra sankcija už konkrečios skolos nesumokėjimą. Tai įstatyme nustatyta procedūra, skirta nemokaus juridinio asmens kreditorių interesams apsaugoti, jo turtui išsaugoti ir proporcingam kreditorių reikalavimų tenkinimui užtikrinti. Dėl to skolos ir bankroto teisinių pasekmių palyginimas neatskleidžia proporcingumo vertinimo esmės.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Apeliantė neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme ir byloje nustatinėjami fakto (UAB „Goreina“ mokumo ir gyvybingumo) klausimai, todėl gali būti priimami nauji įrodymai.

Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Nemokumo bylos yra nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). Taigi, JANĮ yra taikomas kaip specialus teisės aktas visam nemokumo procesui, o CPK reglamentuoja procesinius klausimus, kurių JANĮ nereglamentuoja.

CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui (ir tretiesiems asmenims) nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį.

JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi teisę: 1) įpareigoti kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, finansinę apskaitą tvarkantį asmenį, kitus atsakingus darbuotojus pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti; 2) kviesti į teismą kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, finansinę apskaitą tvarkantį asmenį, kitus atsakingus darbuotojus ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokumo byla.

Pagal JANĮ 20 straipsnio 2 dalį juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos turi pateikti teismui šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytą informaciją: juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį laikotarpiui nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitas, įskaitant areštuotas, sąrašą; kitus dokumentus, kurie, juridinio asmens nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.

Nemokumo bylos iškėlimo stadijos metu turi būti užtikrinamos skolininko ir kitų suinteresuotų asmenų teisės, visų pirma, teisė į teisingą teismą. Todėl suinteresuotiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos pateikti savo poziciją, argumentus, juos pagrindžiančius duomenis. Tai ypač svarbu skolininkui ginantis nuo kreditoriaus reikalavimo iškelti bankroto bylą (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 76). Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat, jog šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus, pareiškimus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas).

Įstatymų leidėjas, pripažindamas aktyvų teismų vaidmenį JANĮ, šiame procese nenustatė aktyvumo ribų, jo suderinamumo su proceso rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principais. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu atveju turi vertinti savo aktyvumo nemokumo procese ribas ir jo suderinamumą su minėtais principais. Teismo aktyvumas jokiu būdu negali pažeisti pamatinių civilinio proceso (rungtyniškumo, proporcingumo) principų (Višinskis V.; Jokubauskas R. Teismo vaidmuo juridinių asmenų ne mokumo procese. Jurisprudencija, 2019, Nr. 26 (2)). Teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Tuo atveju, kai vadovas nepateikia teismui duomenų, reikalingų įvertinti juridinio asmens mokumą, neteikia arba pateikia nepakankamai, teismas turi teisę ir pareigą juridinio asmens mokumą vertinti pagal byloje esančius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013).

UAB „Goreina“ (registruotos buveinės adresas – Ukmergės r. sav., Šešuolių sen., Liaušių k., Paškonių g. 1, LT-20220) buvo įregistruota 2019 m. balandžio 15 d., jos paskutinė vadovė ir akcininkė (nuo 2023 m. spalio 4 d.) yra K. G. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Civilinėje byloje Nr. eB2-2181-560/2026 registruotais duomenimis, 2026 m. gegužės 4 d. buvo gautas pareiškėjos (kreditorės) MB Profemo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Goreina“. Teismas 2026 m. gegužės 5 d. susirinko duomenis apie atsakovės UAB „Goreina“ turtą ir įsipareigojimus (registruoti: Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija; išrašai apie areštuotą turtą; išrašai apie turimas ar valdomas transporto priemones; išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro) bei 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 19 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, civilinę bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. gegužės 21 d. 11 val. ir apie priimtą pareiškimą iškelti bankroto bylą bei teismo posėdį nurodė paskelbti specialiame internetiniame tinklapyje (buvo paskelbta 2026 m. gegužės 6 d.).

Pažymėtina, kad teismo nutartyje, kuria priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra nustatyti terminai atsakovei UAB „Goreina“ atsiliepimui į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir (ar) atsakovės vadovei – JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytai informacijai pateikti. Be kita ko, nenuspręsta pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų išsiųsti atsakovei (JANĮ 19 straipsnis 3 dalies 1 punktas). Taip pat byloje nėra duomenų, kad UAB „Goreina“ ir (ar) jos vadovei buvo išsiųsti registruota pašto siunta teismo pranešimai per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į pareiškimą iškelti bankroto bylą ir (ar) JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytą informaciją.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 6 d. išsiuntė registruota pašto siunta atsakovei UAB „Goreina“ registruotos buveinės adresu procesinius dokumentus (Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo).

Nuo 2026 m. birželio 1 d. naudojamos LITEKO II registruotoje civilinės bylos Nr. eB2-2181-560/2026 dalyvių kortelėje nurodyta, kad UAB „Goreina“ ir K. G. gali šią bylą matyti, tačiau jų įtraukimo EPP naudotojais datos nenurodytos. LITEKO I tokių duomenų patikrinti nėra objektyvios galimybės. Pažymėtina, kad byloje Nr. eB2-2181-560/2026 nėra teismo pažymos, lydraščio ar pastabų dėl procesinių dokumentų išsiuntimo atsakovei UAB „Goreina“ ir (ar) jos vadovei per EPP.

Pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 6 d. išsiųsti atsakovei UAB „Goreina“ procesiniai dokumentai 2026 m. gegužės 22 d. buvo sugrąžinti teismui kaip 2026 m. gegužės 20 d. neįteikti. Apeliantė apie bankroto bylą sužinojo (2026 m. birželio 23 d.) po skundžiamos teismo nutarties priėmimo (2026 m. gegužės 21 d.). Šios aplinkybės yra konstatuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-748-516/2026 21 ir 25 punktuose.

Apibendrinus nurodytus argumentus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo procesinėje stadijoje tinkamai nepranešė atsakovei UAB „Goreina“ apie pareiškėjos (kreditorės) MB Profemo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą, bylos nagrinėjimo vietą bei laiką (tinkamai neįteikė procesinių dokumentų), taip pat nesuteikė protingos galimybės atsakovei pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jos vadovei privalomąją informaciją.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra tikslinga sudaryti galimybę atsakovei tinkamai apsiginti nuo pateikto ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo ir pagal byloje esančius įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir perduoda byla dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Goreina“ kartu su prie atskirojo skundo pridėtais naujais įrodymais (vikšrinio ekskavatoriaus ir transporto priemonių pasų kopijomis) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjos MB Profemo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą) priteisimo nesprendžiamas.

Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, turi būti aktyvus – pareikalauti atsakovės UAB „Goreina“ pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus veiksmus.

Išaiškintina, kad mokumo ir gyvybingumo būsenas turi pagrįsti atsakovė UAB „Goreina“, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Pagal JANĮ 78 straipsnio 1 dalį teismas gali nutraukti bankroto bylą, kai: visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; patvirtinama taikos sutartis; iškeliama restruktūrizavimo byla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 ir 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.