- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-301-851/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00014-2022-1
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Linas Šiukšta, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- T. K.
Bylos Nr. 1A-301-851/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00014-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 2.3.4.3; 2.4.6.2.1 (S)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos, Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda;
pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda;
pagal BK 183 straipsnio 3 dalį – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir T. K. paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, T. K. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.
T. K. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
T. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. redakcija Nr. XIV-680) 14 straipsnio 2 dalimi (galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d.), Finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-680 redakcija) 13 straipsnio 1 dalimi (galioja nuo 2022 m. gegužės 1 d.) būdamas atsakingu už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija), kuris galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d., ir Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-680 redakcija), kuris įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d., nuostatų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka“, Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio „Bendrieji ūkinių operacijų pagrindimo ir registravimo reikalavimai“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“ ir 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašytų ir pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, 2020-2021 metais neapskaitė 45 539,82 Eur paslaugų pardavimo pajamų (duomenys neskelbtini), neapskaitė 126 074,36 Eur pardavimo pajamų (duomenys neskelbtini) (2021 metais – 595 Eur, 2022 metais sausio – balandžio mėn. – 57 300,71 Eur, 2022 metais gegužės, liepos mėn. – 68 178,65 Eur), 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. laikotarpiu neapskaitė 120 760,34 Eur ir 2022 metų liepos mėnesį neapskaitė 5 890,58 Eur pardavimo pajamų (duomenys neskelbtini), neapskaitė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), jam (T. K.) 2022 metų kovo mėnesį grynaisiais išmokėtų 14 500 Eur ir į asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervestų 81 000 Eur; neapskaitė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2022 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais, grynaisiais išmokėtų 2 500 Eur ir į asmenines sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pervestų 145 500 Eur; neapskaitė keturių 2022 m. birželio ir liepos mėnesiais, (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 119 000 Eur, bei 103 300 Eur atsiskaitymo su ja; UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytos atskaitingo asmens (T. K.) išlaidos už 526 802 Eur (avanso panaudojimas 2020 metais – 27 675 Eur atsiskaitymui su įmone (duomenys neskelbtini), 2021 metais – 470 000 Eur atsiskaitymui su įmone „(duomenys neskelbtini)“, 2022 metų sausio – vasario mėnesiais – 29 127 Eur atsiskaitymui su (duomenys neskelbtini) nepagrįstos dokumentais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje registravo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas: paslaugų pirkimą už 600 792 Eur sumą iš „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) bei „(duomenys neskelbtini)“ ir atskaitingo asmens (T. K.) 600 792 Eur avanso panaudojimą (27 675 Eur atsiskaitymui su bendrove (duomenys neskelbtini), 470 000 Eur atsiskaitymui su įmone „(duomenys neskelbtini)“, 103 117 Eur atsiskaitymui su įmone „(duomenys neskelbtini), pagal suklastotas (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras: 2022 m. sausio 4 d. Nr. PFB22-001 suma 3 760 Eur, 2022 m. sausio 10 d. Nr. PFB22-003 suma 12 504 Eur, 2022 m. sausio 13 d. Nr. PFB22-004 suma 7 050 Eur, 2022 m. sausio 25 d. Nr. PFB22-007 suma 18 764 Eur, 2022 m. vasario 2 d. Nr. PFB22-009 suma 10 112 Eur, 2022 m. vasario 8 d. Nr. PFB22-010 suma 19 300 Eur, 2022 m. vasario 14 d. Nr. PFB22-012 suma 8 665 Eur, 2022 m. vasario 17 d. Nr. PFB22-013 suma 5 076 Eur, 2022 m. vasario 21 d. Nr. PFB22-014 suma 13 686 Eur, 2022 m. vasario 25 d. Nr. PFB22-015 suma 4 200 Eur ir pinigų priėmimo kvitus: 2022 m. sausio 17 d. Nr. 2201/05 suma 7 050 Eur, 2022 m. sausio 27 d. Nr. 2201/09 suma 9 750 Eur, 2022 m. sausio 31 d. Nr. 2201/10 suma 9 014 Eur, 2022 m. vasario 3 d. Nr. 2201/01 suma 5 100 Eur, 2022 m. vasario 7 d. Nr. 2202/02 suma 5 012 Eur, 2022 m. vasario 9 d. Nr. 2202/03 suma 10 000 Eur, 2022 m. vasario 10 d. Nr. 2201/04 suma 9 300 Eur, 2022 m. vasario 17 d. Nr. 2202/07 suma 5 076 Eur, 2022 m. vasario 22 d. Nr. 2202/08 suma 3 688 Eur, 2022 m. vasario 23 d. Nr. 2202/09 suma 5 780 Eur, 2022 m. vasario 24 d. Nr. 2202/10 suma 4 220 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė apskaitą tvarkančios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. L., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų buhalterinės apskaitos registrų informacija nėra tinkama, išsami, naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, nes registruose nenurodyti buhalterinių sąskaitų likučiai. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu 2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. Be to, T. K. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-680 redakcija) 21 straipsnio 1, 2 dalimis, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, 14 straipsnio 2 dalimi atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. pažeidė buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas įstatymų nustatytą laiką neišsaugodamas buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, Finansinės apskaitos įstatymo, įsigaliojusio 2022 m. gegužės 1 d., 10 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu“, Dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-115, nauja 2004 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „<...> įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo <...>“, 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo 2020-2021 metais (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 1 615 549,83 Eur sumą (atskaičius pirkėjo mokėtinus mokesčius už 1 481 912,07 Eur sumą) ir (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2021-2022 metais išrašytų PVM sąskaitų faktūrų iš viso už 351 639,52 Eur (pirkėjui patikslinus sumą ir atskaičius pirkėjo mokamus mokesčius, (duomenys neskelbtini) įmonėje apskaitytas pirkimas už 168 935,25 Eur), (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas vokiečių kalba išrašytų sąskaitų faktūrų ((duomenys neskelbtini) įmonėje apskaitytas pirkimas už 323 766,76 Eur sumą) ir dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Be to, T. K. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1332 redakcija) 19 straipsnio 8 dalį privalėdamas veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, 37 straipsnio 10 dalį turėdamas veikti bendrovės vardu ir turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 600 792 Eur, o būtent: laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 30 d., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 13 739 Eur ir laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2020 m. spalio 29 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 22 000 Eur, 2020 metų spalio mėnesio apyvartos žiniaraščiuose užregistravo – prekių ir paslaugų įsigijimą grynaisiais pinigais už 27 675 Eur iš įmonės (duomenys neskelbtini), tačiau prekių pirkimo dokumentų ir apmokėjimą pateisinančių apskaitos dokumentų buhalterei nepateikė, tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 130 514,70 Eur ir laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 474 500 Eur, 2021 metų apskaitos registre „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ užregistravo laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. grynųjų pinigų atsiskaitymą už 470 000 Eur su įmone „(duomenys neskelbtini)“, tačiau grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų buhalterei nepateikė, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. vasario 23 d., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 20 004,90 Eur ir laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. vasario 20 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 105 000 Eur, už laikotarpį 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d., apskaitos registre „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ užregistravo grynųjų pinigų atsiskaitymą už 103 117 Eur su (duomenys neskelbtini), tačiau dalies sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų už 2022 metų sausio – vasario mėnesius, 29 127 Eur sumai buhalterei nepateikė, o 73 990 Eur sumai pateikė suklastotas PVM sąskaitas faktūras 2022 m. sausio 4 d. Nr. PFB22-001 suma 3 760 Eur, 2022 m. sausio 10 d. Nr. PFB22-003 suma 12 504 Eur, 2022 m. sausio 13 d. Nr. PFB22-004 suma 7 050 Eur, 2022 m. sausio 25 d. Nr. PFB22-007 suma 18 764 Eur, 2022 m. vasario 2 d. Nr. PFB22-009 suma 10 112 Eur, 2022 m. vasario 8 d. Nr. PFB22-010 suma 19 300 Eur, 2022 m. vasario 14 d. Nr. PFB22-012 suma 8 665 Eur, 2022 m. vasario 17 d. Nr. PFB22-013 suma 5 076 Eur, 2022 m. vasario 21 d. Nr. PFB22-014 suma 13 686 Eur, 2022 m. vasario 25 d. Nr. PFB22-015 suma 4 200 Eur ir pinigų priėmimo kvitus 2022 m. sausio 17 d. Nr. 2201/05 suma 7 050 Eur, 2022 m. sausio 27 d. Nr. 2201/09 suma 9 750 Eur, 2022 m. sausio 31 d. Nr. 2201/10 suma 9 014 Eur, 2022 m. vasario 3 d. Nr. 2202/01 suma 5 100 Eur, 2022 m. vasario 7 d. Nr. 2202/02 suma 5 012 Eur, 2022 m. vasario 9 d. Nr. 2202/03 suma 10 000 Eur, 2022 m. vasario 10 d. Nr. 2202/04 suma 9 300 Eur, 2022 m. vasario 17 d. Nr. 2202/07 suma 5 076 Eur, 2022 m. vasario 22 d. Nr. 2202/08 suma 3 688 Eur, 2022 m. vasario 23 d. Nr. 2202/09 suma 5 780 Eur, 2022 m. vasario 24 d. Nr. 2202/10 suma 4 220 Eur, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 600 792 Eur, dėl to padarė bendrovei labai didelę turtinę žalą. Be to, T. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) už tai, kad jis pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, o būtent, 2022 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, siekdamas pagrįsti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų piniginių lėšų ir išimtų grynųjų pinigų panaudojimą, panaudodamas (duomenys neskelbtini) rekvizitus bei įrašydamas melagingus duomenis apie įmonės (duomenys neskelbtini) įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus grindų klojimo darbus, pagamino netikrus dokumentus – sąskaitas faktūras: 2022 m. sausio 13 d. Nr. PFB22-004 suma 7 050 Eur, 2022 m. sausio 25 d. Nr. PFB22-007 suma 18 764 Eur, 2022 m. vasario 2 d. Nr. PFB22-009 suma 10 112 Eur, 2022 m. vasario 8 d. Nr. PFB22-010 suma 19 300 Eur, 2022 m. vasario 17 d. Nr. PFB22-013 suma 5 076 Eur, 2022 m. vasario 21 d. Nr. PFB22-014 suma 13 686 Eur ir pinigų priėmimo kvitus: 2022 m. sausio 17 d. Nr. 2201/05 suma 7 050 Eur, 2022 m. sausio 27 d. Nr. 2201/09 suma 9 750 Eur, 2022 m. sausio 31 d. Nr. 2201/10 suma 9 014 Eur, 2022 m. vasario 3 d. Nr. 2202/01 suma 5 100 Eur, 2022 m. vasario 7 d. Nr. 2202/02 suma 5 012 Eur, 2022 m. vasario 9 d. Nr. 2202/03 suma 10 000 Eur, 2022 m. vasario 10 d. Nr. 2202/04 suma 9 300 Eur, 2022 m. vasario 17 d. Nr. 2202/07 suma 5 076 Eur, 2022 m. vasario 22 d. Nr. 2202/08 suma 3 688 Eur, 2022 m. vasario 23 d. Nr. 2202/09 suma 5 780 Eur, 2022 m. vasario 24 d. Nr. 2202/10 suma 4 220 Eur, bei juos panaudojo 2022 m. kovo 4 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pateikdamas AB „Swedbank“ bankui.
Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras O. Vasiliauskas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nuosprendį dalyje dėl T. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikius įstatymą, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bei įvertinęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, pagrįstai T. K. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam bausmes. Visgi, teismas nepagrįstai nepritaikė baudžiamojo įstatymo normų, numatytų BK 67 ir 72 straipsniuose, t. y. netaikė pasisavinto turto konfiskavimo. Šiame procese buvo aiškiai nustatyta, kad T. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 600 792 Eur. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamos veikos rezultatas arba iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai, bei kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Visgi, skundžiamajame nuosprendyje teismas dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės nepasisakė, todėl netinkamai pritaikydamas įstatymą nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Todėl nuosprendis dalyje dėl netinkamai pritaikyto įstatymo turi būti pakeistas, paskiriant nuteistajam T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Nuteistojo T. K. gynėjas N. Strazdas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo įvertinus visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, prokuroro procesinio elgesio nekorektiškumą, apeliacinio skundo nenagrinėti, arba, nusprendus, kad apeliacinio skundo reikalavimai suformuluoti konkrečiai ir nepažeidžia šiam procesiniam dokumentui keliamų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų, atlikti byloje dalinį įrodymų tyrimą – apklausti T. K. apie kiekvieną jam inkriminuojamo turto pasisavinimo aplinkybę, specialisto išvadas pateikusius specialistus bei apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme prokuroras klausimo dėl baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo T. K. nekėlė. Be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu T. K. turtui nebuvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, iš kurio nuteistasis galėjo nujausti, jog jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras taip pat neprašė taikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Gynyba neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ši priemonė gali būti paskirta. Pirmosios instancijos teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaskyrė ir nuosprendyje net nesvarstė jos skyrimo klausimo. Taigi, prokuroras, surašęs apeliacinį skundą, pateikė T. K. procesinę staigmeną – paprašė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, apie kurios taikymo galimybę nebuvo užsiminta viso baudžiamojo proceso metu. Advokato vertinimu, tokia prokuroro pozicija yra nepagrista, procesiškai pavėluota ir pažeidžia jo ginamojo teisę į veiksmingą gynybą.
Taip pat nurodo, kad BPK 313 straipsnis nustato konkrečius reikalavimus apeliaciniam skundui. Šiuo atveju, advokato teigimu, prokuroro apeliacinio skundo rezoliucinės dalies negalima laikyti konkrečia bei atspindinčia apeliacinio skundo aprašomosios dalies turinį. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nuosprendį dalyje dėl T. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikius įstatymą, paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Tokia apeliacinio skundo rezoliucinė dalis yra neaiški ir prieštaringa. Pačiame apeliaciniame skunde prokuroras neginčija T. K. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, todėl nėra suprantama, kaip pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas. Taip pat apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nenurodoma prašomo konfiskuoti turto suma. Apeliacinio skundo aprašomojoje dalyje nurodoma turto pasisavinimo suma – 600 792 Eur, tačiau savaime nereiškia, kad tokios vertės turtas ir yra nuteistojo T. K. nusikalstamos veikos rezultatas.
Atkreipia dėmesį, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu T. K. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnį nurodė, kad kaltinime nurodytos 600 792 Eur sumos jis nepasisavino, šios lėšos buvo panaudotos atsiskaityti už darbus ir išmokėti atlyginimus. Jis pripažino, kad dalis lėšų nebuvo tinkamai apskaityta, o buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netvarkingai. Nuteistasis nurodė, kad dalį šių pinigų naudojo ir įmonės veiklos išlaidoms, pavyzdžiui, degalams, komandiruočių metu apmokėti gyvenamajam plotui, transporto išlaidoms. Jokių pretenzijų ar finansinių reikalavimų, ieškinių, T. K. nebuvo pateikta. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl, inkriminuojant šias nusikalstamas veikas, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis.
Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis).
Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-387/2022, 9 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teismo nešališkumas vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais. Subjektyvus (asmeninis) teismo nešališkumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Vertinant teismo nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar teismas pateikė pakankamas garantijas bet kokiai pagrįstai abejonei jo nešališkumui pašalinti. Šis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti pagrįstas įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-489/2018, 19 punktas).
Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. EŽTT praktikoje pažymima, kad vertinant nešališkumą objektyviąja prasme netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti svarbu. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, par. 32). Kita vertus, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024, 38 punktas). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-697/2026, 12 punktas). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-648/2026, 32 punktas).
Nustatyta, jog šiuo atveju baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, viena iš privalomų sąlygų atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą yra teismo išvada, kad nusikalstamų veikų (veikos) padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Šiuo atveju analizuojant bylos medžiagą matyti, jog 2025 m. lapkričio 17 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą, po to T. K. nurodė, kad jam pareikštą kaltinimą suprato, kaltę pripažįsta bei sutinka duoti parodymus. Šio bei 2026 m. sausio 5 d. posėdžių metu T. K. davė parodymus, kurių metu parodė, kad pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Visgi, pastarasis nurodė ir tai, jog kaltinimo nurodytos sumos, t. y. 600 792 Eur, nepasisavino. Paaiškino, kad šie pinigai buvo neapskaityti, buhalterija buvo vedama netvarkingai, bet jis pinigų nepasisavino. Šiuos pinigus jis naudojo atsiskaitant už darbus, mokėjo atlyginimus, už kurą, transporto išlaidas, komandiruotėse už gyvenamąjį plotą, taip pat dalį šios sumos naudojo ir savo reikmėms. Patvirtino, jog jis yra atsakingas už buhalterinius pažeidimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus nuteistojo parodymų turinį akivaizdu, jog T. K. prisipažinimas padarius BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo formalus, siekiant BPK 273 straipsnyje numatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo, suponuojančio baudžiamąją atsakomybę lengvinančio įstatymo – BK 64¹ straipsnio, taikymą, tačiau jo paties parodymai tokiai jo pozicijai prieštaravo, nuteistasis nepripažino dalies nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y. neigė, jog pasisavino kaltinime nurodytą pinigų sumą (pripažino, jog dalį šių pinigų naudojo savo reikmėms, tačiau nurodė, jog kitą dalį naudojo įmonės reikmėms). Teismų praktikoje pažymima, kad kaltės prisipažinimas BPK 273 straipsnio kontekste reiškia, kad kaltinamieji sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija, taip palengvinama bei pagreitinama teismo užduotis ištirti įrodymus bei nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes. Jei kaltinamasis prisipažįsta kaltu iš dalies, minėto straipsnio taisyklės netaikomos ir įrodymų tyrimas atliekamas laikantis bendros tvarkos. Įvertinus tai, jog T. K. nepripažino dalies aplinkybių, laikytina, jog šios nusikalstamos veikos aplinkybės nebuvo visiškai aiškios, todėl sutrumpintas įrodymų tyrimas negalėjo būti atliktas.
Pirmosios instancijos teismui atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, šios aplinkybės dėl turto pasisavinimo liko neištirtos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl jų iš esmės nepasisakė – teismas, analizuodamas nuteistojo kaltę dėl BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tik abstrakčiai nurodė, kad baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad T. K. pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 600 792 Eur, ir tuo padarė bendrovei didelę turtinę žalą, nurodė, jog šią aplinkybę įrodo T. K., liudytojų parodymai.
Teisėjų kolegija, vertindama teismo veiksmus objektyviuoju nešališkumo aspektu, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo šališkumą, t. y. suinteresuotumą tam tikra bylos baigtimi, patvirtina ne teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, o bylą nagrinėjusio teismo kryptingas siekis netirti didelės apimties bylos (baudžiamąją bylą sudarė 16 tomų, T. K. buvo kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymu, iš nusikalstamų veikų aplinkybių nustatyta, jog baudžiamoji byla turi tarptautinį elementą bei iš byloje esančio apklaustinų asmenų sąrašo matyti, kad prokuroras prašė apklausti ir liudytojus, gyvenančius užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini)).
Vertinant bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigą nustatyta, jog 2025 m. lapkričio 17 d. bei 2026 m. sausio 5 d. posėdžių metu T. K. davė parodymus, kurių metu, kaip jau minėta, dalį nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y. aplinkybes, susijusias su turto pasisavinimu, neigė. Baigęs T. K. apklausą, teismas pasiteiravo proceso dalyvių nuomonės dėl sutrumpino įrodymų tyrimo atlikimo. Prokuroras nurodė, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti atliktas, kadangi T. K. pripažino padaręs visas nusikalstamas veikas, gana detaliai ir išsamiai paaiškino nusikalstamų veikų aplinkybes. Nuteistojo gynėjas nurodė, kad yra visos sąlygos įstatyme numatytos atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra visiškai paaiškinti, jokių kliūčių taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą nėra. Nuteistasis T. K. taip pat pritarė sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimui. Po to teismas nurodė, kad šioje byloje galima atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą bei nutarė išvardinti baudžiamosios bylos medžiagą bei informavo proceso dalyvius, jog teismas pasilieka teisę atlikti pilną, išsamų įrodymų tyrimą, jeigu teismui kils abejonių. Išvardinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teismas, įvertinęs tai, jog artėja pietų metas, paskelbė pertrauką bei informavo proceso dalyvius, kad po pertraukos planuojamos baigiamosios kalbos. Po pertraukos teismas uždavė papildomus klausimus T. K. bei proceso dalyvius informavo, jog nenusprendė, ar baigti įrodymų tyrimą. Informavo, kad kito posėdžio metu nuspręs, ar bus atliktas išsamus tyrimas, ar apsiribota sutrumpintu įrodymų tyrimu. Teigė, jog galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą neatmetama, tačiau pažymėjo, kad teismo sprendimas turi būti objektyvus ir teisingas, nepaisant to, ar kaltinamasis pripažįsta kaltinimus, ar su jais sutinka, ar nesutinka. Teismas nurodė, jog nors kaltinamasis aplinkybes paaiškino, tačiau į kai kuriuos klausimus atsakyti negali, todėl vertinti aplinkybes yra labai sudėtinga. Po pertraukos, 2026 m. vasario 6 d. teisiamojo posėdžio metu teismas nutarė užduoti T. K. papildomus klausimus bei po to baigė įrodymų tyrimą – taigi atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą. Įvertinus šias aplinkybes, matyti, jog baudžiamojo proceso metu pirmosios instancijos teismui ne kartą kilo abejonių, ar gali būti atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pats teismas pažymėjo, kad nuteistasis dalies aplinkybių nepaaiškino, šios aplinkybės teismui liko neaiškios. Nuteistasis apklausos metu neigė, jog pasisavino turtą, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas suvokė, jog šios aplinkybės liko neaiškios, tačiau teismas papildomų įrodymų tyrimo veiksmų, susijusių su šių aplinkybių ištyrimu, neatliko. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog pirmosios instancijos teismas nesistengė išsiaiškinti tikrųjų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei formalų nuteistojo prisipažinimą vertino kaip pagrindą taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, faktą, jog minėta aplinkybė liko neištirta, patvirtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, formaliai konstatavęs, kad nuteistasis pasisavino 600 792 Eur, net nesvarstė, ar yra pagrindas pastarojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnio nuostatas bei konfiskuoti šios nusikalstamos veikos rezultatą. Prokurorui pateikus apeliacinį skundą, kuriuo prašoma konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą – pasisavintas pinigines lėšas, šio klausimo negali išspręsti ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi, pirmosios instancijos teismui šališkai išnagrinėjus baudžiamąją bylą, aplinkybė, ar T. K. pasisavino pinigus, liko neištirta. Be to, tai, jog šios aplinkybės liko neaiškios, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino nuteistasis ir jo gynėjas – pastarieji nurodė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta pasisavinto turto suma, tai, iš ko ji susidarė, bei prašė baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, jog šios aplinkybės būtų nustatytos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog aptartos aplinkybės patvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje teismas įrodymų tyrimą atliko atmestinai, siekdamas kuo greičiau baigti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Nors tam tikros nusikalstamos veikos aplinkybės dėl turto pasisavinimo buvo neaiškios, nuteistasis, atsakydamas į klausimus, šias aplinkybes neigė, teismas šių aplinkybių netyrė bei formaliai baigė baudžiamosios bylos nagrinėjimą atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą ir konstatavo, kad šios aplinkybės yra įrodytos. Tai rodo, kad teismas iš esmės nesigilino ir nevertino bylos savarankiškai, o tiesiog patvirtino kaltinimą preziumuodamas, kad prokuroro pateiktas kaltinimas yra teisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne suklydo atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kryptingai siekė netirti didelės apimties bylos bei formaliai ją užbaigti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tai rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad visi proceso dalyviai sutiko su sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nepaneigia teismo pareigos ir teisės vertinti byloje esančius įrodymus bei nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes. Proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018, 7 punktas).
Tokią situaciją ir teisės į nešališką teismą pažeidimą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip grubų vieno iš fundamentalių teisinės valstybės principų, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 5 dalyje, pažeidimus, nagrinėjamoje byloje reiškiančius, kad tinkamo teisinio proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo. Tokioje situacijoje BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio nuostatos numato apeliacinės instancijos teismo pareigą panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes vien dėl šio pažeidimo ne tik byloje priimtas baigiamasis aktas, bet ir visas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo neteisėtas. Kartu kolegija konstatuoja, jog nustačius, kad apygardos teismas buvo objektyviai šališkas, šiuo pagrindu panaikinus nuosprendį bei bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų. Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.