Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gluk Media“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gluk Media“ ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,JP Interjero Studija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nagrinėjamoje viešųjų pirkimų byloje sprendžiama ne tik dėl individualių ieškovės teisių ir interesų, bet ir dėl viešajam interesui reikšmingo viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo, todėl į tai turėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl termino atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrinęs, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė jį priimti, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti (ne)atnaujinimo

Dalyvaujantys byloje asmenys procesinius veiksmus civiliniame procese atlieka per įstatyme arba teismo nustatytus terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesinių terminų paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013), o jų praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta ir procesiniai dokumentai, pateikti pasibaigus nustatytam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nurodyta taisyklė dėl procesinio termino praleidimo teisinių padarinių nėra absoliuti. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias galimybę atnaujinti praleistus įstatymuose nustatytus terminus, yra nurodęs, kad atnaujinti terminą galima tik tuo atveju, kai nustatoma, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kai laikotarpiu, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-701/2017 33 punktas).

Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 44 punktas).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovės praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo viešųjų pirkimų byloje. Pažymima, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymų leidėjo valia nagrinėjamos pagreitinta tvarka, CPK teismui ir proceso dalyviams numato trumpesnius terminus procesiniams veiksmams atlikti. Tuo siekiama itin spartaus šių bylų išnagrinėjimo, kad būtų kuo greičiau pasiekta teisinė taika ir stabilumas viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, perkančiosios organizacijos ir tiekėjai galėtų planuoti savo veiklą, atitinkamai, būtų užtikrintas viešasis interesas laiku patenkinti visuomenės poreikius dėl pirkimo objekto. Apeliacinis skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduotas per keturiolika dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 423⁹ straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. sprendimu, kuriame, be kita ko, numatyta, kad jis gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismo sprendimo kopijos bylos šalims išsiųstos 2026 m. liepos 1 d. per viešųjų elektroninių paslaugų portalą ir, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikomos įteiktomis 2026 m. liepos 2 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė buvo laiku informuota apie priimtą teismo sprendimą ir galėjo su juo susipažinti. Vadovaujantis CPK 423⁹ straipsnio 1 dalimi, terminas pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto viešųjų pirkimų byloje, baigėsi 2026 m. liepos 14 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) esančios elektroninės bylos kortelės nustatyta, kad ieškovė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikė 2026 m. liepos 20 d. vėlai vakare, o LITEKO jis užregistruotas 2026 m. liepos 21 d. ryte.

Prašyme atnaujinti praleistą terminą ieškovė nurodė, kad ieškovės atstovė, besirengdama teikti apeliacinį skundą, klaidingai vadovavosi bendruoju CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytu trisdešimties dienų terminu apeliaciniam skundui pateikti. Termino apeliaciniam skundui pateikti pabaiga taip pat sutapo su ieškovės atstovės atostogomis nuo 2026 m. liepos 11 d. iki 2026 m. liepos 18 d. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ieškovės atstovė nuo 2026 m. liepos 11 d. iki 2026 m. liepos 18 d. buvo išvykusi iš Lietuvos.

Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, termino praleidimo trukmę vertina atsižvelgdamas ne tik į pavėluotų dienų skaičių, bet ir į konkrečiai bylų kategorijai nustatyto termino trukmę bei paskirtį. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas pateiktas praleidus terminą šešiomis kalendorinėmis dienomis. Nors ieškovė pabrėžia, kad terminas praleistas tik keturiomis darbo dienomis, terminas skaičiuojamas būtent kalendorinėmis dienomis. Šešių dienų vėlavimas sudaro reikšmingą keturiolikos dienų apskundimo termino dalį, todėl nėra pagrindo jo laikyti nežymiu. Šis santykis nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau yra reikšmingas vertinant visų ieškovės nurodytų aplinkybių visumą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, vertinamos tiek atskirai, tiek kartu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Nors ieškovė atskirajame skunde akcentuoja būtinybę vengti pernelyg formalaus procesinių reikalavimų taikymo, tai savaime nepaneigia pareigos laikytis įstatyme nustatytų terminų ir pagrįsti jų praleidimą pateisinančias aplinkybes.

Pažymima, kad ieškovės atstovės nurodytas suklydimas dėl apskundimo termino nagrinėjamu atveju nebuvo susijęs su neaiškia teismo sprendimo apskundimo tvarka ar klaidinančia teismo pateikta informacija. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo dienos. Byloje neginčijama, kad ieškovė apie priimtą sprendimą buvo informuota laiku ir turėjo galimybę susipažinti su jo turiniu. Taigi, ieškovei ir jos atstovei buvo sudarytos sąlygos tinkamai nustatyti taikytiną apskundimo terminą, kurio trukmė buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta teismo sprendime.

Ieškovei byloje atstovavo profesionali teisininkė – advokatė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Rengdamasi teikti apeliacinį skundą, ji turėjo patikrinti konkrečiai bylai taikomą apskundimo terminą. Vien aplinkybė, kad klaida buvo vienkartinė ir, ieškovės teigimu, žmogiška, nepaaiškina, kodėl nebuvo vadovaujamasi sprendime aiškiai nurodytu terminu. Profesionalaus atstovo suklydimas dėl procesinio termino savaime neužkerta kelio šį terminą atnaujinti, tačiau jo reikšmė vertinama atsižvelgiant į konkrečias suklydimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė aplinkybių, pateisinančių jos atstovės vadovavimąsi bendruoju trisdešimties dienų apskundimo terminu, nors teismo sprendime buvo aiškiai nurodytas specialusis keturiolikos dienų terminas. Todėl toks suklydimas vertinamas kaip atstovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas, nesudarantis pagrindo pripažinti termino praleidimo priežastį svarbia.

Kitokios išvados nesudaro pagrindo daryti ir ieškovės atstovės kasmetinės atostogos bei išvykimas iš Lietuvos. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina išvykimo faktą ir trukmę, tačiau savaime neįrodo, kad atstovė negalėjo iš anksto tinkamai organizuoti atstovavimo ieškovei ir užtikrinti apeliacinio skundo pateikimo laiku. Kasmetinės atostogos buvo iš anksto suplanuota aplinkybė, o iki jų pradžios buvo praėjusios dešimt apskundimo termino dienų. Konkrečių kliūčių šiuo laikotarpiu susipažinti su sprendimu, nustatyti taikomą apskundimo terminą ir organizuoti skundo parengimą ieškovė nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš anksto suplanuotos atostogos nesutrumpina įstatyme nustatyto termino ir nesudaro pagrindo jo trukmę sieti su atstovės pasirinktu darbo bei poilsio grafiku. Ieškovės argumentas, kad dėl atostogų ieškovei buvo suteiktas trumpesnis nei įstatyme nustatytas laikas teismo sprendimui apskųsti, atmestinas. Be to, pačios ieškovės paaiškinimas, kad atstovė vadovavosi trisdešimties dienų terminu, rodo, jog termino praleidimą pirmiausia lėmė netinkamas jo trukmės nustatymas, o ne galimybės atlikti procesinį veiksmą dėl atostogų nebuvimas.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad apeliacinis skundas kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateiktas 2026 m. liepos 20 d. vėlai vakare, t. y. pirmąją darbo dieną po ieškovės atstovės atostogų. Ši aplinkybė patvirtina operatyvų procesinių veiksmų atlikimą pasibaigus atostogoms, tačiau savaime nepaneigia iki tol buvusio nepakankamo rūpestingumo. Skundo pateikimas iš karto po atostogų taip pat nepatvirtina, kad iki jų pradžios egzistavo kliūčių jį parengti ir pateikti ar imtis tam reikalingų organizacinių veiksmų. Ankstesnis sąžiningas ieškovės procesinis elgesys taip pat nepanaikina pareigos rūpestingai įgyvendinti teisę į apeliaciją. Sąžiningas dalyvavimas ankstesniuose proceso etapuose ir operatyvus skundo pateikimas po atstovės atostogų savaime nesuteikia pagrindo pripažinti svarbiomis priežasčių, dėl kurių nebuvo laikytasi konkretaus apskundimo termino.

Nepagrįstu pripažįstamas ir ieškovės argumentas, kad dėl viešųjų pirkimų byloje vyraujančio viešojo intereso ieškovei turėtų būti atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Pažymima, kad viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimą, tiek operatyvų ginčų išsprendimą, teisinių santykių stabilumą ir visuomenės poreikių, susijusių su pirkimo objektu, patenkinimą laiku. Būtent šie tikslai lemia sutrumpintus šios kategorijos bylų procesinius terminus. Todėl vien bylos priskyrimas viešųjų pirkimų bylų kategorijai negali būti pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą apskundimo terminą, nenustačius jo praleidimą pateisinančių svarbių priežasčių.

Vertindamas ieškovės argumentą dėl termino neatnaujinimo pasekmių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybės siekti teismo sprendimo peržiūros apeliacine tvarka praradimas savaime nesudaro pagrindo atsisakymą atnaujinti terminą pripažinti neproporcingu ieškovės teisės į apeliaciją apribojimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė apie priimtą sprendimą buvo informuota laiku, jo apskundimo tvarka buvo nurodyta aiškiai, o ieškovės interesams atstovavo profesionali teisininkė. Taigi, ieškovei buvo sudarytos realios galimybės įgyvendinti teisę į apeliaciją, tačiau jomis per įstatyme nustatytą terminą nepasinaudota dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo. Įvertinus šias aplinkybes kartu su termino praleidimo trukme ir priežastimis, nėra pagrindo nuspręsti, kad atsisakius atnaujinti terminą ieškovės teisė į apeliaciją buvo apribota neproporcingai.

Aptartų motyvų pagrindu atmestini atskirojo skundo argumentai, kad termino atnaujinimo klausimas išspręstas pernelyg formaliai ir neįvertinus reikšmingų aplinkybių visumos. Ieškovės nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad terminas praleistas dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, o ne dėl svarbių jo praleidimą pateisinančių priežasčių.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, tinkamai įvertino ieškovės nurodytas procesinio termino praleidimo priežastis ir pagrįstai netenkino jos prašymo šį terminą atnaujinti. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.