Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugsėjo 10 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doralta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Doralta“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Labai laimingi“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų vykdyti uždarosios akcinės bendrovės „Labai laimingi“ bankrotą ne teismo tvarka, suinteresuotas asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo (papildomos) nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pirmiau išdėstytos civilinio proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad kiekvienos instancijos teismas privalo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias ta konkrečia instancine tvarka, kuria yra išnagrinėta byla, o atitinkamu proceso etapu susidariusios bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą. Vis dėlto yra galimos tokios procesinės situacijos, kai aukštesnės (apeliacinės ar kasacinės) instancijos teismas neturi objektyvios galimybės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias ta konkrečia instancine tvarka. Šiuo aspektu turimi omenyje tie procesiniai atvejai, kai aukštesnės instancijos teismas atitinkamu proceso etapu nepriima galutinio sprendimo dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo, t. y. panaikina apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui. Tokiais atvejais, pirma, tų bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė aukštesnės instancijos teisme, paskirstymo pareiga tenka teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, antra, bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti negali būti pritaikyta ta principinė nuostata, kad atitinkamu proceso etapu susidariusios bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 18 punktas).

Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad kasacinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, paprastai negali būti laikomas materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors proceso šaliai. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, kuris nepriėmė galutinio sprendimo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016, 37 punktas). Plėtodamas šią kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatą: 1) jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 2) jeigu kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 3) jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 20 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023, 79 punktas).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II (toliau – LITEKO II) duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1526-967/2026 pareiškėjos UAB „Doralta“ skundo dėl UAB „Labai laimingi“ kreditorių susirinkimo nutarimų vykdyti įmonės bankrotą ne teismo tvarka netenkino. Pareiškėjai apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruoju skundu, Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-294-407/2026 Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodytos nutarties 26 punkte apeliacinės instancijos teismas paaiškino, kad UAB „Labai laimingi“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžia, kadangi civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo. Vadovaujantis šios nutarties 13-14 punktuose išdėstyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas neturėjo objektyvios galimybės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, todėl pastarųjų priteisimo klausimą turėjo išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą. Priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinės instancijos teismui, nepriėmus sprendimo dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo, t. y. grąžinus civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, toks procesinis sprendimas nelaikomas materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors proceso šaliai. Todėl skundo teiginiai, kad bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju turėjo būti priteistos pareiškėjai, o ne atsakovei, pripažįstami nepagrįstais.

Iš LITEKO II esančių duomenų matyti, kad grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi pastarojo netenkino, tačiau dėl atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų priteisimo nepasisakė. Atsižvelgdama į šį procesinį rezultatą, atsakovė UAB „Labai laimingi“ pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriame prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje byloje Nr. e2-294-407/2026, priteisimo klausimą. Vilniaus apygardos teismas, apskųsta 2026 m. birželio 22 d. nutartimi, pagrįstai prašymą patenkino ir priteisė iš pareiškėjos atsakovei 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, šios patirtas už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą parengimą.

Tačiau LITEKO II esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. liepos 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-610-553/2026, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartį panaikino ir dar kartą grąžino bylą pagal pareiškėjos UAB „Doralta“ skundą dėl UAB „Labai laimingi“ kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant panaikintai Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarčiai, negali būti palikta galioti 2026 m. birželio 22 d. nutartis. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio teisinio pobūdžio. Šio reikalavimo pagrįstumą lemia materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas. Tai reiškia, kad, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma dėl procesinio pobūdžio reikalavimo ir dėl jo pagrįstumo sprendžiama įvertinus materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo ar nepatenkinimo faktą. Tokiu būdu esant panaikintai Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutarčiai, kuria buvo išspręsti pareiškėjos materialiniai reikalavimai, nuo kurių išnagrinėjimo rezultato tiesiogiai priklauso ir procesinio pobūdžio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rezultatas, naikintina ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartis. Priešingu atveju susidarytų teisiškai ydinga situacija, t. y. galiotų nutartis, kuria patenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, esant neišspręstiems materialiniams reikalavimams, dėl kurių (procesinio pobūdžio reikalavimų), minėta, sprendžiama įvertinus materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo ar nepatenkinimo faktą.

Pirmiau padarytos išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra papildoma nutartis (CPK 277 straipsnis), skirta procesinio pobūdžio klausimų, dėl kurių nebuvo pasisakyta byloje priėmus 2026 m. gegužės 25 d. nutartį, išsprendimui. Atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies normas, reglamentuojančias, kad bylinėjimosi išlaidos tiesiogiai priklauso nuo ginčo esmės baigties, yra aišku, jog papildomas teismo sprendimas (nutartis) nėra autonomiškas. Dėl šių ir pirmiau nurodytų aplinkybių, Lietuvos apeliacinis teismas apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį panaikina ir atsakovės UAB „Labai laimingi“ prašymą dėl papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo atmeta (CPK 337 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Labai laimingi“ prašymą dėl papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo atmesti.