Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00321-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13

2026 m. rugsėjo 24 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl perkančiojo subjekto sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir ERGO) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno autobusai“ 2026 m. birželio 11 d. ir 2026 m. birželio 15 d. sprendimus, priimtus Draudimo paslaugų viešajame pirkime (toliau – ir Pirkimas), kuriais atsakovė nusprendė: sudaryti pasiūlymų eiles III ir IV Pirkimo objektų dalyse, paskelbti Pirkimo laimėtoju III Pirkimo objekto dalyje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (toliau – ir BTA) pasiūlymą, paskelbti Pirkimo laimėtoju IV Pirkimo objekto dalyje akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir Compensa) pasiūlymą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo teigimu, atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 58 straipsnio 4¹ dalies 6 punktu ir Pirkimo sąlygų 2.6 bei 2.6.6 papunkčiais, privalėjo atmesti BTA ir Compensa pasiūlymus III ir IV Pirkimo objekto dalyse. Atitinkamai, vadovaujantis Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, atsakovė negalėjo BTA ir Compensa pasiūlymų III ir IV Pirkimo objekto dalyse, kaip neatitinkančių Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, pripažinti laimėjusiais. Kadangi abi tiekėjos – BTA ir Compensa – priklauso įmonių grupei „Vienna Insurance Group Wiener Versicherung Gruppe“, kurios narė Baltarusijos–Austrijos draudimo bendrovė „Kupala“ vykdo veiklą Baltarusijos Respublikoje, įtrauktoje į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sankcionuotų valstybių ar teritorijų sąrašą.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras III ir IV Pirkimo objekto dalyse ir nesudaryti viešojo pirkimo sutarčių, o jeigu jos sudarytos – sustabdyti jų vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Siekdamas pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas – preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visumą, spręstina, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų išlaikomas status quo (esama padėtis), ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju ir jau įvykdžius Pirkimą būtų pernelyg suvaržomos ieškovo teisės bei pažeidžiami jo ir viešasis interesai, kadangi priešingu atveju šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas, o ieškovas visiškai ir galutinai prarastų teisę sudaryti Pirkimo sutartį.

Sprendimas dėl Pirkimo procedūrų sustabdymo ir įpareigojimo nesudaryti Pirkimo sutarties nepažeistų viešojo intereso, o, atvirkščiai, jį apsaugotų, nes užtikrintų viešųjų pirkimų skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų laikymąsi, o tuo pačiu ir visuomenės viešąjį interesą, kad viešajame Pirkime lėšos būtų naudojamos ekonomiškai. Šiame ginče turi būti suteiktina pirmenybė viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų teisėtu vykdymu. Pirkimų įstatymas nustato teismams sutrumpintus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, todėl ginčo Pirkimo procedūrų sustabdymas neturėtų užsitęsti.

Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ prašė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovės vertinimu, ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis proporcingumo ir racionalaus lėšų naudojimo principais bei siekiant užtikrinti konkurenciją, leidžiančią pasiekti viešojo pirkimo tikslą, taip pat atlikus išsamų kiekvieno trečiojo asmens individualų vertinimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas, kadangi Pirkimo objektas – draudimo paslaugos, iš esmės skiriasi nuo tokių viešųjų pirkimų, kuriuose sudarius sutartį iš tiesų kiltų negrįžtamų padarinių rizika. Net ir sudarius viešojo pirkimo sutartis su laimėtojais ir vėliau pripažinus ieškovo teisių pažeidimą, ieškovo teisės galėtų būti užtikrintos reikalaujant žalos atlyginimo.

Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neigiamos pasekmės viršytų teikiamą naudą, kadangi šiuo atveju esminis visuomenės interesas yra susijęs su nenutrūkstamu viešojo transporto paslaugų teikimu Kauno miesto gyventojams ir jo svečiams. III Pirkimo dalies objektas – transporto priemonių KASKO draudimas, yra būtinas siekiant apsaugoti atsakovės eksploatuojamas transporto priemones (autobusus), kurios yra didelės vertės turtas ir kartu padidinto pavojaus šaltinis. Be KASKO draudimo atsakovė prisiimtų neproporcingai didelę finansinę riziką, galinčią tiesiogiai paveikti jos gebėjimą užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą viešojo transporto paslaugų teikimą Kauno mieste. IV Pirkimo dalies objektas – transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kyla tiesiogiai iš imperatyvių Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų. Šis draudimas yra privalomas kiekvienai eksploatuojamai transporto priemonei, o jo nebuvimas reiškia tiesioginį imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

Kauno apygardos teismas 2026 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovo ERGO prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino – iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdė Pirkimo procedūras III ir IV Pirkimo objekto dalyse ir įpareigojo atsakovę UAB „Kauno autobusai“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarčių, o jeigu jos sudarytos – sustabdyti jų vykdymą.

Teismas, susipažinęs su pateikto ieškinio turiniu, nustatė, kad jame yra nurodytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai, kartu pateikti rašytiniai įrodymai. Dėl to teismas nusprendė neturintis pagrindo vertinti, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar jog ieškovas pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia atsakovė, teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo preliminariai vertinti ieškovo pareikštą ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

Teismo vertinimu, netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, esant priimtiems sprendimams dėl laimėjusių ginčo Pirkimą atitinkamose jo dalyse tiekėjų nustatymo, su galimai neteisėtai Pirkimą laimėjusiais tiekėjais galėtų būti sudarytos viešojo pirkimo sutartys, kurios galėtų būti pradėtos vykdyti, o ginčo Pirkimo procedūros pasibaigtų. Taigi, viena vertus, ieškovui būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jam galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovas turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jo pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, dėl dvigubo mokėjimo rizikos, t. y. ji turėtų ne tik Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtojais, tačiau taip pat galimai sumokėti ir piniginę kompensaciją ieškovui.

Nors atsakovė akcentuoja ginčo Pirkimo objekto svarbą tinkamam jos įsipareigojimų teikti viešojo transporto paslaugas Kauno mieste vykdymui, tačiau, teismo vertinimu, ji nepateikė pakankamų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas realiai sutrikdytų tokių jos įsipareigojimų vykdymą. Priešingai, iš viešai prieinamų duomenų apie atsakovės sudarytas ir vykdomas sutartis teismas nustatė, kad atsakovė šiuo metu vis dar turi galiojančias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei KASKO draudimo sutartis. Taigi teismas neturi pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti atsakovei priklausančių transporto priemonių draudimą, kadangi iki kol bus išspręstas kilęs ginčas atsakovė turi galimybę jau esančias sutartis pratęsti, tai patvirtina ir viešai prieinami duomenys.

Byloje duomenų, kad egzistuotų neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įsigijus Pirkimo objektą, nėra. Priešingai, nesustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūrų ir neuždraudus atsakovei sudaryti su Pirkimą laimėjusiais tiekėjais viešojo pirkimo sutarčių ar jų vykdymo, galimai palankus ieškovui teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visoms bylos šalims. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą iki ginčas bus išspręstas iš esmės. Šiuo atveju nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Todėl egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Kauno autobusai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas nė vienu žodžiu nepasisakė dėl atsiliepime nurodytų argumentų, kuriais atsakovė pagrindė, kad ginčijami sprendimai priimti teisėtai, be kita ko, tinkamai įvertinus trečiuosius asmenis pagal Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 4¹ dalies 6 punkto reikalavimus (dėl tiekėjų, kurių ūkio subjektų grupės narys vykdo veiklą sankcionuotose valstybėse ar teritorijose). Vien bendro pobūdžio konstatavimas, kad ieškinyje yra „faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų“, savaime nepagrindžia, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas – toks standartas būtų tenkinamas praktiškai kiekvieno ieškinio atveju, o tai paneigtų paties prima facie vertinimo prasmę. Teismas neatliko tinkamo ieškinio preliminaraus vertinimo.

Panaikinus ginčijamus sprendimus, atsakovei reikėtų iš naujo įvertinti III ir IV Pirkimo objekto dalių pasiūlymų eilę, o šioje eilėje po trečiųjų asmenų esantis ieškovas taptų atitinkamos Pirkimo dalies laimėtoju. Tokiam sprendimui įvykdyti nereikia nei pradėti Pirkimo iš naujo, nei atlikti kitų sudėtingų ar iš esmės neįmanomų veiksmų. Taigi, priešingai nei konstatavo teismas, grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį šiuo konkrečiu atveju yra ne tik įmanomas, bet ir nesudėtingas. Teismo išvada apie „realų negalimumą“ grįžti į buvusią padėtį neturi jokio faktinio pagrindo ir prieštarauja pačiai bylos medžiagai apie pasiūlymų eilės sudėtį.

Laikydamasis aktyvumo viešųjų pirkimų byloje standarto, teismas privalėjo patikrinti ir įvertinti ne tik patį faktą, kad tam tikros atsakovės draudimo sutartys šiuo metu yra galiojančios, bet ir tai, ar šių sutarčių pratęsimas yra apskritai dar galimas pagal pačias sutartis ir taikytiną teisinį reguliavimą. Šio vertinimo teismas neatliko, todėl jo išvada dėl pratęsimo galimybės yra padaryta neišsamiai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes. Tiek KASKO, tiek civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys jau buvo pratęstos vieną kartą, t. y. sutartyse numatyta vienintelė pratęsimo galimybė jau yra išnaudota. Be to, atsakovė negali inicijuoti atskirą (skubų) viešąjį pirkimą dėl to paties draudimo poreikio – kol tebevyksta Pirkimo procedūros dėl to paties objekto.

Šiuo atveju egzistuoja dvejopas, vienas kitą papildantis viešasis interesas: viena vertus, imperatyvus interesas, kad transporto priemonės būtų draudžiamos pagal įstatymo reikalavimus transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kita vertus, interesas, jog atsakovė, kaip apdairus ir rūpestingas ūkio subjektas, imtųsi pagrįstų ir proporcingų veiksmų (apsidrausti KASKO draudimu) turtui apsaugoti nuo realiai pasireiškiančių rizikų. Būtent šių dviejų aspektų visuma pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas reikalauja užtikrinti nenutrūkstamą transporto priemonių draudimo tęstinumą, o jo apsauga šiuo atveju yra ne mažiau svarbi nei ieškovo interesas užtikrinti Pirkimo procedūrų teisėtumą.

Dėl artėjančios dabartinių draudimo sutarčių pabaigos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia realią ir konkrečią grėsmę, kad, pasibaigus šioms sutartims, naujos nebus sudarytos laiku, ir susidarys laikotarpis, kai atsakovės transporto priemonės liks neapdraustos. O štai Pirkimų įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalys expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtina tiekėjo teisę reikalauti iš perkančiojo subjekto atlyginti dėl neteisėtų sprendimų padarytą žalą, o toks teisių gynimo būdas išlieka realus ir veiksmingas net ir tuo atveju, jeigu Pirkimo sutartys su trečiaisiais asmenimis būtų sudarytos ir pradėtos vykdyti.

Ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

Skunde reikalaujamas „gilesnis“ vertinimas – atsakovės materialiųjų atsikirtimų dėl trečiųjų asmenų „individualaus vertinimo”, jų ryšio su Baltarusijoje veikiančiu subjektu pobūdžio ar konkurencijos užtikrinimo analizė – iš esmės reikštų bylos išnagrinėjimą iš esmės sprendžiant procesinį klausimą, o tai šioje proceso stadijoje yra ne tik teisiškai nepagrįsta, bet ir neefektyvu. Ieškinys ne tik nėra akivaizdžiai nepagrįstas – jis yra itin tvirtai pagrįstas. Ieškinys grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-156-934/2026, kuriame konstatuotas būtent tų pačių tiekėjų – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ – pašalinimas iš viešojo pirkimo procedūrų dėl jų narystės įmonių grupėje „Vienna Insurance Group Wiener Versicherung Gruppe“.

Sudarius viešojo pirkimo sutartis su trečiaisiais asmenimis ir jas vykdant (draudimo sutartys paprastai įvykdomos per 12 mėnesių laikotarpį, kuris iš esmės sutampa su galimo bylinėjimosi trukme), Pirkimo procedūros pasibaigtų, o ieškovas, net ir laimėjęs šį teisminį ginčą, visiškai ir galutinai prarastų galimybę sudaryti Pirkimo sutartis – ginčas iš esmės netektų dalyko. Žalos atlyginimas yra subsidiarus, kompensacinis teisių gynimo būdas, kuris neatstoja pagrindinio ieškinio reikalavimo – neteisėtų sprendimų panaikinimo ir realios galimybės sudaryti Pirkimo sutartį.

Skundo teiginys, kad „vienintelė“ atsakovės draudimo sutartyse numatyta pratęsimo galimybė jau išnaudota, teisiškai nereikšmingas. Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punktas leidžia viešojo pirkimo sutartį keisti (įskaitant jos trukmę), kai keitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti, keitimas iš esmės nekeičia sutarties pobūdžio, o kaina nedidinama daugiau kaip 50 proc. pradinės vertės. Galiojančios transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties tiekėjas yra pats ieškovas ERGO. Atsakovė net neteigia siūliusi ieškovui ar kitam draudikui tartis dėl apsaugos tęstinumo pereinamuoju laikotarpiu, o byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas ar kitas draudikas būtų atsisakę tokį tęstinumą užtikrinti.

Laikinas, ribotos trukmės ir apimties draudimo apsaugos užtikrinimas teisminės peržiūros laikotarpiu nėra nei „antra sutartis dėl to paties pirkimo objekto“, nei „identiškas pirkimas“ šios praktikos prasme – jo objektas (apimtimi ir trukme) yra kitas, o tikslas – ne pakeisti ginčo Pirkimą, bet užtikrinti paslaugų tęstinumą, kol teismine tvarka bus patikrintas Pirkimo rezultatų teisėtumas. Galimo laikotarpio be naujų Pirkimo sutarčių rizika yra pačios atsakovės planavimo pasekmė – Pirkimą ji paskelbė tik 2026 m. kovo mėn., ginčijamus sprendimus priėmė 2026 m. birželio mėn., o galiojančias draudimo sutartis pratęsė tik iki 2026 m. liepos pab. – rugpjūčio mėn. Savo pasirinkto viešojo pirkimo kalendoriaus rizikos atsakovė negali perkelti ieškovui, paneigdama jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Atsakovė atliko transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo paslaugų pirkimą neskelbiamų derybų būdu pagal atsakovės nuolatinės pirkimų komisijos 2026 m. liepos 21 d. protokolu Nr. VPKPR-26-105 patvirtintas viešojo pirkimo sąlygas. Ieškovo žiniomis, šiuo metu analogiškai neskelbiamų derybų būdu atsakovė atliko ir KASKO draudimo paslaugų pereinamajam (ginčo nagrinėjimo) laikotarpiui viešąjį pirkimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pereinamajam (ginčo nagrinėjimo) laikotarpiui nusipirko reikiamas draudimo paslaugas ir situacija nėra neišsprendžiama be byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ kartu su skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus duomenis – 2024 m. birželio 13 d. KASKO sutartį ir 2026 m. birželio mėn. Susitarimą dėl KASKO sutarties pratęsimo iki 2026 m. liepos 28 d., 2024 m. birželio 12 d. Privalomos civilinės atsakomybės sutartį ir 2026 m. birželio mėn. Susitarimą pratęsti Privalomos civilinės atsakomybės sutartį iki 2026 m. liepos 31 d.

Ieškovas ERGO kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus duomenis – UAB „Kauno autobusai“ Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygas ir 2026 m. liepos mėn. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ERGO įsipareigojo teikti UAB „Kauno autobusai“ draudimo paslaugas laikotarpiu nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. – iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai gali būti svarbūs sprendžiant klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl juos priima ir vertina visų nagrinėjamo klausimo aplinkybių kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

Atsakovė UAB „Kauno autobusai“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas neatliko tinkamo ieškinio preliminaraus vertinimo. Apeliantės įsitikinimu, grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra, nes panaikinus ginčijamus sprendimus, atsakovei reikėtų iš naujo įvertinti III ir IV Pirkimo objekto dalių pasiūlymų eilę, o šioje eilėje po trečiųjų asmenų esantis ieškovas taptų atitinkamos Pirkimo dalies laimėtoju. Egzistuoja viešasis interesas kuo greičiau įsigyti draudimo paslaugas, nes dabartinių sutarčių galiojimas baigiasi, todėl kyla grėsmė atsakovės paslaugų teikimui.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; kt.).

CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ir (ar) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

Nuoseklioje teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024; kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės UAB „Kauno autobusai“ atskirojo skundo argumentai, kuriais ji nesutinka su byloje ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų III ir IV Pirkimo objektų dalyse, neteisėtumu, susiję su pareikštų ieškinio materialiųjų reikalavimų teisiniu įvertinimu, o tai, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti daroma. Todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas dėl tokių skundo argumentų nepasisakė, yra teisiškai nereikšmingas. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais atsakovė sudarė pasiūlymų eiles III ir IV Pirkimo objekto dalyse bei paskelbė laimėtojus. Ieškovas ieškinyje ne tik nurodė faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus atsakovei, bet kartu nurodė ir teisinį pagrindą. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar jog jis savo interesus ėmėsi ginti aiškiai netinkamu būdu.

Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-577/2025, 20 punktas).

Pirmiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad Pirkimo procedūros III ir IV Pirkimo objektų dalyse iš esmės yra įvykusios – atsakovė ketina pasirašyti su laimėtojomis viešojo pirkimo sutartis. Tokios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad, nesustabdžius likusių ginčo Pirkimo procedūrų, pastarosios būtų netrukus užbaigtos viešųjų pirkimų sutarčių pasirašymu ir tokių sutarčių vykdymu. Todėl yra pagrindas konstatuoti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimą. Priešingai nei teigia atsakovė, būtent nusprendus nestabdyti likusių Pirkimo procedūrų ir pasirašius bei pradėjus vykdyti viešųjų pirkimų sutartis, nebeliktų jokios realios galimybės, panaikinus ginčijamus sprendimus, atsakovei iš naujo įvertinti III ir IV Pirkimo objektų dalių pasiūlymų eilę.

Pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad ieškovas vėliau (ieškinio patenkinimo atveju) galėtų reikšti atsakovei reikalavimus dėl žalos atlyginimo, teismas akcentuoja, jog vienintelis tiekėjų tikslas teikiant pasiūlymus yra dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir vėliau sudaryti viešojo pirkimo sutartis. Jokio kito tikslo, akivaizdu, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai neturi. Todėl minėti skundo argumentai dėl ieškovo teisės vėliau galimai reikalauti žalos atlyginimo negali būti pagrindas atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai, tiekėjai, teikiantys tokius prašymus, pirmiausia siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus jiems palankų teismo sprendimą, būtų užtikrintos jų realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką, nustatančią, kad ieškovui egzistuojanti galimybė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-302/2017).

Ginčo viešuoju pirkimu atsakovės siekiamas įsigyti Pirkimo objektas yra draudimo paslaugos. Teismas pritaria atsakovei, kad įsigyjamos paslaugos yra svarbios, tačiau toks Pirkimo objektas nėra susijęs su neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas visuomenės viešasis interesas. Byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto iškelti aukščiau už būtinybę užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir veiksmingą teisinę gynybą. Tokia išvada koreliuoja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą (neretai terminas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus). Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Taigi, viešųjų pirkimų bylose, atsižvelgiant į tai, kad jos nagrinėjamos itin operatyviai, pirmenybė skiriama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tokiu būdu užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir veiksmingą teisinę gynybą.

Skunde atsakovė taip pat nurodė, kad, sustabdžius ginčo Pirkimo procedūras, kyla grėsmė atsakovės teikimų viešojo transporto paslaugų Kauno miesto savivaldybėje užtikrinimui. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ieškovas, tokius teiginius paneigia į bylą pateikta informacija apie atsakovės pratęstas draudimo paslaugų sutartis. Į bylą pateiktos UAB „Kauno autobusai“ Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygos patvirtina, kad atsakovė pasinaudojo Pirkimų įstatyme nustatyta galimybe atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Skundą pateikusi atsakovė nepagrindė tikėtinos reikšmingos žalos visuomenei fakto, pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones. Civilinio proceso įstatyme įtvirtinti sutrumpinti bylų, kilusių iš viešųjų pirkimų, išnagrinėjimo terminai (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnio 1-3 dalys), dėl to byloje kilęs ginčas turėtų būti išnagrinėtas per sąlyginai neilgą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovui užtikrinama ieškinio reikalavimų įgyvendinimo galimybė, o, ginčą išsprendus atsakovės naudai, ji turės galimybę grąžinti Pirkimą į stadiją, kurioje jis buvo sustabdytas. Tokiu būdu bus užkirstas kelias ateityje galintiems kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po ginčijamo sprendimo priėmimo, teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atskirąjį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atskirojo skundo parengimą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kai teismo procese taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, turi būti sprendžiama galutiniu procesiniu teismo sprendimu, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių priteisimo nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.