Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daviska“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei UAB „Daviska“ dėl skolos priteisimo ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinys tenkintas. 2026 m. kovo 24 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai iš atsakovės 363 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė buvo informuota apie paskirtą teismo posėdį, taip pat į tai, kad ieškovė prašyme priimti papildomą sprendimą nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių advokato išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui tik po sprendimo priėmimo, ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.

Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).

Taigi papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).

Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 punktas).

Nagrinėjamu atveju patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliantė grindžia tuo, jog bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka ir ji nebuvo informuota apie tai, kada bus priimamas procesinis teismo sprendimas byloje. Tačiau šis apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad rašytinis teismo posėdis byloje buvo paskirtas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. kovo 10 d. nutartimi, kuri 2026 m. kovo 12 d. išsiųsta ieškovės atstovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Taigi, ieškovė buvo informuota ir turėjo žinoti apie rašytinio teismo posėdžio, kuriame byla bus nagrinėjama iš esmės, datą ir laiką. Apeliantės argumentas, jog ji nežinojo, kada bus priimtas teismo sprendimas byloje, nepagrįstas, nes, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, dokumentai, pagrindžiantys bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, turi būti pateikti ne iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, o iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, ieškovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus turėjo pateikti iki teismo paskirto ir jai žinomo rašytinio teismo posėdžio, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, pabaigos, o ne iki teismo sprendimo priėmimo.

Pažymėtina ir tai, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisinės pagalbos išlaidos ieškovės faktiškai patirtos 2026 m. vasario 11 d., t. y. daugiau nei mėnuo iki rašytinio teismo posėdžio dienos (2026 m. kovo 13 d.), apie kurį, kaip minėta nutarties 20 punkte, ji buvo informuota. Ieškovė nenurodė jokių kitų reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad ji neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovė prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo atmetė.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.