- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-05
- Bylos Nr.
- 2S-601-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01921-2026-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- „Finpro LT 1“, „Milijonai“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Eurika Rulienė, (išieškotoja) UAB „Finpro LT 1“, (skolininkai) K. K., L. K., UAB „Milijonai“. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pareiškėjas M. K. kreipėsi su skundu dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti 2026 m. kovo 25 d. antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkintas jo prašymas pakeisti išieškojimo objektą; 2) įpareigoti antstolę nukreipti išieškojimą į jam priklausančias 2707/30404 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nevykdyti varžytynių 2026 m. kovo 31 d. iš žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad antstolė, netenkindama jo prašymo, nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Nr. e2-2985-565/2025 nustatytas draudimas nukreipti išieškojimą tik į jo turtą, kurio vertė viršija 103 322,72 Eur, todėl išieškojimas į nurodytą namo dalį nebus nukreipiamas; žemės sklypai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam ir sutuoktinei K. K., todėl pagal CK III knygos nuostatas preziumuojama, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso po ½ dalį; žemės sklypų varžytinės bus vykdomos 2026 m. kovo 31 d.. Nesutikdamas su tokiu antstolės sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad antstolė neteisingai aiškino ir taikė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį Nr. e2-2985-565/2025. Minėta nutartis nustatė draudimą nukreipti išieškojimą tik į jo turtą, kurio vertė viršija 103 322,72 Eur. Tačiau jo prašymas buvo nukreipti išieškojimą būtent į turtą, kurio vertė mažiau viršija šią ribą, o ne į visą jo turtą viršijantį limitą. Antstolė nepagrįstai atsisakė svarstyti alternatyvų išieškojimo objektą, kuris atitiktų teismo nutarties reikalavimus ir būtų mažiau žalingas jam bei jo šeimai. Antstolė Eurika Rulienė 2026 m. kovo 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad pagal paties pareiškėjo prašymą civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą iš M. K. turto, kurio vertė viršija 103 322,72 Eur, todėl nepagrįstas skolininko reikalavimas antstolei perkelti išieškojimą į skolininkui priklausančias gyvenamo namo dalis su priklausiniais, kurių vertė yra 157 000 Eur. Nukreipdama išieškojimą į minėtą turtą, antstolė būtų pažeidusi nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o žemės sklypai pareiškėjui nuosavybės teise priklauso kartu su sutuoktine ir subsidiaria skolininke K. K., kiekvienam sutuoktiniui ir subsidiariam skolininkui priklauso po ½ dalį žemės sklypo – 83 750 Eur vertės, kuri neviršija teismo nutartimi nustatytos 103 322,72 Eur ribos. Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Finpro LT 1“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad dėl galiojančios laikinųjų apsaugos priemonių nutarties antstolė yra apribota atlikti vykdymo veiksmus pareiškėjui priklausančio išieškotojos naudai įkeisto turto vertės apimtimi. Nurodė, kad antstolės veiksmai nei teisiškai, nei faktiškai nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjo ar jo šeimos teisių ar interesų. Išieškotojos vertinimu, nesąžiningi pareiškėjo veiksmai nepagristai skundžiant antstolės veiksmus vykdomojoje byloje yra nulemti procesinio piktnaudžiavimo, tikslingo siekio vilkinti skolos išieškojimo procesą. Suinteresuoti asmenys (subsidiarūs skolininkai) K. K. ir L. K. bei skolininkė UAB „Milijonai“ nuomonės dėl pareiškėjo skundo nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nustatė, kad kol nėra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1100-565/2026, kuriuo atmestas ieškovo M. K. ieškinys dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, skolos dydžio pripažinimo, vykdomojo įrašo dalies panaikinimo ir pakeitimo, galioja Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2985-565/2025 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, teismas nustatė, kad įsipareigojimo išieškotojai įvykdymas buvo apsaugotas jungtine hipoteka, todėl atliekant išieškojimą iš įkeisto turto, turi būti taikomos jungtinės hipotekos taisyklės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Dėl galimybės pasinaudoti daiktų pardavimo eiliškumu gali turėti reikšmės CK 4.194 straipsnio 2 dalies nuostata, kad esant kelių daiktų hipotekai vienu metu galima parduoti tiek daiktų, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Tačiau tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimui patenkinti yra pagrindas realizuoti visus įkeistus daiktus, daiktų savininko teisė nustatyti jų pardavimo eilę pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį neatsiranda. Nurodė, kad areštuoto skolininkų turto vertė nėra pakankama patenkinti visus šiai dienai galiojančius išieškotojos reikalavimus, todėl pareiškėjas neturi teisės spręsti, kurį nekilnojamojo turto objektą išsaugoti ir kartu nustatyti parduodamų nekilnojamųjų objektų eilę pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį. Be to, nurodė, kad antstolė Eurika Rulienė, atlikdama vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje, yra ribojama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2985-565/2025 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinio. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti vykdymo veiksmai, išieškant iš pareiškėjo M. K. nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 103 322,72 Eur. Turto, į kurį prašo nukreipti išieškojimą pareiškėjas, t. y. 2707/30404 dalių pastato – gyvenamojo namo, taip pat 41/871 dalių žemės sklypo ir 3027/30404 dalių kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), kurių savininkas yra būtent M. K., 2025 m. liepos 29 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta bendra vertė yra 157 000 Eur. Teismo vertinimu, ši suma viršija Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatytą maksimalią sumą, iš kurios gali būti išieškoma, todėl galiojant aptartoms laikinosioms apsaugos priemonėms, į šį M. K. priklausantį turtą – gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), išieškojimas negali būti nukreiptas. Nors pareiškėjas nurodė, kad antstolė neįvertino galimybės taikyti proporcingumo principą ir pasirinkti mažiau apsunkinantį variantą skolininkui, teismas pažymėjo, kad antstolė turi imtis priemonių, jog vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, laikantis teisės aktų reikalavimų. Dėl to konstatavo, kad antstolė veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. bakandžio 23 d. nutartį ir priimti naują – įpareigoti antstolę nukreipti išieškojimą į 2707/30404 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nevykdant varžytynių iš žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)).
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai interpretavo Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytą draudimą išieškoti iš turto, viršijančio 103 322,72 Eur vertę, kaip draudimą nukreipti išieškojimą į turtą, kurio vertė yra didesnė už šią sumą. Tikroji šios nutarties esmė, apelianto manymu, apsaugoti jį nuo nepagrįsto visos turto masės išpardavimo, kai skolos dalis viršijanti 103 322,72 Eur yra ginčijama. Nukreipus išieškojimą į namo dalį (vertė 157 000 Eur), išieškotojos reikalavimas būtų patenkintas operatyviai, nepažeidžiant skolininko teisių, nes namo dalis yra pakankama užtikrinti būtent tą skolos sumą, kurios išieškojimas nėra sustabdytas. Šio turto vertė yra mažesnė nei bendra pareiškėjui su sutuoktine priklausančių sklypų vertė, neskaitant to, kad ant sklypų stovi neinventorizuoti statiniai.
Pasak apelianto, antstolis privalo veikti proporcingai ir rinktis mažiausiai skolininkui kenksmingas priemones. Žemės sklypai priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine (kuri taip pat yra subsidiari skolininkė). Jų pardavimas varžytynėse sukelia neproporcingai didelę žalą šeimai (griaunamas šeimos turtinis vientisumas), kai tuo tarpu yra galimybė nukreipti išieškojimą į turtą, kuris priklauso asmeniškai apeliantui (namo dalis), neskaitant to, dviejų sklypų vertė kartu yra gerokai didesnė nei namo dalies, kurią jis prašo parduoti pirmumo tvarka.
Mano, kad teismas klaidingai nurodė, jog pareiškėjas neturi teisės siūlyti parduodamo turto eilės, nes pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį, jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Nors teismas konstatavo, kad bendra skola viršija areštuoto turto vertę, tai neturėtų eliminuoti jo teisės siūlyti efektyviausią ir mažiausiai žalingą išieškojimo būdą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB „Finpro LT 1“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teigia, kad galiojančios, nepakeistos ir nepanaikintos nutarties pagrindu antstolė yra apribota atlikti vykdymo veiksmus pareiškėjui priklausančio, Finpro naudai įkeisto turto vertės apimtimi. Pareiškėjo argumentai, kad teismas, neva, neteisingai interpretavo nutartį – kaip draudimą nukreipti išieškojimą į turtą, kurio vertė yra didesnė už 103 322,72 Eur, o tikroji šios nutarties esmė, tariamai, buvo apsaugoti pareiškėją nuo nepagrįsto visos turto masės išpardavimo, kai skolos dalis viršijanti 103 322,72 Eur yra ginčijama, yra visiškai nepagrįsti. Nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas buvo apriboti antstolei galimybes vykdomojoje byloje išieškoti iš pareiškėjui priklausančio turto, viršijančio pareiškėjo neginčijamą skolos dalį – 103 322,72 Eur. Mano, kad pareiškėjas iš esmės siekia pakeisti aiškų ir nedviprasmišką nutarties turinį subjektyvia savo interpretacija, kuri neatitinka nei nutarties rezoliucinės dalies, nei joje nurodytų motyvų.
Mano, kad nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad antstolė pažeidė proporcingumo principą, nes antstolė privalėjo pasirinkti tokį išieškojimo būdą, kuris atitiktų laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi nustatytas ribas, ką nagrinėjamu atveju teisėtai bei pagrįstai ir atliko. Pareiškėjo siūlomas išieškojimo nukreipimas į jo asmeninės nuosavybės teise valdomą namo dalį, kurios vertė siekia 157 000 Eur, akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo, nes būtų realizuojamas gerokai didesnės vertės pareiškėjo asmeninis turtas, nors nutartimi aiškiai apribota galimybė nukreipti išieškojimą į pareiškėjo turtą, viršijantį 103 322,72 Eur ribą.
Nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl tariamo jo teisės nustatyti įkeisto turto pardavimo eilę ignoravimo yra nepagrįsti ir prieštarauja tiek CK 4.194 straipsnio taikymo sąlygoms, tiek suformuotai teismų praktikai. Teismas teisingai nustatė, kad, nagrinėjamu atveju, subsidiariems skolininkams priklausančio įkeisto turto vertė nėra pakankama hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, todėl pareiškėjas neturi teisės spręsti dėl parduodamo turto eilės taip, kaip jis ją nepagrįstai bando interpretuoti atskirajame skunde.
Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Eurika Rulienė vykdo 457 855,58 Eur skolos, 9 956,89 Eur palūkanų, 451,91 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų ir 43 976,29 Eur palūkanų išieškojimą iš skolininkės UAB „Milijonai“ ir subsidiarių skolininkų (įkaito davėjų) M. K., K. K. ir L. K. kreditorės UAB „Finpro LT 1“ naudai, dėl ko areštuotas subsidiariems skolininkams priklausantis turtas: 2707/30404 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/871 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklausanti M. K., bei 2765/30404 dalis minėto gyvenamojo namo ir 41/871 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), priklausanti L. K., taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantys K. K. ir M. K.,
Pradėjus šio turto realizavimo procesą, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2985-565/2025 iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai UAB „Milijonai“ bei UAB „Finpro LT 1”, UAB „Finpro rent“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos pripažinimo, vykdomojo įrašo dalies pakeitimo ir pakeitimo, tretieji asmenys L. K. ir K. K., įsiteisėjimo dienos nutarė sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės Eurikos Rulienės vykdomoje vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje išieškoma iš ieškovo M. K. nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 103 322,72 Eur, Lietuvos Apeliacinis Teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10-553/2026 paliko šią nutartį nepakeistą.
Antstolė 2026 m. kovo 25 d. raštu dėl prašymo netenkinimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo M. K. prašymą nukreipti išieškojimą į subsidiariam skolininkui M. K. priklausančias 2707/30404 gyvenamojo namo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), todėl 2026 m. kovo 27 d. pareiškėjas pateikė skundą, kuris nagrinėtas šioje byloje. skunde pareiškėjas prašė panaikinti 2026 m. kovo 25 d. antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkintas jo prašymas pakeisti išieškojimo objektą; 2) įpareigoti antstolę nukreipti išieškojimą į jam priklausančias 2707/30404 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nevykdyti varžytynių 2026 m. kovo 31 d. iš žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde apeliantas teigia, kad antstolė neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2985-565/2025 nustatytą draudimą nukreipti išieškojimą į apelianto turtą, kurio vertė viršija 103 322,72 Eur. Pasak apelianto, jo prašymas buvo nukreipti išieškojimą būtent į turtą – gyvenamojo namo dalį, kurio vertė mažiau viršija 103 322,72 Eur ribą, nei apeliantui su sutuoktine priklausančių žemės sklypų bendrą vertę, todėl, apelianto teigimu, antstolė nepagrįstai atsisakė svarstyti alternatyvų išieškojimo objektą, kuris atitiktų teismo nutarties reikalavimus ir būtų mažiau žalingas jam bei jo šeimai.
Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
CPK 18 straipsnyje įtvirtina, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai yra bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose.
Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, kad skundžiamų antstolės veiksmų atlikimo metu galiojo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. e2-2985-565/2025, kuria nutarta iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės Eurikos Rulienės vykdomoje vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje išieškoma iš ieškovo M. K. nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 103 322,72 Eur. Šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai patenkinus ieškinio reikalavimus ir sumažėjus išieškotinai sumai, vykdymo procese būtų realizuota daugiau ieškovo nekilnojamojo turto, nei būtina, todėl atsižvelgęs į tai, kad ieškinį yra pareiškęs tik ieškovas ir kad ieškiniu nėra ginčijama 2025 m. balandžio 3 d. vykdomojo įrašo dalis dėl 101 750,02 Eur skolos ir 1 572,70 Eur palūkanų išieškojimo, teismas nusprendė sustabdyti vykdymo veiksmus dalyje, kurioje išieškoma iš ieškovo M. K. nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 103 322,72 Eur.
Šios minėtos teismo nutarties motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys patvirtina, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekta, jog iki galutinio sprendimo toje byloje priėmimo, vykdymo procese nebūtų realizuota daugiau ieškovo nekilnojamojo turto nei neginčijama vykdomojo įrašo dalis dėl 101 750,02 Eur skolos ir 1 572,70 Eur palūkanų išieškojimo, viso 103 322,72 Eur, t. y. buvo sustabdyti visi vykdymo veiksmai dėl išieškojimo iš didesnės nei 103 322,72 Eur vertės turto, siekiant apsaugoti paties apelianto, kaip skolininko, teisėtus interesus. Kitaip vertinti ir aiškinti šios nutarties, nei aiškiai ir konkrečiai nurodyta jos motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje, nėra teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartis priimta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, todėl, akivaizdu, kad antstolė, turėdama pareigą vadovautis teismo nutartimi, negalėjo tenkinti apelianto prašymo dėl išieškojimo objekto pakeitimo, t. y. pradėti turto, kurio vertė – 157 000 Eur, išieškojimo procesą, nes jo vertė didesnė nei teismo nustatyta maksimali išieškotino turto vertės suma – 103 322,72 Eur. Šios išvados nepaneigia ir apelianto argumentai, kad gyvenamojo namo dalies, kaip asmeninio skolininko turto, pardavimas būtų proporcingesnis skolininko šeimai, nei žemės sklypų, kurie apeliantui ir jo sutuoktinei pagal sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją priklauso po ½ dalį, ir argumentai dėl CK 4.194 straipsnio 1 dalies taikymo, nes teisė pasirinkti iš kokio turto išieškoti, atsižvelgus į turto vertę, šiuo konkrečiu atveju, buvo apribota teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Be kita ko, nagrinėjant atskirąjį skundą, faktinė situacija yra iš esmės pasikeitusi ir kiti apelianto skundo argumentai nebėra teisiškai reikšmingi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1100-565/2026 atmetė ieškovo M. K. ieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, skolos dydžio pripažinimo, vykdomojo įrašo dalies panaikinimo ir pakeitimo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-257-553/2026 šį sprendimą paliko nepakeistą. Šios aplinkybės patvirtina, kad toliau yra / bus tęsiamas Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaro Lauryno Žuko 2025 m. balandžio 3 d. vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdymas dėl 457 855,58 Eur skolos, 9 956,89 Eur palūkanų, 451,91 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų ir 43 976,29 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Milijonai“ ir subsidiarių skolininkų (įkaito davėjų) M. K., K. K. ir L. K. visa apimtimi, kai skolininkų turto vykdomojoje byloje areštuota tik už 436 500 Eur. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad ši suma (436 500 Eur) nėra pakankama patenkinti visus galiojančius išieškotojos reikalavimus, todėl pareiškėjas neturi teisės spręsti, kurį nekilnojamojo turto objektą išsaugoti ir kartu nustatyti parduodamų nekilnojamųjų objektų eilę pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį. Šią išvadą patvirtina kasacinio teismo išaiškinimas, kad tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimui patenkinti yra pagrindas realizuoti visus įkeistus daiktus, daiktų savininko teisė nustatyti jų pardavimo eilę pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-695/2018 30 punktas). Dėl to, apelianto argumentai dėl jo teisės pasirinkti realizuotino turto eiliškumą pažeidimo, šiuo konkrečiu atveju, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos išvadai, kad skundo antstolei pateikimo metu, galiojus Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, antstolė visiškai pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl išieškojimo objekto pakeitimo.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia antstolės veiksmų teisėtumo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.