- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-618-425/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12613-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- J. S.-K., A. D. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugsėjo 2 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams J. S.-K. ir A. D. S. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisinių pasekmių panaikinimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų J. S.-K. ir A. D. S. 449,85 Eur ieškovui, kuriam teisines pasekmes sukūrė trečiojo asmens – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė iki jo išnagrinėjimo ir iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės bei teismo sprendimo priėmimo sustabdyti trečiojo asmens Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumas pašalinti. Nutartyje nurodė, kad ieškovas skundžiasi D. D. veiksmais, t. y. išgalvotos, tikrovės neatitinkančios informacijos bei suklastotų dokumentų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikimu, dėl ko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėjo vartotojo D. D. prašymo nenagrinėti ir jį atmesti, tačiau teismui buvo neaišku, kodėl skųsdamasis D. D. veiksmais ir nepagrįstu Valstybinės Vartotojų teisių apsaugos tarnybos prašymo nagrinėjimu, ieškovas atsakovais nurodo visai kitus asmenis, t. y. J. S.-K. ir A. D. S., kokie jų veiksmai ar neveikimas, ieškovo įsitikinimu, yra pagrindas priteisti jo reikalaujamą sumą. Nustatė, kad ieškovas nenurodė atsakovų gimimo datų ir/ar asmens kodų bei gyvenamųjų adresų, nepridėjo įrodymų, neįvardijo, ar 449,85 Eur suma yra patirta žala, nuostoliai ar kt., be to prašė priteisti sumą kolegialiai, nors įstatymas tokio pobūdžio piniginių sumų priteisimo nenumato. 2026 m. gegužės 15 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės J. S.-K. 300 Eur ir iš atsakovo A. D. S. 149,85 Eur dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo, t. y. dėl to, kad atsakovė J. S.-K. priėmė vartotojo D. D. prašymą, jo abejotinas aplinkybes ir įrodymus, o atsakovas A. D. S. parengė netinkamą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gaminio/paslaugos vertinimo išvadą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. M. ieškinį atsakovams J. S.-K. ir A. D. S. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisinių pasekmių panaikinimo. Teismas nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl žalos, atsiradusios Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai išnagrinėjus D. D. prašymą, t. y. ieškovas žala laiko šios tarnybos iš jo priteistą sumą. Teismas nustatė, kad po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, tačiau jį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi civ. byloje 2-8136-1006/2026 laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui, o Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-688-1142/2026 šią nutartį paliko nepakeistą. Dėl to sprendė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs, taigi vykdytinas. Konstatavo, kad dėl to V. M. jau nebeturi galimybės ginčyti aukščiau nurodytu nutarimu nustatytų aplinkybių ir kvestionuoti nutarimo teisėtumo (reikšti ieškinį dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto 2026 m. sausio 7 d. nutarimo teisinių pasekmių panaikinimo), vadinasi, jis negali ginčyti nei vartotojo D. D. prašymo priėmimo, nei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gaminio / paslaugos vertinimo išvados, ką jis daro teikiamu patikslintu ieškiniu. Teismas taip pat nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, jog V. M. faktiškai siekia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrėjimo, kas nėra galima, kai nutarimas įsiteisėja. Nustatė, kad ieškinyje dėstomi argumentai atitinka jo nesutikimą su nutarimu, tačiau teisę nagrinėti ginčą iš esmės V. M. turėjo galimybę pasinaudoti, tačiau jos tinkamai nerealizavo. Teismas darė išvadą, kad teikiamas ieškinys, kuriuo siekiama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto 2026 m. sausio 7 d. nutarimo teisines pasekmes, vadinasi, peržiūrėti įsiteisėjusį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), yra nenagrinėtinas teisme, dėl ko jį atsisakė priimti.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti ieškovo ieškinį, grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, visą laikotarpį nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo priėmimo 2026 m. sausio 7 d. iki Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties tiek Regionų administracinis teismas, tiek Vilniaus apylinkės teismas per nepagrįstai ilgą laiką priėmė atitinkamas nutartis ir tuo pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą ir prašyti nagrinėti ieškovo ir galimai jo teises pažeidusių asmenų ir valstybės įstaigos ginčą iš esmės. Per laikotarpį nuo skundo ar ieškinio padavimo Regionų administraciniam teismui ar Vilniaus apylinkės teismui ieškovas turėjo laukti teismo nutarčių įteikimo per Lietuvos pašto pristatymo tarnybą ir neturėjo galimybės tinkamai ginti savo konstitucines teises teisme. Pasak apelianto, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas buvo priimtas disponuojant suklastotais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais ir remiantis vartotojo D. D. melagingu įskundimu ir pranešimu apie nebūtą nusikaltimą. Skundžiama nutartis, apelianto teigimu, formuoja ydingą teismų praktiką, kad bet kokie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai pripažįstami teisėtais, net jeigu jie priimami remiantis vartotojo melagingu įskundimu ir paties vartotojo suklastotais teikiamais dokumentais. Nurodo, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra biudžetinė įstaiga, kurios biudžetas formuojamas iš Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų, tačiau ji nutarimu įpareigoja ieškovą apmokėti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patirtas 149,85 Eur ginčo nagrinėjimo išlaidas. Kadangi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybinė įstaiga, todėl ieškovas pirmiausiai apskundė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimą Regionų administraciniam teismui 2026 m. sausio 26 d.
Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl atitinkamų sumų priteisimo iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes, teismo vertinimu, ieškovui nepalankus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, dėl ko ieškovas nebeturi galimybės ginčyti aukščiau nurodytu nutarimu nustatytų aplinkybių ir kvestionuoti nutarimo teisėtumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Teismas civilinės bylos iškėlimo metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).
Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškinį atsisakoma priimti, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Kaip skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ieškinį ir patikslintą ieškinį pareiškė dėl žalos, atsiradusios Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai išnagrinėjus D. D. prašymą. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovas žala laiko šios tarnybos iš jo pareiškėjui priteistą sumą, prašo ją priteisti iš konkrečių Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų. Patikslintame ieškinyje ieškovas prašo priteisti iš J. S.-K. 300 Eur dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo, priimant vartotojo D. D. prašymą, jame nurodytas aplinkybes ir abejotinus įrodymus. Iš atsakovo A. D. S. prašoma priteisti 149,85 Eur dėl šio atsakovo netinkamų tarnybinių pareigų atlikimo, parengiant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gaminio / paslaugos vertinimo išvadą. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas nesutinka su minėtų asmenų, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų, atliktais veiksmais sprendžiant vartotojo ir ieškovo, kaip paslaugos teikėjo, ginčą, mano, kad šie darbuotojai savo atitinkamais veiksmais ir priimtais sprendimais padarė ieškovui žalą, lygią Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos iš ieškovo priteistai sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas siekia peržiūrėti įsiteisėjusį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir toks reikalavimas jau nenagrinėtinas teisme, apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes iš pareikšto ieškinio bei patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas iš esmės prašo žalos atlyginimo iš valstybės institucijos darbuotojų, kurie, jo manymu, sukėlė jam turtinę žalą, kai, pasak apelianto, netinkamai atlikdami savo pareigas nepagrįstai priėmė vartotojo skundą ir surašė paslaugų vertinimo išvadą. Teismo nurodyti argumentai, kad, įsiteisėjus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimui Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. jau nebeturi galimybės ginčyti nei vartotojo D. D. prašymo priėmimo, nei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gaminio/paslaugos vertinimo išvados iš esmės nėra teisiškai pagrįsti, nes, kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovas nurodydamas argumentus dėl prašymo priėmimo nepagrįstumo, dėl nepagrįstos vertinimo išvados, iš esmės įrodinėja neteisėtus viešosios teisės subjektų (valstybės institucijos darbuotojų), įgyvendinančių valdžios funkcijas, veiksmus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtintas specialus viešosios atsakomybės institutas, skirtas atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektas, institucijoms vykdant viešąjį administravimą. Atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti viešosios teisės subjektų (valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų), įgyvendinančių valdžios funkcijas, veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2025).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme objektą apibrėžia ieškinio ribos, nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą, – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), tačiau teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio faktinį pagrindą ir atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktu ieškiniu ieškovas siekia peržiūrėti įsiteisėjusį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2026 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes ieškinio pagrindas bei dalykas patvirtina, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų, kaip viešojo administravimo subjektų, neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis).
Visgi, ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, sprendžia administracinis teismas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis). Bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), priskiriamos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju, ieškovo reiškiami reikalavimai dėl valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka, t. y. tuo pačiu pagrindu, kuriuo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis. Pažymėtina, kad apeliantas turi teisę dėl savo, galbūt, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo kreiptis teisminės gynybos teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamus procesinius dokumentus teikdamas administraciniam teismui, kurio kompetencijai priskiriamas nagrinėti ginčas dėl žalos, kurią sukėlė konkreti valstybės institucija, (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.