Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas vardu atstovės advokatės Inos Kurauskienės pateiktą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-255-514/2026 pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Kaunas dėl nuostolių subrogacijos tvarka priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalimų, I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniais skundais (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu, o absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės (draudėjos), išmokėjusios draudimo išmoką draudikui, ieškinys atsakovei UAB Mano būstas Kaunas, kaip atsakingai už padarytą žalą daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

Byloje nustatyta, kad ieškovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir draudėjas D. S. sudarė gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria reminatis nuo 2022 m. gruodžio 20 d. 00:00 iki 2023 m. gruodžio 20 d. 00:00 buvo apdraustas butas adresu Jotvingių g. 2-43, Kaunas.

Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. birželio 17 d. ieškovė UAB Mano Būstas Kaunas buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorė.

2023 m. birželio 17 d. UAB Mano Būstas Kaunas Statinio apžiūros akte Nr. DA550850 adresu (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad atlikta neeilinė apžiūra, problema „46 bt tel 867315785 „43bt tel 860216776 trukęs Šv stovas dn32 perdengime gyventojai nori kad būtų keičiami visi stovai kaip galima daugiau. 46bt reikės apdaila nuardyti remontininkams.“. Apžiūrėti objektai: neatidėliotina pastatų techninės priežiūros paslauga. Šalto vandens sistemose avariniai remonto darbai. Pastebėti defektai, deformacijos, gedimai; rekomenduojami darbai defektams pašalinti: 46 bt tel 867315785 „43bt tel 860216776 trukęs Šv stovas dn32 perdengime gyventojai nori kad būtų keičiami visi stovai kaip galima daugiau. 46bt reikės apdaila nuardyti remontininkams“.

2022 m. gegužės 5 d. statinio apžiūros akte (duomenys neskelbtini), statybos metai 1987 m., nurodoma, kad atlikta periodinė (sezoninė) apžiūra. Nurodyta, kad rūsyje vandentiekio vamzdynai ir lietaus kanalizacijos stovas, vamzdynai dėl ilgos eksplotacijos trukmės vietomis yra pakorodavę. Fekalinės kanalizacijos stovas, vamzdynai: vamzdynai dėl ilgos eksplotacijos trukmės vietomis yra pakorodavę.Vietomis vamzdynų sujungimai aptepti remontiniu mišiniu.

2022 m. rugsėjo 28 d. statinio apžiūros akte Nr. Jot2-17-1 nurodoma, kad pastatas be esminių pakitimų nuo 2022 m. pavasarinės apžiūros. Šalto vandentiekio, buitinių bei lietaus nuotekų, karšto vandens, cirkuliaciniai bei šildymo vamzdynai išlikę sandarūs. Atsiradę vamzdynų, jų armatūros bei kt. inžinerinių sistemų dalių defektai nuolatos šalinami. Šildymo sistemos hidrauliniai bandymai atlikti. Pastato šilumos įrenginiai paruošti 2022-2023 šildymo sezonui.

2023 m. gegužės 5 d. statinio apžiūros akte Nr. Jot2-18 nurodoma, kad vandentiekio vamzdynai ir lietaus kanalizacijos stovas, vamzdynai: rūsyje vandentiekio vamzdynai dėl ilgos eksploatacijos trukmės vietomis yra pakorodavę. Fekalinės kanalizacijos stovas, vamzdynai: rūsyje vandentiekio vamzdynai dėl ilgos eksploatacijos trukmės vietomis yra pakorodavę. Vietomis vamzdynų sujungimai aptepti remontiniu mišiniu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo esminėmis išvadomis, argumentais ir motyvais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų administratorės civilinės atsakomybės

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalų, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektais, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus, vietiniai inžineriniai tinklai.

CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal Reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

Administratorius, vykdydamas pagrindinį uždavinį, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Pagal Reglamentą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (Reglamento 12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (Reglamento 87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (Reglamento 87.2 punktas). Pagal Reglamento 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

Taigi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga – remiantis techninės apžiūros duomenimis, atlikus teisės aktuose nustatytas apžiūras, sudaryti tai patvirtinančius dokumentus, sudaryti periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus.

Nuostatų 6.1. punktas numato, kad administratorius turi teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Nagrinėjamu atveju vertinant apeliantės argumentus apie tai, ar buvo būtinas patalpų savininkų sutikimas šalto vandens vamzdyno remontui / keitimui, svarbu įvertinti byloje esančius įrodymus dėl šio vamzdyno būklės iki 2023 m. birželio 17 d. Svarbu paminėti, kad byloje nėra ginčo dėl vamzdyno (šalto vandens stovo) priskyrimo daugiabučio namo bendro naudojimo inžinerinės sistemos objektui ir kad atsakovė aktualiu laikotarpiu buvo minėto daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), todėl su tinkamai ištirtų įrodymų pagrindu padarytomis teismo išvadomis iš esmės sutinkama.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad 2023 m. birželio 17 d. įvyko draudžiamasis įvykis, po kurio buvo atlikti šalto vandens sistemos avariniai darbai dėl perdengime tarp butų (duomenys neskelbtini), trūkusio šalto vandens stovo. Nurodytos namo (objekto) sistemos neatitiko Reglamento. Gyventojai pageidavo, kad būtų keičiami visi stovai, buvo reikalinga nedelsiant organizuoti sprendimo dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo priėmimą bei pašalinti užfiksuotus defektus. Aukščiau nurodomas aplinkybes patvirtina 2023 m. birželio 17 d. Statinio apžiūros aktas Nr. DA550850. Atsakovės paaiškinimais, stovai po įvykio buvo pakeisti, dėl to ginčas nekyla.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad statinio būklės nuolatinių stebėjimų įrašuose nuo 2016 m. kovo 23 d. buvo stebimi įvairūs daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimai: tiek nusidėvėję šalto vandens stovų ventiliai, tiek nusidėvėję kitų sistemų vamzdynai iki įvykio paskutinio stebėjimo 2023 m. balandžio mėn. 2023 m. balandžio mėn. Statinio techninės priežiūros žurnale jokios pastabos dėl šalto vandens nusidėvėjimo (išskyrus ventilių) nefiksuotos, nors 2022 m. gegužės 5 d. statinio apžiūros akte, 2022 m. rugsėjo 28 d. statinio apžiūros akte, 2023 m. gegužės 5 d. statinio apžiūros akte periodinių apžiūrų metu rūsyje atlikus vamzdynų apžiūrą nurodoma, kad rūsyje vandentiekio vamzdynai dėl ilgos eksploatacijos trukmės vietomis yra pakorodavę, kas iš esmės reiškia, jog bendra vamzdynų būklė nebuvo gera, kadangi sistema yra vientisa ir nepertraukiama, o tuose pačiuose apžiūros aktuose rekomenduota susidėvėjusias vamzdynų dalis keisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad byloje pateiktuose dokumentuose nevartojamas terminas „avarinė būklė“, nepaneigia, kad vamzdynui buvo privaloma atlikti darbus, priskiriamus privalomiesiems reikalavimams, nes 2023 m. birželio 17 d. šalto vandens stovas pagal bylos duomenis trūko būtent dėl paties bendro naudojimo objekto trūkumų, kurie 2023 m. birželio 17 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA550850 komisijos buvo įvertinti kaip neatitinkantys STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomų reikalavimų visumos ir kurie šalinti avarine tvarka. Be to, minėta, aukščiau minėtuose statinio apžiūros aktuose nurodyta, kad rūsyje vamzdynas susidėvėjęs, pakorodavęs, o apie kitose vietose esančio šalto vandens stovo būklę duomenų nėra. Tai patvirtina, kad bendrojo naudojimo objektas buvo susidėvėjęs ir netinkamos būklės, o atsakovė neužtikrino tinkamos jo priežiūros, savalaikiai nenustatė vamzdyno stovo būklės, neužtikrino jo saugaus naudojimo. Vadinasi atsakovė, kaip savo srities profesionalė, neįvykdė pareigos administruojamo namo savininkų bendrąją dalinę nuosavybė prižiūrėti dedant maksimalias pastangas.

Byloje pateiktas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenis patvirtina, kad UAB Mano Būstas Kaunas teikė patalpų savininkams svarstyti klausimą dėl daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), ilgalaikio remonto ir atnaujinimo darbų plano patvirtinimo, tačiau iš 4 balsavusių, planui pritarė tik 1, dėl ko balsavimas neįvyko. Tačiau šis balsavimas buvo rengtas 2022 m. rugpjūčio mėnesį, o draudiminis įvykis įvyko beveik po metų. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir taip pat pažymi, kad patalpų savininkai balsuodami nepritarė ilgalaikio remonto ir atnaujinimo darbų planui, kuriame, kaip matyti iš biuletenio, buvo svarstomi keli klausimai, be to, neįvykęs balsavimas negali būti traktuojamas kaip tiesioginis patalpų savininkų nepritarimas atlikti daugiabučio namo atnaujinimo darbus.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vamzdynai buvo nusidėvėję, pakorodavę, jiems buvo reikalingas remontas, po įvykio 2023 m. birželio 17 d. atlikti avariniai darbai, nors Statinio techninės priežiūros žurnale būtent šalto vandens stovo trūkumai nefiksuoti, sprendžia, kad šalto vandens stovo būklė neatitiko tinkamai eksploatuojamo inžinerinio objekto, Reglamento, dėl kurio avarinės būklės ir įvyko draudiminis įvykis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendro naudojimo inžinerinis objektas atitiko Nuostatų 7.7. punktą, dėl ko administratoriui nebuvo reikalingas patalpų savininkų sutikimas ir trūkumų šalinimo darbus jis turėjo atlikti savalaikiai tam, kad nebūtų sukeliama žala ir pavojus daugiabučio namo gyventojams, tačiau to laiku nepadarė, dėl ko ir kilo žala, kurią draudėjui išmokėjo ieškovė.

Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad apeliantė tinkamai vykdė daugiabučio namo administratorės pareigas, vykdė periodines apžiūras, todėl, patalpų savininkams nepritarus ilgalaikio remonto ir atnaujinimo darbų planui, atsakomybė kyla jiems patiems. Minėta, kad Statinio techninės priežiūros žurnale jokie šalto vandens stovo esminiai trūkumai, išskyrus rūsio patalpas, fiksuoti nebuvo, nors tai buvo patvirtinta apžiūros aktuose bei Komisijos, vertinusios 2023 m. birželio 17 d. avarijos padarinius. Remiantis tuo ir atsižvelgiant į tai, kad patalpų savininkų sutikimas avarinių darbų šalinimui nebuvo reikalingas, civilinė atsakomybė už ieškovės atlygintą žalą draudėjui kyla būtent apeliantei.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklo ar jo dalies vamzdynų keitimas (nekeičiant trasos) to paties tipo ar kito tipo, to paties skersmens vamzdynais laikytinas kapitaliniu remontu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 1 priedo 3.1 punktas). Įprastai nei kapitalinio, nei paprastojo remonto darbai nėra priskirtini statinio privalomųjų reikalavimų užtikrinimo darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-612/2013). Be to, apeliantė akcentavo, kad nepateikti duomenys, jog administratorė, net ir apžiūrėjusi vamzdį toje vietoje draudėjo bute, būtų turėjusi galimybę objektyviai nustatyti, kad egzistuoja konkretūs defektai, kadangi vamzdžiai yra nematomoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 256.10 punkte nustatyta, jog vandentiekio ar nuotakyno tinklai daugiabučiuose pastatuose pravedami atvirai arba tokiose vietose, kur galima jų priežiūra ir remontas. Todėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkai privalo užtikrinti administratoriui, techniniam prižiūrėtojui prieigą prie vamzdynų tikslu juos prižiūrėti ir remontuoti, o, uždengęs vamzdynus (baldais ar apdaila), turi prisiimti riziką dėl įvykusios avarijos.

Byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad UAB Mano Būstas Kaunas būtų organizavusi šalto vandens stovo apžiūrą (duomenys neskelbtini) namo patalpose, o jų savininkai būtų atsisakę daugiabučio namo administratorei leisti šią apžiūrą atlikti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, remdamasis trečiojo asmens I. K. paaiškinimais ir liudytojos N. S. parodymais, nustatė, kad yra sudarytos galimybės atlikti vamzdynų apžiūrą, įrengiant revizines angas. Be to, pagal bylos duomenis trečiojo asmens I. K. bute vamzdynų apžiūros niekada neketinta atlikti ir ji niekada nebuvo atlikta. Apeliantei nepaneigus šių aplinkybių, laikoma, kad šalto vandens stovo apžiūra visoje apimtyje nebuvo vykdyta. Be apeliantės paaiškinimo, kuris prieštarauja minėtos liudytojos ir trečiojo asmens paaiškinimams, byloje nėra pateikti įrodymai, kad gyventojų butuose atsakovė apžiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdyną ir kad teikė gyventojams prašymus atidengti uždengtus vamzdžius apžiūrai. Todėl apeliantės pozicija, kad apžiūrėti bendro naudojimo inžinerinio objekto ji neturėjo galimybės dėl šalto vandens stovo uždengimo (apdailų ir pan.), atmetama kaip nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad argumentas, jog vamzdynų keitimas laikytinas kapitaliniu remontu, savaime nesudaro pagrindo netaikyti atsakovės atžvilgiu civilinės atsakomybės. Net jei darbai kvalifikuotini kaip kapitalinis remontas, administratorius, nustatęs realų nesandarumą ir koroziją, privalėjo nedelsdamas organizuoti defekto šalinimą tiek, kiek būtina grėsmei pašalinti; inicijuoti savininkų sprendimą dėl būtino remonto; imtis laikinų techninių priemonių žalos prevencijai. Byloje nėra duomenų, kad iki įvykio būtų imtasi efektyvių veiksmų. Byloje nenustatyta, kad apeliantė kreipėsi į butų savininkus dėl prieigos sudarymo ar kad prieigos nebuvimas būtų kliudęs nustatyti ir pašalinti defektą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi, apdairi, rūpestinga ir netinkamai bei nepakankama apimtimi vykdė administruojamo daugiabučio namo Jotvingių g. 2, Kaunas, priežiūrą, dėl ko 2023 m. birželio 17 d. trūko šalto vandens stovas ir įvyko draudiminis įvykis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis).

Dėl draudimo sumos pagrįstumo ir baldų apžiūros akto laikymo įrodančiu žalos dydį

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.249, 6.251 straipsniai). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žala draudėjo turtui yra susijusi su vonios baldų pažeidimu dėl drėgmės, demontavimo ir montavimo darbais ir iš viso sudaro 1 980 Eur. Ieškovė ERGO išmokėjo 1 920 Eur draudimo išmoką, kurią turi atlyginti už žalos kilimą atsakinga atsakovė. Apeliantė ginčija žalos ir draudimo išmokos dydį patvirtinančius byloje esančius įrodymus, tvirtindama, kad jie teismo priteisto žalos dydžio neįrodo.

Šiai atsakovės pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria, nes UAB Tango laverna 2023 m. liepos 11 d. baldų apžiūros akte yra nurodyti baldų defektai, priežastis: butą užliejo kaimynai, vonios baldai pažeisti drėgmės, plokštės išsipūtusios, kantai atsiklijavę. Apeliantė taip pat nurodo, kad akte nėra nurodyti keistinų medžiagų kiekiai ir įkainiai, neišskirta darbų ir medžiagų kainos, tačiau akto turinys patvirtina priešingas aplinkybes: baldų remontas negalimas, nes pažeistų drėgmės LMDP plokščių neįmanoma restauruoti jos turėtų būti keičiamos kitomis. Akte pateikta pažeistų detalių keitimo ir darbų sąmata: spintelė su veidrodžiu (2 vnt.) 750 Eur; kampinė pakabinama spintelė (1 vn.t) 240 Eur; pakabinama spintelė (1 vnt.) 390 Eur; demontavimo darbai 300 Eur; montavimo darbai 300 Eur. Iš viso: 1980 Eur. Šio akto duomenys iš dalies sutampa ir su 2023 m. birželio 17 d. pranešimo apie draudiminį įvykį turiniu, kuriame taip pat užfiksuota, kad trūko šalto vandens vamzdis, kad patirti nuostoliai: „Lubos, spintelė vonios kuri pastatyta ir dar daroma savaitei laiko kaip stovi naujai. Papildomai iškviesti baldininkai kad galėtų prieiti avarinė“.

Apeliantė nurodė, kad aktas pasirašytas nekompetentingo asmens, tačiau minėtą aktą pasirašė bendrovės direktorė J. Š., kurios pareiga yra organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą, veikti bendrovės vardu ir pagal įstatymu suteiktą teisę pasirašyti vadovaujamos bendrovės vardu išduodamus dokumentus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 10 dalys). Remiantis tuo, apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes minėtas aktas yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis žalos dydį, jame atsispindi visa būtina informacija, svarbi vertinant žalos pagrįstumą, dokumentą pasirašė kompetentingas asmuo. Apeliantė, nors nesutiko su žalos dydžiu ir /ar draudimo išmokos dydžiu, jokių įrodymų, paneigiančių minėto akto duomenis, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti statinio apžiūros aktai, pranešimas apie draudimo išmoką, fotonuotraukos, UAB Tango laverna 2023 m. liepos 11 d. baldų apžiūros aktas, teisės normos ir kasacinio teismo išaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad žala kilo dėl bendrojo naudojimo objektų (šalto vandens stovo) defektų, už kuriuos yra atsakinga atsakovė. Atsakovė, būdama šio inžinerinio objekto administratorė, žinojo apie defektus dar iš 2022 m. gegužės 5 d., 2022 m. rugsėjo 28 d., 2023 m. gegužės 5 d. statinio apžiūros aktų, tačiau nesiėmė savalaikių ir pakankamų veiksmų jiems pašalinti. Todėl taikytina civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apeliantei iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. sausio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.