Utenos apylinkės teismo nutartis

Byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-270-1166/2026 Teisminio proceso Nr. 4-50-3-13933-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.4; 21.10.4 (S)

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala, sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam TRA1, jo atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

TRA Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Dariaus Liuimos 2026 m. birželio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas, skundžiamas nutarimas) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

TRA1 nubaustas už tai, kad 2026 m. balandžio 22 d. 07 val. 11 min. Utenos r. sav., magistralinio kelio Kaunas – Zarasai – Daugpilis 138,100 km, vairuodamas transporto priemonę FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. TRA1 pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 140.1 punkto reikalavimus (b. l. 5-6).

TRA1 atstovas advokatas Valentinas Baltrūnas teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais (b. l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimu ir teisiniu kvalifikavimu. Argumentuoja tuo, kad jis nėra kaltinamas, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (pvz., būtų privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Taip pat nurodoma, kad Nutarime nurodomas lenkimo manevro laikas nesutampa su vaizdo įraše užfiksuotu laiku. Be to, argumentuojama ir tuo, kad priekyje važiavęs automobilis įjungė dešinį posūkį, kas jam leido suprasti, jog priekyje važiavęs automobilis ketina arba sustoti, arba sukti į dešinę.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs Nutarimo motyvus, skundo ir atsiliepimo argumentus bei patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad Nutarimas ginčijamų faktinių aplinkybių ir įrodymų patikimo bei leistinumo apimtimi yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkamai naikinti ar keisti skundžiamą Nutarimą administracinio nusižengimo kvalifikavimo prasme skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas.

Nagrinėjamu atveju TRA1 nubaustas už KET 140.1 punkto pažeidimą. KET 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama: sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Vienas iš skundo argumentų yra tai, kad administracinio nusižengimo byloje yra vienintelis įrodymas – vaizdo įrašas, tačiau nėra duomenų, kas šį vaizdo įrašą pateikė, iš kokio automobilio buvo daromas vaizdo įrašas, kokia filmavimo (registratoriaus) įranga šis vaizdo įrašas buvo atliktas, neapklaustas šį automobilį vairavęs asmuo. Pareiškėjo atstovo teigimu, toks įrodymas yra nepatikimas ir neleistinas, tačiau teismas su šiais teiginiais nesutinka.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnyje yra nustatyta, jog įrodymais administracinio nusižengimo byloje pripažįstami bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remiantis yra nustatomos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tokie duomenys gali būti nustatomi ir vaizdo įrašais, ar nuotraukomis, nepriklausomai nuo to, kas jas pateikė. Įrodinėjimą reglamentuojančios ANK nuostatos nenustato nei subjektų, kurie gali teikti vaizdo įrašus ar nuotraukas, nei tokių įrodymų minimalaus skaičiaus, nei apibrėžia, kad tik pareigūnų darytose nuotraukose ar vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys gali būti pripažinti įrodymais administracinio nusižengimo byloje. Privataus asmens darytais vaizdo įrašais ar nuotraukomis užfiksuotais duomenimis galima konstatuoti konkrečių faktų bei aplinkybių egzistavimą, grįsti procesiniuose sprendimuose daromas išvadas, jei gretinant jose užfiksuotus faktus su kitais įrodymais, jų pakanka konkrečiam faktui konstatuoti.

Kai duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, surenkami nedalyvaujant ikiteisminio tyrimo institucijoms ar pareigūnams, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti tiesiogiai įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Pagal teismų praktiką, privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso (vaizdo) įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais, o privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338-511/2017, 2K-168-511/2019, 2K-232-976/2019, 2K-63-511/2021). Be to, kiekvienu atveju vertindamas iš privataus asmens gautus jo surinktus duomenis teismas turi atsižvelgti į duomenų rinkimo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2021).

Nagrinėjamu atveju filmuojama buvo vieša vieta – viešasis eismas, t. y. ne konkretus asmuo. Filmuojama buvo privačiame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi. Paprastai, tokių vaizdo registratorių įrengimo automobiliuose vairuotojų tikslas yra, pavyzdžiui, fiksuoti duomenis apie galintį įvykti eismo įvykį. Teisės aktais nėra uždrausta tokių registratorių įsirengti ir rinkti jais duomenis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne tik policijos pareigūnų, bet ir privačių asmenų vaizdo registratoriais automobiliuose renkami duomenys yra pripažįstami tinkamais įrodymais. Teismas, įvertinęs vaizdo įrašo vietos ir darymo aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad duomenys gauti tiesiogiai įstatyme uždraustu būdu. Todėl byloje pateiktas vaizdo įrašas pripažintinas teisėtu ir leistinu įrodymu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog momentinė situacija kelyje susidarė todėl, kad priekyje važiavęs automobilis įjungė dešinį posūkį, kas jam leido suprasti, jog priekyje važiavęs automobilis ketina arba sustoti, arba sukti į dešinę, taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja pagrindiniu keliu ir kito automobilio lenkimo vietoje pravažiuoja jam iš kairės pusės esantį nusukimą į kairę – „Šalutinis kelias iš kairės“, t. y. faktiškai lenkimo manevras prasideda jau pravažiavus sankryžą, ne sankryžoje. Taip pat lenkimo manevras baigiamas dar prieš sankryžą „Šalutinis kelias iš dešinės“.

Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones, ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui, nepažeisdamas KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

Nagrinėjamu atveju TRA1 kaltę patvirtina ir paneigia jo gynybinę versiją byloje esantys vaizdo įrašai. Nusižengimas užfiksuotas vaizdo registratoriaus pagalba, todėl byloje esantys vaizdo įrašai leidžia objektyviai įvertinti aptariamo įvykio eigą.

Iš vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) matyti, jog pagrindiniu keliu važiuojant transporto priemonei, kurioje įrengtas vaizdo registratorius, 00.00.24 sekundę matomas kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“. Vaizdo įrašo 00.00.27 sekundę automobilis FORD, pažeisdamas KET reikalavimus, lenkią šią transporto priemonę važiuodamas priešpriešine eismo juosta minėto kelio ženklo galiojimo zonoje, vaizdo įrašo 00.00.34 sekundę baigia lenkimo manevrą. Be to, matyti, jog lenkimo manevras atliekamas prieš įkalnę, baigiamas prieš pat priešpriešais savo eismo juosta atvažiuojantį automobilį. Vaizdo įrašas nepatvirtina TRA1 nurodytos aplinkybės, kad priekyje važiavęs automobilis įjungė dešinio posūkio signalą, todėl argumentai dėl buvusio būtinumo lenkti draudžiamojoje vietoje, atmestini kaip nepagrįsti.

Taigi nepaisant to, koks kelio ženklas būtų galiojęs lenkimo vietoje („Šalutinis kelias iš dešinės“ ar „Šalutinis kelias iš kairės“), TRA1 lenkimą atliko vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti ir Nutarime pagrįstai kaltintas KET 140.1 punkto pažeidimu. Tai, kad Nutarime lenkimo laikas nurodomas 07 val. 11 min., o iš vaizdo įrašo matyti, kad lenkimo manevras buvo atliekamas 07 val. 16 min 25 sek., teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, toks netikslumas padaryto pažeidimo fakto nepaneigia, pažeidimo pavojingumo nesumažina ir Nutarimo esmės nekeičia.

Pažymėtina, kad vairuotojui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis prieš atlikdamas lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų. Vairuotojas, objektyviai negalėdamas įvertinti situacijos, neturi pradėti lenkimo manevro. Matydamas priekyje važiuojantį pranešėjo vairuojamą automobilį, TRA1 turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vairuojant transporto priemonę, stebėti kelio ženklinimą. Šioje situacijoje pažymėtina ir tai, kad pagal KET 126 punktą vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Jei pranešėjo vairuojamas automobilis ir būtų pradėjęs rodyti dešinio posūkio signalą, TRA1 turėjo sumažinti važiavimo greitį, o ne atlikti lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje, taip keldamas grėsmę tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir eismo saugumui.

Įvertinęs aukščiau nurodytą, teismas konstatuoja, kad TRA1 padarė vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių veikų - lenkimą vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, tai yra atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021). TRA1 sąmoningai pasirinko draudžiamoje vietoje lenkti transporto priemonę, dėl ko pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodoma, kad Nutarime nepagrįstai pareiškėjo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo nepripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymima, kad tyrimo pradžioje TRA1 išreiškė gailestį ir neneigė faktų, kurie nustatyti administracinio nusižengimo protokole (nutarime), todėl buvo pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas su šiuo argumentu sutinka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2026 m. balandžio 23 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Protokole nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyks 2026 m. birželio 9 d. (b. l. 7-8). 2026 m. balandžio 27 d. TRA1 el. laiške, adresuotame policijos pareigūnams, nurodė, kad savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta ir nuoširdžiai dėl to gailisi (b. l. 12-14). Tai pakartota ir TRA1 atstovo policijos pareigūnams 2026 m. birželio 5 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 10-11). Tą TRA1 pakartojo ir teismo posėdyje. Pažymėtina, kad TRA1 niekada neginčijo savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, tačiau nesutiko su teisiniu jo kvalifikavimu. Esant tokioms aplinkybėms, TRA1 prisipažinimą ir gailėjimąsi teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatas už šio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

TRA1 už šio nusižengimo padarymą Institucija Nutarimu paskyrė šiek tiek didesnę nei minimalią baudą – 180 Eur ir minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę – 3 mėnesiams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimą.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.

TRA1 padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas vienam iš pavojingesnių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jų tinkamai neindividualizuojant. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad TRA1 kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

TRA1 neteistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad TRA1 5 metų laikotarpiu iki šio paskutinio nusižengimo padarymo administracine tvarka baustas 4 kartus už nešiurkščius KET pažeidimus (paskutinį kartą 2024 m. liepos 3 d.), visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 31-33). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis dirba vairuotoju (b. l. 17-19), todėl savaime suprantama, kad per metus nuvažiuoja didelius atstumus. Teismo vertinimu, intensyvus vairavimas ir 4 KET pažeidimų padarymas per 5 metų laikotarpį neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja KET. Pareiškėjas darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 16).

Visuma šios bylos aplinkybių leidžia konstatuoti, jog sankcijoje nustatyto net ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas pilna apimtimi šiuo konkrečiu atveju nebūtų proporcinga priemone bei prieštarautų teisingumo principui. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių pakankamai gerai charakterizuoja pažeidėją, todėl, teismo vertinimu, jos leidžia daryti išvadą, kad atsakomybės ir neigiamų savo padaryto nusižengimo padarinių TRA1 nesiekia išvengti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbiniai santykiai, net ir tuomet, kai jo pareigos yra tiesiogiai susiję su transporto priemonės vairavimu, o tokios pajamos gaunamos būtent iš su vairavimu susijusios darbinės veikos, nėra esminės aplinkybės sprendžiant dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimo. Tačiau būtina pažymėti, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nors ir nėra esminė, bet, teismo vertinimu, svarbi, galinti lemti pareiškėjo darbo praradimą, kas pareiškėjui, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį ir teigiamą pareiškėjo asmenybę, sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad TRA1 atžvilgiu gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir paskirta administracinio poveikio priemonė švelnintina, paskiriant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 mėnesiui, todėl Nutarimas šioje dalyje keistinas. Teismas nenustatė pagrindo visai neskirti administracinio poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Tenkinti TRA1 skundą iš dalies. Pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir TRA1 skirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Ši nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo iš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus ar bet kuriuos kitus šio teismo rūmus.