Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Atava Logic“ ir akcinei bendrovei „Artea bankas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Atava Logic“ ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „Artea bankas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinys atmestas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2026 m. gegužės 11 d. gautas ieškovo N. G. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui N. G. nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai nutartimi ieškovui nustatė septynių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 546 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai jam nustatė prievolę sumokėti žyminį mokestį, nes jis yra vartotojas ir ginčas susijęs su nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymu, taigi yra pagrindas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, su šia apelianto pozicija nesutinka.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatas vartotojai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Ši norma 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2084 buvo pakeista – nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

Taigi, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taikymas susiaurintas, šią išlygą siejant ne su subjektu (vartotoju), besikreipiančiu į teismą dėl visų ginčų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, o su bylomis, kuriose keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 51 punktas).

Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėtas šalių ginčas iš esmės susijęs su atsakovės UAB „Atava Logic“ (pardavėjos) atsakomybe už parduoto naudoto automobilio kokybės trūkumus, dėl ko ieškovas pateiktu ieškiniu reikalavo nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Pažymėtina, jog byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų taikymo, t. y. ieškovas savarankiškų reikalavimų dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis nereiškė. Taigi, ginčas nėra susijęs su nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų taikymu.

Pažymėtina, jog nors apeliantas remiasi sprendimo 21 punkte teismo nurodytais motyvais, tačiau iš nurodyto sprendimo punkto matyti, jog teismas nurodytame sprendimo punkte iš esmės pasisakė tik dėl atsakovės AB „Artea bankas“ argumento, kad pirkimo – pardavimo sutartimi visą atsakomybę už įsigyjamos transporto priemonės techninę būklę prisiėmė ieškovas, tačiau nagrinėjamos bylos esmė ir šalių ginčas nėra susiję su nesąžiningų šalių sudarytos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų taikymu ir šis klausimas byloje nebuvo keliamas. Taigi, apelianto argumentas dėl sprendimo 21 punkte nurodytų teismo motyvų nepagrįstas ir nesudaro pagrindo taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nors apeliantas taip pat akcentuoja, jog sprendime konstatuota, kad jis yra vartotojas, tačiau, kaip minėta nutarties 14 punkte, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taikymas yra susijęs ne su subjektu (vartotoju), besikreipiančiu į teismą dėl visų ginčų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, o tik su bylomis, kuriose keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis yra vartotojas, taip pat nesudaro pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra taikytinas ir ieškovas šiuo pagrindu nėra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žyminis mokestis už ieškovo apeliacinį skundą turi būti mokamas. Paminėtina ir tai, kad bylos duomenimis apeliantas 546 Eur žyminį mokestį sumokėjo 2026 m. gegužės 20 d.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.