Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MINKIRTA“ vadovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planą, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MINKIRTA“ nemokumo (restruktūrizavimo) byloje, suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „ILTE“, „Saga Furs Oyj“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „MINKIRTA“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“; nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 29 d.

Ieškovas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) „MINKIRTA“ vadovas A. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti atsakovės RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planą.

Nurodė, kad 2026 m. balandžio 27 d. įvyko atsakovės RUAB „MINKIRTA“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiama dėl pritarimo RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planui, tačiau planui nebuvo pritarta; „prieš“ plano patvirtinimą balsavo kitų kreditorių grupės kreditoriai, kurių teismo patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 598 961,25 Eur arba 99,35 proc. nuo visų teismo patvirtintų kitų kreditorių grupės finansinių reikalavimų sumos, iš kurių kreditorės UAB „ILTE“ finansinis reikalavimas buvo 95,86 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Taigi, iš esmės vien tik kreditorės UAB „ILTE“ sprendimu restruktūrizavimo plano projektui nebuvo pritarta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 107 straipsnio pagrindu, nepateikiant jokių objektyvių argumentų. Dėl to egzistuoja visos būtinosios sąlygos tam, kad teismas patvirtintų atsakovės restruktūrizavimo planą, nesant visų kreditorių pritarimo.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje nutraukiama švelniakailių žvėrelių auginimo veikla, t. y. iki tos datos privalo būti užmigdyti visi žvėreliai, tai reiškia, kad žvėreliai nebegali būti auginami, tačiau jų kailiais galima prekiauti iki visiško jų realizavimo. Atsakovė vykdo švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo veiklą, jos skolos nedidėja, o pagrindinei kreditorei UAB „ILTE“ skola yra atsiradusi dėl to, kad jos iniciatyva buvo nutraukta lengvatinio kredito sutartis, pagal kurią bendrovė kreditą turėjo grąžinti neplanuotai anksčiau, tačiau atsakovė neturi galimybių visą jai suteiktą kreditą grąžinti iš karto. Atsakovei leidžiant tęsti ir vykdyti veiklą, ji galėtų atsiskaityti su kreditoriais pagal parengto ir prašomo tvirtinti restruktūrizavimo plano sprendimus.

Atsakovės veikla yra itin specifiška, jos turtą sudaro švelniakailiai žvėreliai, t. y. biologinis turtas. Šiuo metu žvėreliai yra sukergti ir turi būti maitinami kol atsives jauniklius vėlyvą pavasarį – vasaros pradžioje. Viena patelė turėtų atvesti vidutiniškai apie keturis – penkis jauniklius, kurie iki vėlyvo rudens (lapkričio mėn.) užaugins vertę turintį kailį, t. y. iki 2026 m. sezono pabaigos bus pagaminta jau realizavimui paruošta produkcija. Tačiau atsisakius atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą bei neleidžiant tęsti veiklos, šis turtas nebus pagamintas. Šiuo metu esantys žvėreliai turi būti maitinami, prižiūrimi, galioja veterinariniai reikalavimai. Žvėreliai, įprastai negavę maisto, nugaišta per 3–4 dienas. Jų realizavimas šiuo metu yra neracionalus ir nuostolingas, pirkėjų gyviems žvėreliams šiuo metu rinkoje beveik nėra. Kaina (1–5 Eur už vnt.) būtų labai nedidelė lyginant su pajamomis, kurias bendrovė gautų tęsiant veiklą ir vykdant restruktūrizavimo procesą. Dėl to nutraukus atsakovės veiklą ir neleidžiant jai vykdyti restruktūrizavimo proceso, būtų padaryta didesnė žala tiek bendrovei, tiek ir kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo ir atsisakė patvirtinti RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planą.

Teismas, įvertinęs RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo plano turinį, nusprendė, kad šiuo atveju nėra tinkamai įgyvendinti JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 1, 5–6 punktų reikalavimai.

Teismas iš pateikto restruktūrizavimo plano nustatė, kad informacija apie kreditorius yra pateikta kelis kartus: restruktūrizavimo plano 3 dalyje „Įmonės kreditoriai, teisminiai ginčai ir kreditorių pagalba“, kurioje, be kita ko, yra pateiktas bendras teismo patvirtintų kreditorių sąrašas (12 lentelė), neišskiriant jų tenkinimo eiliškumo; restruktūrizavimo plano 5 dalyje „Bendrovės restruktūrizavimas“, kurioje, be kita ko, yra pateikta lentelė apie prognozuojamą atsiskaitymą su kreditoriais (21 lentelė), nurodant, kuriais metais, kokia suma galėtų būti skiriama kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, 2026 m. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui neskiriant lėšų; restruktūrizavimo plano 6 dalyje „Numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų – būsimos kreditorių nuolaidos restruktūrizuojamai bendrovei jos restruktūrizavimo laikotarpiu“, kurioje yra pateiktas kreditoriams svarstyti jų finansinių reikalavimų tenkinimo variantas, numatant, kad vienos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai būtų tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą per restruktūrizavimo laikotarpį, taip pat pateikiama antrosios eilės kreditorių atsiskaitymo laikotarpiai. Teismas, remdamasis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytų 2021 m. liepos 15 d. Juridinio asmens restruktūrizavimo plano rengimo metodinių rekomendacijų (toliau – Metodinės rekomendacijos) 26.4.2 papunkčiu, konstatavo, kad RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo plane nors ir pateikta glausta informacija apie atsakovės turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau nėra pateikta duomenų apie einamuosius mokėjimus, dėl to teismas nusprendė, kad atsakovės restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. jame nėra nurodyta ir pateikta aktuali informacija apie atsakovės einamuosius mokėjimus (atsakovės visus įsipareigojimus).

Teismas, vertindamas RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planą, remiantis Metodinių rekomendacijų 31.1 ir 31.3 papunkčiais, nurodė, kad nors plane ir yra nurodytas kreditorių sąrašas, tačiau jame nėra nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, taip pat nėra pateiktas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, iš kurio būtų galima spręsti apie konkrečias kreditorių finansinių reikalavimų dengiamas sumas, terminus ir pan. Restruktūrizavimo plane nepateikta informacija apie įkaito turėtojo finansinio reikalavimo dengimą ir (ar) jo daromas nuolaidas, įkeisto turto pardavimą ir pan. Taigi, pasak teismo, iš pateikto restruktūrizavimo plano iš esmės nėra aišku, kaip atsakovė ketina vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir (ar) kokias nuolaidas kreditoriai yra sutikę suteikti atsakovei. Iš restruktūrizavimo plano turinio galima suprasti, kad atsakovė neketina skirti piniginių lėšų kreditorių finansinių reikalavimų dengimui 2026 m., tačiau duomenų, kad kreditoriai būtų sutikę daryti tokias nuolaidas, byloje nėra. Iš pateikto plano duomenų nesant galimybės identifikuoti kaip, kokia apimtimi ir kada bus atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais, teismas nusprendė, kad atsakovės restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Be to, restruktūrizavimo plane nesant nurodytam kreditorių finansinių reikalavimų dengimo grafikui, teismas objektyviai negalėjo spręsti, kad restruktūrizavimo planu bus užtikrinama, jog jam nepritariančių restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupės reikalavimai bus tenkinami pagal JANĮ 94 straipsnyje nustatytą reikalavimų tenkinimo prioritetų eiliškumą (JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismas pastebėjo, kad kreditorių pagalba finansiniams sunkumams įveikti yra nurodyta atsakovės restruktūrizavimo plano 6 dalyje, tačiau šioje dalyje yra tik abstrakčiai nurodytas kreditoriams siūlomas jų finansinių reikalavimų dengimo variantas, neįvardinant, kokias konkrečias pagalbos priemones kreditoriai yra sutikę atsakovei suteikti, t. y. nėra nurodyta, jog kreditoriai būtų sutikę atidėti prievolės įvykdymo terminą, atsisakę reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį, pakeisti prievolę į kitą ir pan. Nesant tokių duomenų, teismas nusprendė, kad atsakovės restruktūrizavimas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 10 punkte keliamų reikalavimų ir pažeidžia prieš jį balsavusių kreditorių interesus.

Teismas nustatė, kad atsakovė įsteigta 2011 m. balandžio 27 d., o jos pagrindinė veikla yra švelniakailių žvėrelių auginimas, orientuotas į aukštos kokybės kailių gamybą. Pažymėjo, kad byloje ginčo, jog nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra nutraukiama švelniakailių žvėrelių auginimo veikla, nėra. Atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos tiek reiškiant prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek rengiant restruktūrizavimo planą, tiek teikiant jį kreditorių susirinkimui bei teismui tvirtinti. Akcentavo ir tai, kad kreditorių atsiliepimuose nurodyti nesutikimo su parengtu atsakovės restruktūrizavimo planu argumentai, t. y. jo neatitikimu įstatymo keliamiems reikalavimams, ieškovui buvo žinomi dar iki plano tvirtinimo teismui pateikimo – iš esmės tokie patys kreditorių nesutikimo argumentai buvo nurodyti ir balsavimo raštu biuleteniuose. Nepaisant to, ieškovas prašyme dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo nepateikė objektyvių paaiškinimų dėl kreditorių keliamų abejonių atsakovės restruktūrizavimo plano atitikimui įstatymo reikalavimams. Ieškovas prašyme dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo iš esmės apsiribojo atsakovės veiklos specifiškumu bei būtinybe užauginti šiuo metu dar turimus kailinius žvėrelius (audines) iki jų auginimo veiklos uždraudimo Lietuvoje. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovas taip ir neatskleidė, kaip ir kokiomis priemonėmis yra ketinama per restruktūrizavimo plane numatytą trijų metų laikotarpį atkurti atsakovės mokumą, toliau tęsiant jai įprastą veiklą.

Iš restruktūrizavimo plano matyti, kad atsakovė, tęsdama įprastą veiklą iki įstatymo numatyto veiklos ribojimo, siekia uždirbti pajamas, sugeneruoti pelną ir pilnai sugrąžinti kreditoriams lėšas (1.3 papunktis). Restruktūrizavimo plano 1.9 papunktyje nurodyta, kad atsakovė šiuo metu susiduria su laikinais sunkumais ir ateityje ketina atkurti ilgalaikį mokumą, keičiant veiklos pobūdį, veikti pelningai ir grąžinti kreditoriams susidariusias skolas. Teismas, įvertinęs nurodytus papunkčius, pažymėjo, kad iš restruktūrizavimo plano nėra aišku, kokią kitą veiklą atsakovė planuoja vykdyti jau po 2027 m. sausio 1 d. draudimo auginti švelniakailius žvėrelius, kokių kitų restruktūrizavimo plano mokumo atkūrimo priemonių ketina imtis, siekiant išvengti nemokumo ir atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės restruktūrizavimo plane tėra abstrakčiai nurodyti veiksmai, kurių ketinama imtis mokumui atkurti. Plane nėra aiškiai įvardyta, kokią kitą veiklą atsakovė planuoja vykdyti, kokį turtą ji ketina parduoti ir kiek lėšų planuoja gauti jį pardavus, kuo remiantis prognozuojamas bendrovės pagrindinės ūkinės komercinės veiklos pajamų padidėjimas. Be to, nėra atskleista ir pateikta informacija, kaip ir kokiu būdu bus sprendžiamos pagrindinės bendrovės finansinius sunkumus sukėlusios priežastys, draudimas vykdyti atsakovei įprastinę veiklą. Teismas iš restruktūrizavimo plane nurodytų aplinkybių ir ieškovo prašyme išdėstytų argumentų padarė išvadą, kad atsakovės restruktūrizavimo proceso esminis tikslas yra iki 2027 m. sausio 1 d. užauginti šiuo metu turimus kailinius žvėrelius (audines), o likusiu restruktūrizavimo laikotarpiu realizuoti jų kailius komercinėje veikloje. Tačiau vien tokios priemonės finansiniams sunkumams įveikti, teismo vertinimu, nėra pakankamos, realios ir neužtikrina pagrindinių restruktūrizavimo proceso tikslų – išsaugoti ir plėtoti bendrovės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, pasiekimą. Teismas nusprendė, kad atsakovės pateiktas restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje 13 punkte bei 15 punkte įtvirtintų reikalavimų.

Teismas nustatė, kad atsakovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės finansiniams sunkumams yra deklaratyvios ir nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Atsakovė nepateikė duomenų apie ketinamą vykdyti veiklos perorganizavimą, kokių objektyvių priemonių (išskyrus kailių pardavimą) ketina imtis, siekiant atkurti mokumą, kaip efektyviai optimizuoti esamas sąnaudas. Atsakovės restruktūrizavimo plane nesant duomenų apie kreditorių daromas nuolaidas, jiems turimų finansinių įsipareigojimų dengimo grafiką, taip pat einamuosius mokėjimus ir kitas tolimesnės veiklos vykdymo sąnaudas, teismas nusprendė, kad šiuo metu teismui patvirtinti pateiktame atsakovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Teismas pažymėjo, kad nors pateiktame tvirtinti restruktūrizavimo plane ir yra pateikta informacija apie darbuotojus, apie jų informavimą ir konsultavimą restruktūrizavimo proceso metu, kaip tai numatyta JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 17 punkte, tačiau kartu su prašymu patvirtinti restruktūrizavimo planą, teismui nebuvo pateikti duomenys, jog buvo įgyvendinti JANĮ 102³ straipsnio reikalavimai, t. y. teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad darbuotojai (jų atstovai) buvo informuoti apie rengiamą restruktūrizavimo planą ir su jais buvo konsultuojamasi darbo sąlygų pakeitimo klausimais.

Teismas iš viešai prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų nustatė, kad atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui 2026 m. gegužės 21 d. buvo 1 165,40 Eur. Atsakovė ir anksčiau turėjo įsiskolinimų šiam biudžetui, pvz., 2025 m. gruodžio 28 d. skola sudarė 1 280,82 Eur, 2026 m. kovo1 d. – 1 280,82 Eur. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė turimus ankstesnius įsiskolinimus VSDF biudžetui yra padengusi, tačiau šiai dienai esama skola nėra padengta. Restruktūrizavimo plane nesant pateiktų objektyvių duomenų apie atsakovės einamuosius mokėjimus bei galimybes juos mokėti viso restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu, taip pat galimybių sudaryti susitarimus dėl mokestinių prievolių atidėjimo ir (ar) galimos pagalbos atsakovei suteikimo, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad šiuo atveju atsakovės einamųjų mokesčių nemokėjimas (vėlavimas) gali būti pateisinamas, todėl sutiko su UAB „ILTE“, kad šiuo atveju egzistuoja ir JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintas atsisakymo patvirtinti restruktūrizavimo planą pagrindas.

Teismas nusprendė, kad pateiktas RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planas neatitinka jam nepritarusių kreditorių išreikštos valios bei įstatymo keliamų reikalavimų, t. y. nustatyta, jog egzistuoja du atsisakymo patvirtinti RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planą pagrindai, įtvirtinti JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 4 punkte ir 6 punkte, o taip pat nėra tenkinamos JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytos sąlygos. Dėl to teismas ieškovo prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo atmetė ir atsakovės restruktūrizavimo plano netvirtino.

Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties motyvuojamoje dalyje ir vietoje nurodyto atsisakymo patvirtinti atsakovės restruktūrizavimo planą pagrindų skaičiaus bei nurodyto bendrovės pavadinimo: „ <...> šiuo atveju nustatyta, kad egzistuoja du atsisakymo patvirtinti RAB „Snaigė“ restruktūrizavimo planą pagrindai, <...> “, įrašė: „ <...> šiuo atveju nustatyta, kad egzistuoja trys atsisakymo patvirtinti RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planą pagrindai, <...> “.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas RUAB „MINKIRTA“ vadovas A. S. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį ir patvirtinti RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas apsiribojo formaliu vertinimu, restruktūrizavimo plano atskirų punktų formuluotes lygindamas su Metodinėmis rekomendacijomis, kurios nėra imperatyvaus pobūdžio teisės aktas, todėl formalūs plano neatitikimai (nenurodyti visi einamieji mokėjimai, detalus atsiskaitymo su kreditoriais grafikas) negali lemti sprendimo netvirtinti restruktūrizavimo plano, nes tokie reikalavimai JANĮ nėra įtvirtinti.

Restruktūrizavimo plano projekte yra nurodyta, kad 2026 m. auginami ir dauginami švelniakailiai žvėreliai iki jų auginimo uždraudimo termino, o nuo 2027 m. planuojamas tik produkcijos (žvėrelių kailių) realizacija. 2026 m. gaunamomis pajamomis kompensuojamos visos sąnaudos žvėrelių auginimui, kurių kailiukai bus pardavinėjami 2027–2028 m., kai restruktūrizavimo plano trukmė būtų 3 m. Taigi, restruktūrizavimo plane yra nurodyta konkreti ir aiški veikla 3 m. laikotarpiui, tai leistų atstatyti bendrovės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės veikla, pasibaigus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiui, neturi įtakos sprendžiant dėl šio plano atitikimo įstatyminiams reikalavimams. Nepaisant to, restruktūrizavimo plane nurodoma, kad bendrovės akcininkai svarsto dėl esamos bazės pritaikymo augalininkystės veiklai. Aplinkybė, kad bendrovės veikla restruktūrizavimo laikotarpiu nėra keičiama nereiškia, jog nebus pasiekti restruktūrizavimo tikslai.

Atsisakius patvirtinti restruktūrizavimo plano projektą kyla reali grėsmė turimam biologiniam turtui, nes nesant nuolatinės žvėrelių priežiūros, jų šėrimo, jie nugaištų, tai lemtų itin didelius nuostolius.

Skolos valstybės biudžetui neapmokėjimas buvo sąlygotas žmogiškosios klaidos, apmokėjimas buvo atliktas iš karto pastebėjus skolą. Šiuo metu įsiskolinimo valstybės biudžetui bendrovė neturi. Nežymus atsiskaitymo vėlavimas negali lemti išvados dėl einamųjų mokesčių nemokėjimo ir restruktūrizavimo plano netvirtinimo šiuo pagrindu.

Restruktūrizavimo plane yra pateikta informacija apie darbuotojus, jų informavimą ir konsultavimą restruktūrizavimo proceso metu. Tokie duomenys teikiami ir kartu su atskiruoju skundu.

Kreditorė UAB „ILTE“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

Teismas restruktūrizavimo planą įvertino analizuodamas plano projekto turinį bei jo atitikimą JANĮ 104 straipsnyje numatytiems reikalavimams, todėl ieškovo argumentai, kad minėtas vertinimas buvo tik formalus, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad restruktūrizavimo plano projekto vertinimui buvo pasitelktos Metodinės rekomendacijos, tik patvirtina faktą, jog minėtas teismo vertinimas buvo išsamus.

Planuojama ūkinė komercinė veikla, numatyta restruktūrizavimo plano projekte, yra nepagrįsta ekonominiais skaičiavimais, todėl iš restruktūrizavimo plane pateiktos informacijos abejotina ar RUAB „MINKIRTA“ sugeneruos pakankamai pajamų ne tik atsiskaitymams su visais kreditoriais, bet ir tolesnei veiklai. Iš esmės visas restruktūrizavimo planas grindžiamas trumpalaikio turto duomenimis, iš kurių matyti, kad RUAB „MINKIRTA“ turi pagamintos produkcijos (10 393 vnt. įvairių gyvūnų kailių), kurių bendra balansinė vertė, iš viso – 344 553,20 Eur, t. y vidutiniškai apie 33,15 Eur už vienetą. Taip pat yra 2 000 vnt. gyvų žvėrelių, kurių balansinė vertė sudaro apie 32,68 Eur už vienetą. Šio turto balansinis įvertinimas yra ne tik pernelyg optimistinis, bet ir neužtikrina pagrindinio restruktūrizavimo proceso tikslo – ne tik atsiskaityti su kreditoriais, bet ir išsaugoti restruktūrizuojamos bendrovės gyvybingumą tolimesnei veiklai.

Nors restruktūrizavimo plano projekte nurodomos galimos pajamos už parduotą nenaudojamą arba mažai naudojamą turtą, tačiau nedetalizuojama, kokį konkrečiai turtą numatoma parduoti ir kiek lėšų planuojama gauti jį pardavus. Restruktūrizavimo plano projekte nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad bus sistemingai didinamos bendrovės pajamos ir apyvarta. Restruktūrizavimo plane dirbtinai, be jokių pagrįstų ekonominių skaičiavimų didinamas būsimas restruktūrizuojamos bendrovės grynasis pelnas iš jos vykdomos veiklos. Nenurodyti objektyvūs duomenys pagrindžiantys, kuo remiantis prognozuojamas RUAB „MINKIRTA“ pagrindinės ūkinės komercinės veiklos pajamų padidėjimas. Akivaizdu, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos mokumo atkūrimo priemonės yra iš esmės deklaratyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis.

Restruktūrizavimo plano projekte abstrakčiai nurodyta, kad su antrosios eilės kreditoriais bus atsiskaitoma pirmais–trečiais restruktūrizavimo metais. Dėl to restruktūrizavimo plano projektas neatitinka visų JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes RUAB „MINKIRTA“ neketina skirti piniginių lėšų atsiskaityti su jos kreditoriais 2026 m., o argumentai dėl tokios atsiskaitymo tvarkos nepateikti. Restruktūrizavimo plano projekte yra pateiktas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (plano 18 psl.), tačiau nenurodytas kreditorinių finansinių reikalavimų tenkinamo eiliškumas ir nepateiktas jų tenkinimo grafikas, kuriame būtų nurodytos tikslios tenkinamų kreditorinių finansinių reikalavimų sumos ir jų įvykdymo terminai bei užtikrinimo būdai.

Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad, nutraukus RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo procesą, kiltų reali grėsmė jos turimam biologiniam turtui. JANĮ yra numatyti kelios galimybės leidžiančios apsaugoti nemokios bendrovės biologinį turtą nemokumo procese. Be to, JANĮ numato galimybę bendrovės bankroto atveju toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė patvirtinti atsakovės RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planą, nustatęs, kad šis neatitinka JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 4 punkte ir 6 punkte, o taip pat JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytų sąlygų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė restruktūrizavimo plano tvirtinimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – suvestinę apie finansinių įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą ir pranešimą apie darbuotojų informavimą.

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

Spręsdamas dėl apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į restruktūrizavimo plano, kaip esminio restruktūrizavimo proceso dokumento, svarbą restruktūrizavimo procese, nes be plano restruktūrizavimo procesas iš esmės yra neįmanomas, taip pat į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešą interesą bei į efektyvaus nemokumo proceso principą, kuris, be kita ko, yra siejamas ir su operatyviu nemokumo ginčų nagrinėjimu. Taigi, siekiant kuo greičiau išnagrinėti ginčą, kilusį dėl esminio dokumento restruktūrizavimo procese – restruktūrizavimo plano patvirtinimo, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme išimtį ir priimti į bylą apelianto teikiamus naujus įrodymus. Šių įrodymų priėmimas nagrinėjamu atveju neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo, nes bylos šalys su apelianto teikiamais įrodymais yra susipažinusios. Šiuo konkrečiu atveju taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą vertinti, kad apeliantas piktnaudžiauja naujų įrodymų pateikimo teise.

Dėl restruktūrizavimo plano (ne)tvirtinimo

Restruktūrizavimo planas yra esminis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuriame apibrėžiama juridinio asmens būklė, finansiniai sunkumai bei jų mastas, restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslai ir pats restruktūrizavimo procesas, priemonės, kuriomis siekiama atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą bei gyvybingumą. Reikalavimai restruktūrizavimo planui yra reglamentuoti JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje. Už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas (JANĮ 104 straipsnio 1 dalis).

Teisės doktrinoje restruktūrizavimo planas apibrėžiamas kaip pagrindinis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuris nustato restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslus, patį procesą ir kurio įgyvendinimas laiku yra svarbus atkuriant juridinio asmens veiklą bei gyvybingumą, todėl šio dokumento patikros procedūros negali būti išskaidytos taip, kad neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų bei pagrindinių principų (R. Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Krokuva: Mykolo Riomerio universitetas, 2021, p. 314).

Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 106 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 107 straipsnio 2 dalį laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. JANĮ 108 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens kreditoriai, vykstant restruktūrizavimo procesui, skirstomi į dvi grupes: i) kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) kitus kreditorius (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tomis pačiomis aplinkybėmis visi tos pačios grupės kreditoriai turi vienodas teises ir pareigas (JANĮ 108 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2026 m. balandžio 27 d. įvyko RUAB „MINKIRTA“ kreditorių susirinkimas, kurio metu 2–uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl pritarimo RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planui. „Už“ šį sprendimo projektą balsavo 100 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, ir 0,22 proc. visų teismo patvirtintų kitų kreditorių; „prieš“ šį sprendimo projektą balsavo 99,35 proc. visų teismo patvirtintų kitų kreditorių, t. y. atsakovės restruktūrizavimo planui nepritarė kreditoriai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir UAB „ILTE“. Taigi, sprendimas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano patvirtinimo kreditorių susirinkime nebuvo priimtas.

JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano paveikiamiems kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu, pritarus juridinio asmens vadovui, teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: i) įgyvendinti šio įstatymo 104, 105, 106 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; ii) restruktūrizavimo plano projektui pritarė: a) kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė arba b) kitų kreditorių grupė, jeigu jos kreditorių jokie reikalavimai nebūtų patenkinami bankroto atveju, taip pat įvertinus ir kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertinę išraišką juridinio asmens pardavimo atveju; iii) restruktūrizavimo planu užtikrinama, kad jam nepritariančių restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupės reikalavimai būtų tenkinami pagal šio įstatymo 94 straipsnyje nustatytą reikalavimų tenkinimo prioritetų eiliškumą; iv) nė viena restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupė pagal restruktūrizavimo planą negautų didesnės sumos, negu teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma.

Nagrinėjamu atveju RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo plano tvirtinimui nepritarus kitų kreditorių grupei, tačiau 2026 m. balandžio 10 d. neeiliniame visuotiniame narių susirinkime restruktūrizavimo planui pritarus atsakovės dalyviams, ieškovas, remdamasis JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalies nuostatomis, kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planą be kreditorių pritarimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planą, nes nustatė, kad pateiktas tvirtinti planas neatitinka JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 4 punkte ir 6 punkte, o taip pat JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytų sąlygų.

Ieškovas atskirajame skunde su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad teismas apsiriboju formaliu restruktūrizavimo plano įvertinimu ir formalius plano neatitikimus (nenurodyti visi einamieji mokėjimai bei detalus atsiskaitymo su kreditoriais grafikas), remdamasis neimperatyviomis Metodinėmis rekomendacijomis, nepagrįstai laikė esminiais neatitikimais, neatsižvelgė į restruktūrizavimo plano trukmę ir į tai, jog jame nurodyta konkreti ir aiški veikla visam restruktūrizavimo plano laikotarpiui, kai bendrovės veikla, pasibaigus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiui, neturi įtakos sprendžiant dėl jo atitikimo įstatyminiams reikalavimams, taip pat neįvertino bendrovės turto specifiškumo (švelniakailiai žvėreliai) ir jiems kylančios grėsmės nepatvirtinus restruktūrizavimo plano; pažymėjo, kad nežymus vėlavimas apmokėti skolą valstybės biudžetui buvo sąlygotas žmogiškosios klaidos, o duomenys apie kreditorių informavimą apie rengiamą restruktūrizavimo planą ir su jais buvo konsultuojamasi darbo sąlygų pakeitimo klausimais yra pateikti.

JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: i) nebuvo įgyvendinti JANĮ 102³, 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; ii) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; iii) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujos finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių interesus; iv) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; v) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų; vi) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Taigi, nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą, neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020, 23 punktas).

Tinkamam restruktūrizavimo proceso vykdymui yra svarbus restruktūrizavimo planas, kuriame turi būti numatytos finansinius sunkumus padedančios išspręsti priemonės, verslo modelio pertvarkymo galimybės, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminai, naujo finansavimo galimybės, planuojamos pajamos, plano įgyvendinimo trukmė ir kt. Esminė restruktūrizavimo plano paskirtis yra padėti pasiekti restruktūrizavimo tikslą – atkurti juridinio asmens mokumą ir išvengti bankroto. Viena sudėtinių restruktūrizavimo plano tvirtinimo proceso dalių yra kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-790/2024, 25 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir jį aiškinančia teismų praktika, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, taip pat byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu restruktūrizavimo plano įvertinimu ir formalius plano neatitikimus (žr. nutarties 33 punktą), remdamasis neimperatyviomis Metodinėmis rekomendacijomis, nepagrįstai laikė esminiais.

Pagal JANĮ 104 straipsnio, reglamentuojančio restruktūrizavimo planą, 3 dalį, restruktūrizavimo plano rengimo metodines rekomendacijas nustato priežiūros institucija. Taigi, restruktūrizavimo plano rengimo pagalbinė medžiaga yra nurodyta poįstatyminiame teisės akte. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V4-6 yra patvirtintos Juridinio asmens restruktūrizavimo plano rengimo metodinės rekomendacijos, į kurias, priešingai nei teigia apeliantas, taip pat turi būti atsižvelgiama tiek rengiant restruktūrizavimo planą, tiek ir vertinant parengto plano atitiktį įstatyminiam reguliavimui, nes Metodinių rekomendacijų, kaip detalizuojančių JANĮ 104 straipsnį, nuostatos, rengiant restruktūrizavimo plano projektą, yra privalomos, jų privalomumas kyla iš JANĮ 104 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, kaip pagrįstai nagrinėjamu atveju pastebi kreditorė UAB „ILTE“ atsiliepime į atskirąjį skundą, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pateikto restruktūrizavimo plano projekto atitiktį įvertino tiek pagal JANĮ 104 straipsnyje numatytus reikalavimus, tiek ir jo vertinimui pasitelkė Metodines rekomendacijas, tik patvirtina faktą, jog minėtas teismo įvertinimas nebuvo formalus.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašomame patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plane nepateikta duomenų apie einamuosius mokėjimus, nenurodytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, taip pat nėra pateiktas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, iš kurio būtų galima spręsti apie konkrečias kreditorių finansinių reikalavimų dengiamas sumas, terminus ir pan. Nurodytų aplinkybių atskirajame skunde iš esmės neginčija ir apeliantas, tačiau jis laikosi pozicijos, kad aptariamų duomenų restruktūrizavimo plano projekte nebuvimas laikytinas neesminiu ir formaliu plano trūkumu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 1, 5–6 punktuose įtvirtintas reguliavimas nėra savitikslis ir formalus, jis nulemtas siekio efektyviai apsaugoti restruktūrizavimo proceso siekiančio juridinio asmens kreditorių civilines teises ir pareigas, kurias, be kita ko, tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina juridinio asmens restruktūrizavimo planas.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į restruktūrizavimo plano trukmę ir į tai, jog plane nurodyta konkreti ir aiški veikla visam restruktūrizavimo plano laikotarpiui, kai bendrovės veikla, pasibaigus jo įgyvendinimo laikotarpiui, neturi įtakos sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano atitikimo įstatyminiams reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plane turi būti išsamiai aprašyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir (ar) veiksmais bus pasiekti juridinio asmens ilgalaikiai strateginiai ir detalūs pagrindžiami tikslai, užtikrintas juridinio asmens gyvybingumas ir atkurtas mokumas. Nurodytos priemonės turi būti suformuluotos ir pateiktos nedeklaratyviai, t. y. priemonės (ekonominės, techninės, organizacinės ir kt.) turi būti ekonomiškai pagrįstos ir realios, praktiškai įgyvendinamos, tokios, kad padėtų atkurti juridinio asmens mokumą ir sumažintų įsiskolinimus kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-567/2024, 62 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į bendrovės finansinius sunkumus ir turint tikslą išsaugoti ją kaip veikiantį ūkio subjektą, restruktūrizavimo plane turėtų būti nurodomi valdymo organų visiškai nauji priimti organizaciniai sprendimai, kurių dėka situacija bus keičiama iš esmės, turi būti įrodinėjamas pamatinis veiklos pertvarkymas ir nurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių žymi įtaka vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo realūs apskaičiavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-869-854/2025, 27 punktas).

Minėta, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020, 23 punktas).

Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir tai iš esmės patvirtinta apeliantas skunde, atsakovės restruktūrizavimo proceso esminis tikslas yra iki 2027 m. sausio 1 d. užauginti šiuo metu turimus kailinius žvėrelius (audines), o likusiu restruktūrizavimo laikotarpiu realizuoti jų kailius komercinėje veikloje, t. y. toliau tęsti veiklą, kurią bendrovė iki šiol vykdė. Restruktūrizavimo plane nurodoma, kad bendrovės pelnas prognozuojamas, vertinant, jog 2026–2027 m. žvėrelių kailiukai brangs po 10 proc. kasmet; 2025–2026 m. auginami ir dauginami žvėreliai iki kailinių žvėrelių veiklos uždarymo termino, todėl šiuo laikotarpiu yra planuojami auginimo kaštai (prekių pardavimo savikaina), o nuo 2027 m. planuojamas tik produkcijos (žvėrelių kailių) realizavimas, todėl šių laikotarpių prekių pardavimo savikaina minimali. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors restruktūrizavimo plane nurodyti bendrovės turimų žvėrelių ir kailiukų kiekiai bei planuojama tikėtina iš jų pardavimo gautinų pajamų suma, tačiau jokių konkrečių apskaičiavimų ar duomenų, pagrindžiančių tokių pajamų, apskaičiuotų remiantis vieno kailiuko pardavimo kaina – iki 36 Eur už kailiuko vienetą arba 50–70 Eur už vieną gyvą žvėrelį, realumą, restruktūrizavimo plane nepateikta. Taip pat restruktūrizavimo plane išsamiau neatskleidžiama ir nepaaiškinama, kokios bus su tokia veikla susijusios sąnaudos, apsiribojant nurodoma bendra prekių savikaina bei tuo, kad žvėreliai bus auginami tik iki 2027 m. Šios aplinkybės yra itin reikšmingos, nes pagal restruktūrizavimo planą bendrovė, pardavusi 2026 m. užaugintų žvėrelių kailiukus, pagal realistinį variantą jau 2026 m. ir 2027 m. planuoja iš to gauti žymiai didesnes pajamas – po 440 000 Eur ir 540 000 Eur, kai 2025 m. tokios pajamos nurodomos kaip sudarančios tik 73 500 Eur. Kadangi joks ekonominis ar finansinis tokių pajamų augimo pagrindimas restruktūrizavimo plane nepateiktas, sutiktina, kad dalis bendrovės kreditorių pagrįstai kelia abejones dėl tokių pajamų realumo. Apibendrinant nurodytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad tapačios veiklos tęsimas, nepagrindžiant jos pelningumo, nelaikytinas pakankamu, realiu ir užtikrinančiu pagrindinius restruktūrizavimo proceso tikslus.

Be to, iš byloje esančio restruktūrizavimo plano matyti, kad bendrovė galimybes atsiskaityti su kreditoriais taip pat sieja su turto pardavimo pajamomis, tačiau, kaip pagrįstai pastebi kreditoriai, prieštaraujantys restruktūrizavimo plano patvirtinimui, plane nedetalizuojama, kokį konkrečiai turtą numatoma parduoti ir kiek lėšų planuojama gauti jį pardavus.

Pagal JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktą teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių. JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių. Tai reiškia, kad pagal įstatymo nuostatas restruktūrizavimo procesas iš esmės yra negalimas, jeigu restruktūrizuojamas juridinis asmuo nemoka mokesčių. Taigi veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad bendrovė skundžiamos nutarties priėmimo metu turėjo 1 165,40 Eur įsiskolinimą VSDFV biudžetui. Bendrovės vadovas kartu su atskiruoju skundu pateikė suvestinę apie įsipareigojimų VSDFV biudžetui įvykdymą. Remiantis viešais VSDFV duomenimis, bendrovė šios nutarties priėmimo metu įsiskolinimų biudžetui neturi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad nežymus atsiskaitymo vėlavimas, kuris bendrovės šiuo metu yra padengtas, nelemia išvados dėl einamųjų mokesčių nemokėjimo ir JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu restruktūrizavimo plano netvirtinimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį, kad, nors restruktūrizavimo plane yra pateikta informacija apie darbuotojus, apie jų informavimą ir konsultavimą restruktūrizavimo proceso metu, kaip tai numatyta JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 17 punkte, tačiau nepateikti duomenys, jog buvo įgyvendinti JANĮ 102³ straipsnio reikalavimai, t. y. duomenys, patvirtinantys, kad darbuotojai (jų atstovai) buvo informuoti apie rengiamą restruktūrizavimo planą ir su jais buvo konsultuojamasi darbo sąlygų klausimais. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė pranešimą apie darbuotojų informavimą, iš kurio matyti, kad bendrovės darbuotojai pasirašytinai informuoti, jog jų neketinama atleisti, taip pat nurodyta, kokiu būdu ir tvarka šie gali susipažinti su restruktūrizavimo plano projektu, pateikti kilusius klausimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šiuo atveju, ieškovui pateikus duomenis apie darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi su jais dėl darbo sąlygų, aptariamas restruktūrizavimo plano trūkumas laikytinas pašalintu ir nelemiančiu šiuo pagrindu atsisakyti tvirtinti restruktūrizavimo planą.

Dėl procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į restruktūrizavimo plano – kaip esminio restruktūrizavimo proceso dokumento – svarbą, taip pat į nemokumo bylose vyraujantį viešąjį interesą ir efektyvaus restruktūrizavimo proceso principą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, iš esmės tinkamai įvertino sąlygas, būtinas tokio plano patvirtinimui ir priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti patvirtinti RUAB „MINKIRTA“ restruktūrizavimo planą. Nors apeliacinės instancijos teismas, ieškovui kartu su atskiruoju skundu pateikus naujus duomenis, sutiko, kad šiuo atveju neegzistuoja JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkte ir JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kiek tai susiję su darbuotojų informavimo tvarka pagal JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 17 punktą, nurodyti pagrindai netvirtinti restruktūrizavimo plano, tačiau tai nekeičia įvertinimo, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas tiek dėl pateikto tvirtinti restruktūrizavimo plano neatitikimo JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 1, 5–6 punktuose įtvirtintiems reikalavimams, dėl to egzistuoja JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 111¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti pagrindai atsisakyti tvirtinti restruktūrizavimo planą, tiek ir dėl restruktūrizavimo plane numatytų priemonių, jų realaus poveikio atkuriant bendrovės gyvybingumą ir išvengiant bankroto nebuvimo, dėl to pagrįstai atsisakė patvirtinti bendrovės planą JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkte bei JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintais pagrindais. Atsižvelgiant į nurodytą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.